Karjera ar vaikas?

Dekui uz savo nuomone. As dziaugiuosi, kad tau taip pasiseke gyvenime, kai nebaigusi vidurines pasigimdei ir sugebejai atgal isivaziuoti i tas vezes, nes kiek zinau, jau labai reta kuri begrizta atgal i mokslus ir tesia juos.
Mokslu nenoru nutraukti, liko 2 metukai, studijuoju vakarais. Nebijau, kad nesuderinsiu motinystes ir mokslu, bet kaip jau minejau, beda tame, kad neseniai perejau i nauja darba ir kazkaip nepatogu pries darbdavi po keliu menesiu pranesti apie 


Aš esu labai laiminga, kad pirmas gavosi netyčiukas. Buvau 18 metų dvyliktokė. Atidėjau 12 klasės mokslus neštumo metu, bet dėl tingėjimo, o ne dėl sunkumo. Po dukrytės atsiradimo, aš sugrižau į 12 klasę, paskui baigiau aukštesniąją. Po aukštesniosios aš 6 mėn nedirbau, bet paskui pradėjau kopti karjeros laipteliais, po metų poilsio aš studijuoju. Dabar dukra 6 metų (tuoj bus 7), aš dirbu viename mieste, mokausi vakarynėj kitame. Ir man tikrai nekiltų klausimas ar karjera ar kūdikėlis, jeigu mokslai man nekainuotų tokius milžiniškus pinigus.
Mano patarimas, jeigu mokais (2/3 kurse) arba dirbi (ir yra jau metai) ir tikrai nori kūdikėlio, tai pats tas. Bet jeigu mokaisi 4 kurse arba baigusi neturi darbo, arba gavai nepagal savo spec, ir dvejoji dėl kūdikėlio tai geriau kopk karjera, kol pasieksi ko norėsi, tik laiku sustok. Nes kiek aš Vilniuje pažystu panų visos jau tokios suzombėjusios, pasiekusios karjerą ir vis nori dar dar. O pačios nė nepastebi, kad sensta, o paskui susiduria su sunkumais ir galu gale tampa nežmogiškos.
Galit kritikuot mane, bet čia visur mano nuomone. O kūdikėliui milijonų nereikia, vienintelis reikalas, tai kaip jūs save pateiksit taip ir priims. Jei jam pabrėžit kad per jį karjerą atsisakėt, dabar esat dėlto nelabai turtingi ir pan. ir tapot nelaiminga, tai čia problema Jūsise, nes jai turi sugebėjimų ir noro tai visą laiką ko sieki tą gausi.
O aš likimui dėkoju, kad atsirado pirmagimis man jaunai, kadangi aš toliau gyvenu pilnavertį gyvenimą ir dukrai jokių priekaištų neleidžiu, net neįsivaizduoju kaip tai dar galima vaikui pasakyti ar namioką duoti, kad karjera sužlugo per jį, tai tikrai ne per jį, o per pačias.

Mano patarimas, jeigu mokais (2/3 kurse) arba dirbi (ir yra jau metai) ir tikrai nori kūdikėlio, tai pats tas. Bet jeigu mokaisi 4 kurse arba baigusi neturi darbo, arba gavai nepagal savo spec, ir dvejoji dėl kūdikėlio tai geriau kopk karjera, kol pasieksi ko norėsi, tik laiku sustok.

Mano situacija mokslu atzvilgiu kitokia - as mokausi ne del pazymio ir niekada naktimis nesimokiau ir neplanuoju, na nors niekada nesakyk niekada  As savo dienines studijas prisimenu ne kaip kosmara, o kaip labai uzimta dienotvarke - nuo ryto iki vakaro paskaitos, o po to dar pasiruosimas joms, jau apie darba ar motinyste net minciu nebebuvo 
Tai kaip supratau tu taip pat neturi dar vaikuciu??? Jei teisingai supratau, tai del kokiu priezasciu dar neturi, kaip supratau mokslus jau baigei.


Geriausias variantas tureti , kai jau baigti mokslai, nesvarbu turi darba, ar ne, nes mokslai labiau isvargins, kai reiks naktimis mokytis...Oi, universiteta prisiminsiu kaip didziausia gyvenimo kosmara Galiu ir be darbo vienus kitus metus pabuti, bet kad mokslo reikalai butu susitvarke.
Temos autore minejo, kad mokosi vakarineje. Mokykis sau ramiai kol baigsi ir dabartiniame darbe ilgiau padirbsi Nors kreipti demesi i virsininkus, kad neva nepatogu pranesti, kad laukiesi, visai nereikia, nes paprastai zmones kuriasi gyvenima kaip jiems patinka. Ir pati darbdave (jei ji butu moteris) gali neplanuotai pastoti (nors dievagotusi, kad daugiau neture vaiku) ir tikrai pasikeitus situacijai, nedarytu problemos.
Kad butu lengviau, pasakysiu, kad as su tavim vienmete, tad is tikruju nera reikalo skubinti ivykiu. As irgi buvau vienu metu baisiai pergyvenusi, kaip cia bus: mokslai, darbas ir amzius ne jaunyn, ai, bet paskui spjoviau i viska, ir galvoju, negi mano sveikata ne svarbiau, kodel as noriu vienu metu viska iskart apzergt. Reikia gyventi, kad butu malonu, o ne tik vykdyti pareigas. Nes kaip supratau tavo ginekologas tave spaude del amziaus. Tiesos siokios yra kad jauniklems geriau gimdyti, bet ziurekime kad pacioms butu gerai.
Suprantu ir tas, kurios nesekmingai bando pastoti, tai jos jau visom keturiom uz vaikus, bet jus irgi ne visada to norejote. Atejo laikas kada norejote susilaukti, tik pamatete, kad ne taip lengva.Bet cia ne butinai kaltas amzius, gal ir 18m.butu ta pati problema buvusi.

Mano situacija mokslu atzvilgiu kitokia - as mokausi ne del pazymio ir niekada naktimis nesimokiau ir neplanuoju, na nors niekada nesakyk niekada  As savo dienines studijas prisimenu ne kaip kosmara, o kaip labai uzimta dienotvarke - nuo ryto iki vakaro paskaitos, o po to dar pasiruosimas joms, jau apie darba ar motinyste net minciu nebebuvo 
Tai kaip supratau tu taip pat neturi dar vaikuciu??? Jei teisingai supratau, tai del kokiu priezasciu dar neturi, kaip supratau mokslus jau baigei.

Ne, mokslu as dar nebaigiau, dar vieni metai. Tame ir reikalas, kad as laukiu mokslu pabaigos, o tada planuosim. Jei tau mokslai labai lengvai gaunas, tada kitas reikalas. Del darbo tikrai nepergyvenciau. Bet paprastai per sesijas vistiek buna nervu ir pan. todel nesinori savo busimo maziuko zaloti (turiu omeny, nestumo metu).
Sekmes apsisprendziant

Del sesiju  - tai tikrai tiesa, nervu buna nemazai, bet is kitos puses - kada ju nebuna 

Kaip pastebejau tavoji situacija labi panasi i manaja 
Dziugu, kad yra bendraminciu, bet suprantu, kad kiekvienas atvejis individualus ir mes tik pacios turim apsispresti. Ir manau, kad dar svarbus amzius. Man jau beveik 26m., o kiek taum jei nepaslaptis?




Na, taip tai labai subtilus reikalas, nes kai reikia rinktis, tai zinai jog tik tu gali nuspresti. pavydziu toms, kurios sugebejo pasigimdyti jaunutes, bet tikriausiai likimas. tuo tarpu as ilgai dvejojau, nors norejau. Mes tik dbar pradejom planuoti, taciau as dar jauciu nerima del darbo, nes dabar esu pakelta pareigose, bet reikes laikyti egzamina, kad patvirtintu, o kaip sureguos vadovas, kad mane pakele preigose, o as maunu i dekreta, net nezinau . bijau, kad tas konkursas nenusikeltu, nes jei pastosiu ir tai jau bus matyti, man bus sakes.
taigi, manau bet kokiu atveju sis pasirinkimas neapseina be nerimo, tik dziugu, kad kai jau nesioji savy vaikeli, tai atsveria visas bedas ir nerimus.