QUOTE(rasve @ 2008 05 30, 08:24)
aga, norėčiau....
dabar paskaitos į rudens sesiją, plius neimu atostogų, dirbu, viskas eina darbo metu, plius šeima - pasiplėšau ir gerai
Sveikutes 
,
as siandien irgi prisilaksciau visa diena, visokiu darbu, tai pavargau nerealiai
Nu jus ir stirneles visos, kad man tiek sverti, as kazkaip labai daug per nestuma priaugau, tai bandau atstatyt savo buvusi svori, bet kad nelabai greitai gaunasi
As kaip apzora valgydavau nestumo metu, o siaip tai esu visai nevalgi. 
O kada i dekreta soliuosi STT?
,as siandien irgi prisilaksciau visa diena, visokiu darbu, tai pavargau nerealiai
Nu jus ir stirneles visos, kad man tiek sverti, as kazkaip labai daug per nestuma priaugau, tai bandau atstatyt savo buvusi svori, bet kad nelabai greitai gaunasi
As kaip apzora valgydavau nestumo metu, o siaip tai esu visai nevalgi. O kada i dekreta soliuosi STT?
sveikos paneles! kaip matau tik pliapat!
na ka as galiu pasakyt as 1.75 o sveriu 60 kg. norieciau numest kokiu s3 kilus, bet nieko tam nedarau, vasara savaime nukris! o kazkada sveriau 47 tai buvau skiletas vaiksiojantys!
vakar nakti visa prazliumbiau, kiekviena smulkmena prisiminiau, kazkaip neisto neisio prisiminimai list i galva pradejo, kaip saremei prasidejo ir iki kapiniu, kai pagalvoju tai net norisi issitrynt viska is galvos, jaucios tokia issekus nuo pastovios kancios, o kaip pagalvoju kad taip iki smertes tai isvis gyvent nesinori!
sendien buvau pas stomotologa kartu su dukriuku, tai vargse pakraupus ziurejo kaip man dantukus tvarke, nors pati davesi apziurima!
eh panos, kaip sunku, kaip givent ismokt su to skausmu? nekaip negaliu susitaikit, vis pagalvoju kad gal cia sapnas, atsibusiu o istiesu as dar nescia ir viskas tik sapnu ir pasibaiks! taip nuoreciau glaust savo mazulka prie sirdies, tas eiles kai paskaiciau kur stt pradinem puslapi parasius, tai net siurpuliukai prabego ir asaros kaip pupos, isejau i kiema ir gaudau vejuka, galvodama kad mane apkabina mazulka, taip nuoreciau nuors akimirkai jia priglaust... nebegaliu... apsizliumbiau...
na ka as galiu pasakyt as 1.75 o sveriu 60 kg. norieciau numest kokiu s3 kilus, bet nieko tam nedarau, vasara savaime nukris! o kazkada sveriau 47 tai buvau skiletas vaiksiojantys!
vakar nakti visa prazliumbiau, kiekviena smulkmena prisiminiau, kazkaip neisto neisio prisiminimai list i galva pradejo, kaip saremei prasidejo ir iki kapiniu, kai pagalvoju tai net norisi issitrynt viska is galvos, jaucios tokia issekus nuo pastovios kancios, o kaip pagalvoju kad taip iki smertes tai isvis gyvent nesinori!
sendien buvau pas stomotologa kartu su dukriuku, tai vargse pakraupus ziurejo kaip man dantukus tvarke, nors pati davesi apziurima!
eh panos, kaip sunku, kaip givent ismokt su to skausmu? nekaip negaliu susitaikit, vis pagalvoju kad gal cia sapnas, atsibusiu o istiesu as dar nescia ir viskas tik sapnu ir pasibaiks! taip nuoreciau glaust savo mazulka prie sirdies, tas eiles kai paskaiciau kur stt pradinem puslapi parasius, tai net siurpuliukai prabego ir asaros kaip pupos, isejau i kiema ir gaudau vejuka, galvodama kad mane apkabina mazulka, taip nuoreciau nuors akimirkai jia priglaust... nebegaliu... apsizliumbiau...
QUOTE(bim @ 2008 05 30, 22:25)
ir gaudau vejuka, galvodama kad mane apkabina mazulka, taip noreciau nors akimirkai ja priglaust... nebegaliu... apsizliumbiau...
...ir mane sugraudinai.....
QUOTE(bim @ 2008 05 30, 22:25)
eh panos, kaip sunku, kaip givent ismokt su to skausmu? nekaip negaliu susitaikit, vis pagalvoju kad gal cia sapnas, atsibusiu o istiesu as dar nescia ir viskas tik sapnu ir pasibaiks! taip nuoreciau glaust savo mazulka prie sirdies, tas eiles kai paskaiciau kur stt pradinem puslapi parasius, tai net siurpuliukai prabego ir asaros kaip pupos, isejau i kiema ir gaudau vejuka, galvodama kad mane apkabina mazulka, taip nuoreciau nuors akimirkai jia priglaust... nebegaliu... apsizliumbiau...
Bim tau dar tiek nedaug laiko praėjo, prisiminimai dar tokie ryškūs.
O tą skausmą reikia iškentėti, išverkti, su laiku jis pasidarys kitoks - ne toks aštrus, dings tas jausmas kad į širdį tūkstantis aštrių peilių susmigę. Aš metus negalėjau patikėti kad mano dukrytės nebėra. Gal palaikysi išprotėjusia, bet praėjus gal mėnesiui norėjau eiti į kapus ir išsikasti savo aukselį, atidarius karstelį pažiūrėti ar tikrai ji negyva... Bet raminau kad padarytas skrodimas ir ji niekaip negali prisikelti 
gal tas laikas ir pakeis kazka, bet zinau viena, ta tustuma nekur nedinks ji bus visada mano sirdi!
Papildyta:
jauciu vel naktele laukia linksma! nesuprantu kas man uzejo!
Papildyta:
neisprotejus zelsva, nes ir man kildavo toks noras iskast ir aziuret ar tikrai ten ji! o gal mas abi isprotejusios!?
Papildyta:
jauciu vel naktele laukia linksma! nesuprantu kas man uzejo!
Papildyta:
neisprotejus zelsva, nes ir man kildavo toks noras iskast ir aziuret ar tikrai ten ji! o gal mas abi isprotejusios!?
jei ir isproteje, tai nieko keisto po tokiu isgyvenimu... ir as kartais jauciu kad stogelis ciut ciut paciuozes
Ko gero bim neišprotėjom, argi išprotėjusios galėtume jausti tą skausmą? Kas geriau nušokti nuo proto ar iš skausmo "laipioti" sienom? Išprotėjęs nejaučia skausmo, nesupranta tikrovės. Bet ar mes galim sau tai leisti? Mano rankose mano vaikų likimas, aš juos turiu pastatyti ant kojų, jei tik likimas leis...
Šianakt verkiu su tavim, rytoj, o gal jau šiandien, bus lygiai 10 metų nuo tos baisios dienos, kuri padalijo mano gyvenimą į dvi dalis iki ir po nelaimės. Viskas kas buvo iki nelaimės prarado prasmę... Negaliu prisiminti tos dienos, nenoriu.... nenoriu prisiminti smulkmenų... bet ji yra, buvo ir bus ir aš nieko negaliu pakeisti... Tik nereikia užjausti, nereikia žodžių, tai tik silpnumo akimirka, kai tai stipriau už mane. jau 10 metų o verkiu kaip vaikas . Bet rytoj vėl išauš diena, dar viena diena be jos..... Aš turiu save nugalėti ir gyventi toliau.
Šianakt verkiu su tavim, rytoj, o gal jau šiandien, bus lygiai 10 metų nuo tos baisios dienos, kuri padalijo mano gyvenimą į dvi dalis iki ir po nelaimės. Viskas kas buvo iki nelaimės prarado prasmę... Negaliu prisiminti tos dienos, nenoriu.... nenoriu prisiminti smulkmenų... bet ji yra, buvo ir bus ir aš nieko negaliu pakeisti... Tik nereikia užjausti, nereikia žodžių, tai tik silpnumo akimirka, kai tai stipriau už mane.
jau 10 metų o verkiu kaip vaikas . Bet rytoj vėl išauš diena, dar viena diena be jos..... Aš turiu save nugalėti ir gyventi toliau.
Labutis
Na mamkos iki pasimatymo,jau vaziuojame i aerouosta dar sesios valandos ir busime lietuvoje
Na mamkos iki pasimatymo,jau vaziuojame i aerouosta
dar sesios valandos ir busime lietuvoje
geros keliones
siandien apsodinau mazutes kapeli baltom pilnavidurem begonijom
siandien apsodinau mazutes kapeli baltom pilnavidurem begonijom
