gal bus idomu paskaityti
Pagalba laukiniams gyvūnams
Laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrius
Radvilų dvaro g. 33-1, LT-48332 Kaunas
Tel./faks. (8~37) 363333
Turbūt kiekvienam iš mūsų būnant gamtoje, ar tiesiog savo namo kieme bent kartą gyvenime teko rasti sužeistą, netekusį tėvų globos ar sergantį laukinį gyvūną. Didžioji dalis žmonių bando jiems padėti, parsineša juos į namus ir nežino, ką daryti toliau....Tuomet kregždėms, čiurliams ar kitiems tik vabzdžius lesantiems paukščiams bandoma duoti batono, kruopų ir stebimasi, kodėl jie tik sėdi įsispraudę į kampą ir nieko nelesa...
Tokia pagalba, kai žmonėms trūksta net elementarių žinių, kur ir kaip laukinis gyvūnas gyvena, kuo minta, dažniausiai baigiasi gyvūno mirtimi. Be to žmonėms kyla pavojus užsikrėsti gyvūnų platinamomis ligomis, pavojingomis ir žmonėms.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos centrinėje būstinėje, finansiškai padedant Anglijos gyvūnų gerovės organizacijai Naturewatch Foundation, prieš ketverius metus buvo įkurtas laukinių gyvūnų reabilitacijos skyrius. Nuo įkūrimo pradžios į mūsų skyrių pateko daugiau kaip 700 įvairių laukinių gyvūnų, tarp jų yra septynios į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos laukinių gyvūnų rūšys. Didžioji dalis šių gyvūnų yra mūsų šalies sparnuočiai.
Mažiausias Europos ir Lietuvos paukštis - Nykštukas.
Dauguma kauniečių jau gerai žino mūsų įstaigą ir maždaug pusė į skyrių pristatytų gyvūnų yra surasti Kaune ar jo apylinkėse.
Pagrindinės mūsų skyriaus veiklos kryptys yra suteikti kvalifikuotą veterinarinę pagalbą sergantiems, sužeistiems, netekusiems lizdo ar tėvų laukiniams gyvūnams.
Mes siekiame būti pasiruošę suteikti gyvūnams kvalifikuotą pagalbą, atitinkančią IWRC (Tarptautinės laukinių gyvūnų reabilitacijos tarybos) kriterijus. Visiškai išgijusius gyvūnus grąžiname atgal į tinkamą natūralią aplinką, o tuos gyvūnus, kurių sužalojimai yra sunkūs ir atstatyti gyvūno sveikatos nepavyks, humaniškai eutanazuojame. Skyriuje yra renkama smulki informacija apie gyvūnų radimo, sužalojimo ar susirgimo aplinkybes, priežastis, jų gydymo eigą. Lietuvos paukščių žiedavimo centras žieduoja pasveikusius, atgal į laisvę paleidžiamus paukščius, kad galėtume sužinoti apie tolesnį jų likimą.
Šią angį Kauno miesto namo kieme sugavo vaikai...
Kiekvienoje vakarų valstybėje tokių nevyriausybinėms organizacijoms priklausančių laukinių gyvūnų reabilitacijos centrų yra bent po keletą. Visuomenei jie teikia sergančių, į žmonių namus bei kitus statinius patekusių gyvūnų gaudymo paslaugas. Nes vakarų valstybėse jau nieko nestebina priemiesčiuose ir pačiuose miestuose gyvenančios lapės, stirnos, įvairūs paukščiai, kiti gyvūnai, kurie ieškodami maisto ar susirgę papuola į jiems neįprastą aplinką. Taip ne vieną kartą jau yra atsitikę ir Lietuvoje. Pasiutlige sergantys gyvūnai, dažniausiai lapės ir usūriniai šunys, patenka į žmogaus namus ar pastatus, sukeldami grėsmę žmogaus sveikatai.
Iš gulbių virškinamojo trakto tenka šalinti ir žvejybos įrankius (šis paukštis fotografuotas narkozės metu).
Užsienio šalių laukinių gyvūnų reabilitacijos centrų, o dabar jau ir mūsų, patirtis sako, kad didžioji dalis laukinių gyvūnų traumų yra tiesiogiai susiję su aplinkos pokyčiais dėl žmogaus ūkinės veiklos. Gyvūnai dažniausiai sužalojami pravažiuojančių automobilių, atsitrenkia į elektros linijas, langus, apsinuodija, pakliūva į įvairių šiukšlių, žvejybos įrankių ar kitus spąstus. Jau ne vieną kartą veterinarijos gydytojams teko iš gulbių nebylių virškinamojo trakto šalinti žvejybinio valo likučius, kabliukus, blizges, siūti ir gydyti atviras žaizdas joms skrydžio metu atsitrenkus į elektros perdavimo linijas.
Nemunas žemiau Kauno HE yra bene vienintelis didelis ne be žmogaus pagalbos visus metus neužšąlantis gėlo vandens telkinys. Žiemą jis sutraukia žiemoti šimtus nemigravusių vandens paukščių, todėl čia jų koncentracija būna labai didelė ir visiems jiems prasimaitinti tampa labai sunku. Tada sulaukiame ypatingai daug skambučių apie nusilpusias, sužalotas, prie ledo prišalusias gulbes, kitus vandens paukščius.
Ypač sunkias traumas gulbės patiria skrydžio metu.Tačiau negalvokite, kad iš karto reikia čiupti ir tempti mums ar į savo namus kiekvieną rastą gyvūną, o ypač jo jauniklį. Gali būti, kad vos už kelių metrų pasislėpusi laukia jo motina ir jums tereikia tik skubiai pasišalinti. Nes paėmus iš gamtos sveiką gyvūno jauniklį, kai kurie iš jų labai greitai pripranta prie žmogaus, neišmoksta prisitaikyti prie natūralios aplinkos, pats susirasti maisto ir yra pasmerkiamas arba visą gyvenimą praleisti nelaisvėje narve kur nors zoologijos sode, arba žūti ,,išmestas į gamtą. Radus ant žemės sveiką, dar neapsiplunksnavusį paukščio jauniklį, visų pirma įsitikinkite, ar aplinkoje nėra lizdo, į kurį jauniklį būtų galima grąžinti atgal.
Vasaros metu į draugiją kreipiasi labai daug žmonių ir klausia, ką daryti, kai ant žemės nuo pastogės ar balkono lubų nukrenta ir sudūžta langinių kregždžių lizdai kartu su jaunikliais. Tikrai nepulkite tempti tokio lizdo ir jauniklių mums, jei jie sėkmingai pergyveno savo namų smūgį į žemę. Geriausiai būtų surinkti jauniklius su visu lizdu ar jo liekanomis į mažą kartoninę dėžutę, išpjauti joje nedidelę skylutę ir pritvirtinti ankstesnėje lizdo vietoje. Jei visa tai padarysite greitai, kol tėvai dar skraido ir ieško senojo lizdo bei jauniklių, jie tikrai jį susiras ir sėkmingai užaugins savo vaikus. Taip pat daug žmonių vasarą randa ant žemės patekusius čiurlius, kuriuos painioja su kregždėmis. Šis paukštis didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia tik ore ir patekęs ant žemės pats pakilti negali.
Radus ant žemės tokį sveiką mažojo apuoko jauniklį, geriausia išeitis įkelti jį į kuo tankesnį ir aukštesnį medį ir pasišalinti.
Ypač gerai reikia pagalvoti prieš imant į rankas sergančius ar keistai besielgiančius smulkius žinduolius ar jų jauniklius: usūrinius šunis, lapes, kiaunes, šeškus. 2005 m. VMVT duomenimis Lietuvoje buvo užregistruoti 1652 pasiutligės atvejai, daugiau kaip pusė šių atvejų susirgimas buvo registruojamas laukinių gyvūnų tarpe. Pasiutlige gali sirgti visi šiltakraujai gyvūnai ir žmonės. Žmogus pasiutlige suserga, kai jam įkanda, apseilėja sužeistą odą ar gleivinę pasiutęs gyvūnas. Po kontakto su įtartinu gyvūnu, ypač žinduoliu, kreipkitės į veterinarijos gydytoją ar medikus.
Kadangi LGGD centrinė būstinė yra įkurta Lietuvos veterinarijos akademijos patalpose, šiame darbe mums nuoširdžiai padeda LVA Dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvulių klinikos veterinarijos gydytojai, už kurių pagalbą esame labai dėkingi.
Lietuvos gyvūnų globos draugija gyvūnų gydymo ir reabilitacijos darbą vykdo vadovaudamasi LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, Laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams taisyklėmis, IWRC (International Wildlife Rehabilitation Council) kriterijais, LR veterinarijos įstatymu, LGGD politika, įstatais, kitais LR teisės aktais
Dėl brakonierių paspęstos kilpos šiam jūriniam ereliui teko amputuoti vieną pėdą... Dabar jis gyvena Lietuvos zoologijos sode.
Kita mūsų veiklos sritis yra propaguoti humanišką ir tausojantį visuomenės, ypač jaunimo, požiūrį į gyvąją gamtą. Juk net gamtoje numestas žvejybinis valas ar tuščia skardinė gali tapti mirtinais, gyvūną ilgai kankinančiais spąstais.
Nuoširdžiai dėkojame mums ir gyvūnams padėjusiems žmonėms.
Tikimės didesnio veterinarijos gydytojų, aplinkos apsaugos institucijų darbuotojų dėmesio į nelaimes patekusiai laukinei faunai.
is
http://lggd.lt/node/24
moters pienuko ? eziukams? nznojau,kad jie geria ji:) kiek ju turit ? ir as noriu eziuka turet..nenorit pas weterenara uzeit..tiesiog paklaust ka jie walgo.man waikinas sako kad jie walgo wabaliukus..
grybus bobuolius:)
.Karves pieno mažyliams nerekomendavo,laktozes daug 
