
Aš irgi nelinkusi smerkti, nes kiekviena situacija skirtinga ...

QUOTE(mafijozė @ 2010 11 17, 22:16)
butent

tai faktas
bet mes greitos pasmerkt
atsimenu, mano klasiokės sesuo pastojo ir ištekėjo 16-os...visi visi jų porą nurašė, ir ką? Kartu gyvena jau virš 20ies metų, jau dukra (pirmagimis mirė) paauglė, o tie patys dar kaip paaugliai bučiuojasi, myluojasi
taigi, būna visaip - o ir gerai, kitaip nebūtų įdomu gyvent




QUOTE(laukianti29 @ 2010 11 17, 21:41)
tai faktas
bet mes greitos pasmerkt
atsimenu, mano klasiokės sesuo pastojo ir ištekėjo 16-os...visi visi jų porą nurašė, ir ką? Kartu gyvena jau virš 20ies metų, jau dukra (pirmagimis mirė) paauglė, o tie patys dar kaip paaugliai bučiuojasi, myluojasi
taigi, būna visaip - o ir gerai, kitaip nebūtų įdomu gyvent 




visada džiaugiuosi girdėdama istorijas su gražia pabaiga

Tekėjau laukdamasi 4-ame mėn. Vestuvės buvo iš meilės vienas kitam, draugavome jau 4 metus, 2 iš jų buvome susižadėję. Nieko neturiu prieš tuos kurie gyvena ir augina vaikuti nesusituokę, bet dar labiau esu už santuoką, ir ypač tokią kuri yra iš meilės, o vaikutis ją tiesiog pagreitina... o ne parado " reikalu".
As ir netekeciau besilaukdama. Ir netekejau. Nestumu reikia megautis, o pasiruosimas vestuvems - didelis ir itemptas darbas. Susituoksime, kai pauges mazylis. Jei myli vienas kita ir gyveni seimoje, tai tos vestuves nera toks "skubiai reikalingas dalykas". Jas galima atideti tam laikui, kai busi visakeriopai pasiruosusi susitelkti i sventes planavima
QUOTE(laura_mazoji @ 2010 12 02, 16:03)
As ir netekeciau besilaukdama. Ir netekejau. Nestumu reikia megautis, o pasiruosimas vestuvems - didelis ir itemptas darbas. Susituoksime, kai pauges mazylis. Jei myli vienas kita ir gyveni seimoje, tai tos vestuves nera toks "skubiai reikalingas dalykas". Jas galima atideti tam laikui, kai busi visakeriopai pasiruosusi susitelkti i sventes planavima


QUOTE(neziniuke22 @ 2010 12 17, 12:00)
Sveikos merginos, norėčiau sužinoti Jūsų nuomonę: sužinojau kad laukiuosi ir nežinau ką daryti dėl vestuvių:
ar laukti kol vaikutis gims ir tada planuoti vestuves?, ar tekėti kol pilvuko dar nematyti (turiu gal mėn laiko)?, ar tekėti su pilvu? man dilema... gal ir daugiau kas turi pamąstymų ar patarimų? gal kas jau sprendė šią dilemą?

Pasidalinsiu savo patirtimi.
Susilaukėme dukrytės ne santuokoje. Ir net nekilo jokių svarstymų dėl vestuvių. Vienbalsiai nutarėm, kad vestuvės mūsų santykių nekeičia, o ir vaikučiui kol jis bus kūdikėlis nebus svarbu : jo tėvai susituokę ar ne. Taigi ir nesituokėm, nusprendėme tai atidėti vėlesniam laikui, kai dukrytė ūgtels, kai galėsime vestuves planuoti neskubėdami, niekur nelėkdami.

Ir taip kilo nemažai rūpesčių pastojus, o jei dar būtų tekę skubiai organizuoti vestuves, būtume abu iš proto išėję.

Ir kaip jau kažkuri mamytė minėjo, kad gali kilti problemų kažkokių gimus vaikui nesantuokoje. Jokių problemų nebuvo. Gimus dukrytei, mes abu nuėjome ir pas notarą, kad būtų patvirtinta tėvystė ir dokumentus tvarkėmės kartu. Kai tuo tarpu, jei būtume susituokę, to nebūtų buvę. Bet sugaišome vos kelias minutes, jokių problemų tai nesukėlė.
as kai suzinojau, kad laukiuosi, tai nuejome ir padaveme prasymus. kadangi mes gyvenam ne kartu ir neturime savo gyvenamosios vietos atskirai, pirmu laiku teks gyventi su tevais (nes gyventi kartu besilaukiant vaikelio, mano nuomone, yra butina)... tai, manau, ir is ju puses butu geresnis poziuris, kad esam susituoke.
vestuviu dideliu neplanuojam daryti, tai ir vargo nera ten labai daug. o ir man paciai kazkaip nuo pat vaikystes svajone, kad vaikiukas gimtu jau tokioje seimoje, kai abu esam vienodomis pavardemis ir su ziedukais ant pirsciuku.
aisku, tas oficialus susitkuokimas santykiu nekeicia, taciau kiekvienas zmogus turi pasirinkti pagal savo prioritetus. pvz, mums su draugu net nekilo klausimo tuoktis ar ne, visada svajojome susituokti (tik gal ne taip greitai
), bet kad jau taip ivyko, kodel gi ne.
na ir apskritai, santuoja tai oficialus pasizadejimas visam pasauliui, kad nori visada buti su tuo zmogumi, man tai yra svarbu. o jei kam nesvarbu, tai jau ju reikalas, juk visi zmones skirtingi
vestuviu dideliu neplanuojam daryti, tai ir vargo nera ten labai daug. o ir man paciai kazkaip nuo pat vaikystes svajone, kad vaikiukas gimtu jau tokioje seimoje, kai abu esam vienodomis pavardemis ir su ziedukais ant pirsciuku.
aisku, tas oficialus susitkuokimas santykiu nekeicia, taciau kiekvienas zmogus turi pasirinkti pagal savo prioritetus. pvz, mums su draugu net nekilo klausimo tuoktis ar ne, visada svajojome susituokti (tik gal ne taip greitai

na ir apskritai, santuoja tai oficialus pasizadejimas visam pasauliui, kad nori visada buti su tuo zmogumi, man tai yra svarbu. o jei kam nesvarbu, tai jau ju reikalas, juk visi zmones skirtingi


QUOTE(mejja @ 2010 12 18, 00:37)
Pasidalinsiu savo patirtimi.
Susilaukėme dukrytės ne santuokoje. Ir net nekilo jokių svarstymų dėl vestuvių. Vienbalsiai nutarėm, kad vestuvės mūsų santykių nekeičia, o ir vaikučiui kol jis bus kūdikėlis nebus svarbu : jo tėvai susituokę ar ne. Taigi ir nesituokėm, nusprendėme tai atidėti vėlesniam laikui, kai dukrytė ūgtels, kai galėsime vestuves planuoti neskubėdami, niekur nelėkdami.
Ir taip kilo nemažai rūpesčių pastojus, o jei dar būtų tekę skubiai organizuoti vestuves, būtume abu iš proto išėję.
Beje, visada sau sakiau, kad nėščia nesituokčiau, net jei būtų vestuvės suplanuotos gerokai iš anksto.
Ir kaip jau kažkuri mamytė minėjo, kad gali kilti problemų kažkokių gimus vaikui nesantuokoje. Jokių problemų nebuvo. Gimus dukrytei, mes abu nuėjome ir pas notarą, kad būtų patvirtinta tėvystė ir dokumentus tvarkėmės kartu. Kai tuo tarpu, jei būtume susituokę, to nebūtų buvę. Bet sugaišome vos kelias minutes, jokių problemų tai nesukėlė.
Susilaukėme dukrytės ne santuokoje. Ir net nekilo jokių svarstymų dėl vestuvių. Vienbalsiai nutarėm, kad vestuvės mūsų santykių nekeičia, o ir vaikučiui kol jis bus kūdikėlis nebus svarbu : jo tėvai susituokę ar ne. Taigi ir nesituokėm, nusprendėme tai atidėti vėlesniam laikui, kai dukrytė ūgtels, kai galėsime vestuves planuoti neskubėdami, niekur nelėkdami.

Ir taip kilo nemažai rūpesčių pastojus, o jei dar būtų tekę skubiai organizuoti vestuves, būtume abu iš proto išėję.

Ir kaip jau kažkuri mamytė minėjo, kad gali kilti problemų kažkokių gimus vaikui nesantuokoje. Jokių problemų nebuvo. Gimus dukrytei, mes abu nuėjome ir pas notarą, kad būtų patvirtinta tėvystė ir dokumentus tvarkėmės kartu. Kai tuo tarpu, jei būtume susituokę, to nebūtų buvę. Bet sugaišome vos kelias minutes, jokių problemų tai nesukėlė.
toks jausmas susidare,kad jus perskaitete mano mintis

iki musu vestuviu liko 7 menesiai,ir kas karta bijau pastot iki ju



Sveikos
man irgi kilo dielma del sio klausimo...
mes pasitarem ir nusprendem, kad i metrikacija eisim ta diena kai darysim krikstynas
kodel ne?!!?! ryte i metrikacija su visais sveciais, leliuku, o po piet is kart i baznycia krikstynas svesti (baznytines santokos mes kol kas nenorime)
ir pinigeliu susitaupys padarius dviguba svente ir seip svente didesne
man tai daug gerensis variantas nei dabar plesytis kazka galvoti, arba eiti su pilvu i santuoku rumus..






as irgi buvau nusistaciusi, kad nescia tai tikrai nesizenisiu
pastojau, ir ka jus sau manot? susituokem sestam nestumo men, tokia gera suknele pasiule kad pilvas net nesimate
svarbiausia tokios ir pati norejau nesilaukdama :Dman buvo idomu planuoti vestuves, nes jau nuo sedejimo
ir nieko neveikimo pradejo stogas ciuozti
aisku padejo anyta
bet vestuves buvo
sventem dvi dienas ir vargo nematem
nereikejo man nei alkoholio, kompanija
tik truputi pavargau
gimus leliui laiko visai neturiu ir neisivaizduoju kaip dar tas vestuves dabar susiplanuociau, kol toks mazas ramiai nepabuciau be jo
be to ne is reikalo zenijomes, penkis metus gyvenom iki vedybu, tai vis pasnekedavom ir taip neprisiruosem zenytis, o tada puiki proga atsirado
cia mano istorija, aisku kiekviena su savo nuomone











