Kam reikalingi vaikai?

#73
QUOTE(Mili @ 2008 06 18, 16:18)
tiesa sakant pirmas apie tai prabilo vyras.
o man reikalinga todėl kad vaikus auginti yra nuostabus jausmas. vienintelė šypsena ryte atperka tris bemieges naktis buvusias prieš tai. todėl kad būdama mama ir rūpindamasi vaikais aš puikiai jaučiuosi, turiu kuo rūpintis ir ką mylėti ir tai tikrai geri jausmai. esu reikalinga. Vaikai daro mane laiminga. todėl dar daugiau laimės man norisi ir reikia.
Papildyta:
P.S. vyro motyvas, kai paklausiau kodėl dar vieno nori buvo toks, kad labai myliu jau esančius, noriu dar vieno kad galėčiau myleti ir rūpintis.

thumbup.gif Meilė nėra baigtinis jausmas, nes kuo daugiau yra asmenų, kuriuos gali mylėti, tuo meilės yra daugiau. Na tik kartais fiziškai sunkiau daugiau jos išreikšti. Man taip pat didesnis meilės jausmo kiekis ir žmonių, kuriuos noriu ir galiu mylėti kiekis suteikia daugiau laimės, pasitenkinimo gyvenimu jausmo... Gera būti laimingu, mylėti ir būti mylimam ir jokie pinigai to neatstos wub.gif
Atsakyti
#74
QUOTE(Mili @ 2008 06 18, 16:28)
o neveltui sakoma, kad pasidalintas liūdesys sumažėja perpus, o pasidalintas džiaugsmas padidėja dvigubai.

Niekada man nepavyko pasidalinti liūdesiu. Ir džiaugsmo kažkaip nepadaugėja dėl kito džiaugsmo. Visa tai emocijos... O emocijos man nereikalingos.
Kalbame apie jausmą - meilę.
Atsakyti
#75
QUOTE(Medinis @ 2008 06 18, 16:30)
Niekada man nepavyko pasidalinti liūdesiu. Ir džiaugsmo kažkaip nepadaugėja dėl kito džiaugsmo. Visa tai emocijos... O emocijos man nereikalingos.
Kalbame apie jausmą - meilę.

Blogai dalinotės mirksiukas.gif
Atsakyti
#76
QUOTE(mindudo @ 2008 06 18, 16:30)
Gera būti laimingu, mylėti ir būti mylimam ir jokie pinigai to neatstos  wub.gif

Apie pinigus kol kas ir nekalbame. Iš cituojamo sakinio išskirčiau pirmają dalį. Taip, gera būti laimingu. Mylėti ir būti mylimam - čia jau gerai, jei tai yra, bet jei nėra tai ką dabar padarysi. Nuo to būti nelaimingu tikrai neverta.
Būti laimingu galima ir nemylint ir nebūnant mylimam.
Manau, kad gimdantys vaikus "dėl meilės" yra gana silpnos asmenybės, save įprasminančios tik kaip kažkokį statusą - "mama", "mano vaikai" ir tt.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Medinis: 18 birželio 2008 - 15:33
#77
QUOTE(Medinis @ 2008 06 18, 16:28)
Paklauskite kitaip, bijau, kad ne visai suprantu ką turite mintyse.


Kilo mintis apie tai, kad jeigu meilė vaikams turi ribas, tai tam, kad vaikas būtų apsaugotas nuo tos meilės praradimo, egzistuoja tėvystės įsipareigojimai. Jeigu ribotą meilės kiekį tenka dalinti pvz. trims vaikams, meilės dalis, jiems tenkanti, yra mažesnė nei meilės vienturčiui dalis. Tačiau tėvystės įsipareigojimai visais atvejais yra maksimalūs, taigi, jie veikia kaip tam tikras kompensacinis mechanizmas - mažesnis meilės kiekis kompensuojamas įsipareigojimų kiekiu: hm

Klausimas: ar įmanoma atskirti - kur yra meilė, o kur yra įsipareigojimai ir jų padiktuoti jausmai bei elgesys?
Atsakyti
#78
QUOTE(Medinis @ 2008 06 18, 16:30)
Niekada man nepavyko pasidalinti liūdesiu. Ir džiaugsmo kažkaip nepadaugėja dėl kito džiaugsmo. Visa tai emocijos... O emocijos man nereikalingos.
Kalbame apie jausmą - meilę.

O emocijos labai netgi reikalingos, nes jos būtinos reikšti jausmus, jei emocijas slopini, tai todėl ir negauni to efekto... Pakalbėk su psichologais - visų svarbiausia yra reikšti savo emocijas...
Atsakyti
#79
QUOTE(Minerva @ 2008 06 18, 16:33)
Jeigu ribotą meilės kiekį tenka dalinti pvz. trims vaikams, meilės dalis, jiems tenkanti, yra mažesnė nei meilės vienturčiui dalis. Tačiau tėvystės įsipareigojimai visais atvejais yra maksimalūs, taigi, jie veikia kaip tam tikras kompensacinis mechanizmas - mažesnis meilės kiekis kompensuojamas įsipareigojimų kiekiu: hm

Vėlgi abejoju, kad teisingai suprantu klausimą, bet mano manymu tėvystės įsipareigojimai, tenkantys keletui taip pat nėra lygiaverčiai tenkantiems vienam. Tėvystės įsipareigojimai nėra konstanta, tačiau nėra ir begaliniai. Kažkur yra riba.
Papildyta:
QUOTE(mindudo @ 2008 06 18, 16:34)
Pakalbėk su psichologais - visų svarbiausia yra reikšti savo emocijas...

Pakalbejau su viena psichologe. Ji daugiau to darbo nebedirba. Suprato, kad toks darbas tikrai ne jai. Daugiau rizikuoti nebenorėjau.
Atsakyti
#80
QUOTE(Medinis @ 2008 06 18, 16:36)
Vėlgi abejoju, kad teisingai suprantu klausimą, bet mano manymu tėvystės įsipareigojimai, tenkantys keletui taip pat nėra lygiaverčiai tenkantiems vienam. Tėvystės įsipareigojimai nėra konstanta, tačiau nėra ir begaliniai. Kažkur yra riba.


Bet tam tikri baziniai tėvystės įsipareigojimai gali būti laikomi konstanta, ar ne? g.gif Ir jeigu tėvystės įsipareigojimai taip pat turi ribas, tai kieno ribos yra toliau - įsipareigojimų ar meilės? g.gif

Sorry už minčių kratinį - darbinis režimas įsijungė.

Atsakyti
#81
QUOTE(mindudo @ 2008 06 18, 16:34)
O emocijos labai netgi reikalingos, nes jos būtinos reikšti jausmus, ...

Ir dar... manau, kad jausmų neįmanoma "reikšti". Jausmus reikia jausti, o ne reikšti.
Atsakyti
#82
QUOTE(Medinis @ 2008 06 18, 15:30)
Niekada man nepavyko pasidalinti liūdesiu. Ir džiaugsmo kažkaip nepadaugėja dėl kito džiaugsmo. Visa tai emocijos... O emocijos man nereikalingos.
Kalbame apie jausmą - meilę.

na jeigu jau emocijos jums nereikalingos, tai pasiskaičiuokite materialiai. Čia ne mano mintys, o vienos geros senos moteriškės, turinčios tris dukras. Kai susirgo, ir gan rimtai tai išmąstė - ,,viena dukra Amerikoje, kita Anglijoje, kaip gerai kad dar trečią turiu - yra kas į ligoninę nuveža". biggrin.gif didelis pliusas. o kalbant apie komfortą, kodėl du vaiaki geriau nei vienas - jie vienas kitą užima, mokosi bendrauti, aiškintis tarpusavio santykius ir dalintis, kas labai praverčia gyvenime. dar viena priežastis turėti daugiau vaikų - kitokia patirtis. Kadangi turiu ir sūnų ir dukrą, galiu pasakyti kad nepalyginamai kitoks bendravimas ir auginimas. tai jums, kaip mėgstančiam protinę veiklą turėtų imponuoti. dar viena materiali priežastis - jeigu būsi normalus tėvas, didelė tikimybė, kad būtent vaikai užtikrins komfortą senatvėje. O kuo vaikų daugiau - tuo komfortas didesnis.

nors čia tik hipotetiški pamąstymai. matote, man emocijos labai reikalingos.
Atsakyti
#83
QUOTE(Medinis @ 2008 06 18, 16:33)
Apie pinigus kol kas ir nekalbame. Iš cituojamo sakinio išskirčiau pirmają dalį. Taip, gera būti laimingu. Mylėti ir būti mylimam - čia jau gerai, jei tai yra, bet jei nėra tai ką dabar padarysi. Nuo to būti nelaimingu tikrai neverta.
Būti laimingu galima ir nemylint ir nebūnant mylimam.
Manau, kad gimdantys vaikus "dėl meilės" yra gana silpnos asmenybės, save įprasminančios tik kaip kažkokį statusą - "mama", "mano vaikai" ir tt.

Laimė - reliatyvi savoka, tai žmogaus savijauta, kuri iš dalies yra kontroliuojama... Yra žmonių, kurie praktiškai nieko neturi ir yra laimingi ir yra, kurie turi labai daug ir yra nelaimingi. Esmė ta, kad turi būti emocinis, dvasinis komfortas. Man šį komfortą sukelia meilė, galbūt netgi daugiau galimybė mylėti, nei būti milimam. Nesu tikras, nes apie tokią galimybę nesvarsčiau, bet manau, kad be meilės būčiau labai nelaimingas. (Teko patirti paauglystėje ir ankstyvoje jaunystėje)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mindudo: 18 birželio 2008 - 15:44
#84
QUOTE(Minerva @ 2008 06 18, 16:38)
Bet tam tikri baziniai tėvystės įsipareigojimai gali būti laikomi konstanta, ar ne? g.gif Ir jeigu tėvystės įsipareigojimai taip pat turi ribas, tai kieno ribos yra toliau - įsipareigojimų ar meilės? g.gif

Matot... kaip ir daugelis dalykų, tėvystės įsipareigojimai turi kiekybinę ir kokybinę dalis. Jei tėvystės įsipareigojimas yra pamaitinti vaikus, tai kokybinė dalis yra ta ar tu dar jauti malonumą juos maitindamas (pvz uždirbantis maistui) ar jau galvoji, kad velniop tokį gyvenimą, kai reikia arti per tris darbus.
Tėvystės įsipareigojimai susiję su meile. Tačiau jei meilę galima vadinti universaliu jausmu, tai tėvystės įsipareigojimai labai indivisualūs ir priklauso nuo daug ko. Sunku juos apibrėžti.
Atsakyti