Kažkaip niekada nebuvau "susidūrusi" tiesiogiai su šikšnosparniais... Matydavau (ir dabar vakarais matau
) kaip jie skraido netoli namų, bet nepasitaikė, kad užklystų aplankyti
Tai kažkaip šiandien "įlindau" į google ir pasiskaičiau apie juos - visai įdomūs gyvūnai
Va, ką rašo:
"Šie paslaptingi naktiniai gyvūnėliai priversti skraidyti dėl fiziologinių savybių. Jie nesugeba vaikščioti ar stovėti, nes kojos ir pėdos per silpnos atlikti šias funkcijas. Kad neapkrautų galūnių savo svoriu, šikšnosparniai, kai neskraido, kabo žemyn galva. Jų kojų pirštai turi ilgus, aštrius nagus kaip žnyples bei stiprias sausgysles. Dėl to, šikšnosparniui nutūpus pirštai stipriai susigniaužia ir nagai įsikabina į lubas. Jie gali kabėti net ant vienos kojos. Pasitaiko atvejų, kai randami bekabantys jau negyvi šikšnosparniai.
Be šių unikalių sandaros ypatybių, jie dar sugeba pasukti galvą 180o kampu, kas suteikia galimybę matyti viską, kas dedasi aplinkui.
Beje jų kūnas prisitaikęs tilpti siauruose plyšiuose ir nišose. " - va todėl turbūt ir pralindo Azizos šikšnosparnis pro narvo virbų tarpelį
Gerai, Joge, jog gyvenam Lietuvoje, kur yra nedideli šikšnosparniai, nes jeigu būtų įskridęs koks "monstriukas" iš Tropikų, kurio ilgis apie 40 cm, svoris apie 1,5 kg, o išskleistų sparnų tarpas nuo galiuko iki galiuko siekia apie 2 metrus - tada būtum ir aparpalį gavusi
