Va tas ir yra blogai - per didelis atsakingumas ir pareigingumas, as sau 100 kartu kartojau, kad daugiau ziuresiu saves ir savo labo, bet.... yra kaip yra, per save negaliu perlipti, vis ziuri i kitus daugiau - siuo atveju i darba - ka pasakys darbdavys, kaip as jam tai pasakysiu ir t.t.
Bet tikiuosi, kad kai pastosiu, ir atsiras jegu skirti daugiau demesio sau - tai yra kudikeliui - tada ir drasos viskam atsiras.
As nusprendziau jau rugpjuti pradeti kudikeli, bet cia tik planai, nes ne visoms pasiseka is pirmo karto iskart pastoti
Na, as gudriai suplanavau, tik kad tie planai issipildytu.
Galvoju, kad po metu baigsiu mokslus ir tada pradesim planuoti:soske , per ta laika vairavima issilaikysiu, kalba tobulinsiu kursuose,(kaip sakant ruosiu dirva ateities darbui), gimus vaikeliui pagal situacija gal metus, gal maziau ar daugiau su juo pasedesiu, o paskui ieskosiuos rimtesnio darbo. Manau mano atveju streso tikrai bus maziau negu derinant kelias ar daugiau pareigu. Galeciau baigusi univ. iskart isidarbinti ir pradet planuoti, bet man atrodo, kad patekciau i Sinos padeti, as esu atsakinga, todel butu sunku taip apgauti zmones. Jei tai netyciukas, tai bent jau pries save esi sazininga, bet jei samoningai, negaleciau. Nors sakau, yra ir tu paciu vadovu tokiu nesaziningu, kad kartais ir neverta kreipt i juos demesio.
Tai ka Sina nusprendei?
), tiesiog manau, kad viska spesiu, o prioritetai butent tokie mano, nes pasitaiko, kai zmones turi viska materialinej srity ir profesinej sukaupe, o su vaikiukais nesiseka...Aisku, kitos renkasi pirmiau karjera, bet cia kiekvienai savaip pagal natura. 
