Įkraunama...
Įkraunama...

Kam reikalingi vaikai?

QUOTE(mindudo @ 2008 06 18, 16:53)
...tik turėdamas potyrius tam tikrą laiką pažvelgęs retrospektyviai kokių emocijų retrospektyviai buvo daugiau ir kiek dažnai per tam tikrą laiką sau galėjai pasakyti, kad myliu ar esu laimingas, jei tai truko akimirkom, tai buvo tik emocijos, jei tai trunka ilgai - jausmas...

Na jau... painioti jausmą su emocijomis - tai ne man biggrin.gif
Pagalvokit - reikai 20 metų gyventi santuokoje, užauginti 5 vaikus, po to peržvelgti gyvenimą ir nuspręsti - "joooo, nebuvau aš laimingas visus tuos 20 metų..."
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 06 18, 16:50)
Na manau jūs pati suprantate, kad jūsų teiginys yra grynai egoistinis. Jūs norite jaustis gerai, galvodama, kad darote gerai savo vaikui. Bet mes dėl to jau esame kažkada sutarę.


Nepamenu, dėl ko mes ten sutarę, bet dėl egoizmo- blink.gif na, tai taip elementaru, kad net keista apie tai šnekėti.

Vaikai yra paprastas, vienas iš paprasčiausių būdų būti laimingais. Kyla natūralus klausimas- kam eiti sunkiu keliu, jeigu galima pasirinkti lengvą. Tai daugumos kelias.
Atsakyti
QUOTE(Mili @ 2008 06 18, 16:53)
Laimės receptai seniai žinomi, bet kažkas pučiant naujiems vėjams vis bando išradinėti dviračius.

Vat čia jūs neteisi. Kaip nebeliko šeimos poreikio, taip nebeliko ir vaikų poreikio. Jų tiesiog nebereikia. Niekas nebebijo, kad nebegalės dirbti ir reikės mirti iš bado. Kaip tik einama į tai, kad net ir turintys vaikų norėtų baigti dienas senelių namuose, kad tik "neapsunkinti vaikų". Vaikų nebereikia. Viskas. Laikai pasikeitė, laimės receptai taip pat.
Papildyta:
QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 06 18, 16:56)
Vaikai yra paprastas, vienas iš paprasčiausių būdų būti laimingais. Kyla natūralus klausimas- kam eiti sunkiu keliu, jeigu galima pasirinkti lengvą. Tai daugumos kelias.

Sutinku. Kelias tiesus ir aiškus. Klausimas tame, ar užtenka vieno vaiko, ar reikai keleto. Ir ar nuo to laimė didėja? Jei didėja - tai tiesiogine ar eksponentine priklausomybe?
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 06 18, 16:50)
Na manau jūs pati suprantate, kad jūsų teiginys yra grynai egoistinis. Jūs norite jaustis gerai, galvodama, kad darote gerai savo vaikui. Bet mes dėl to jau esame kažkada sutarę.

Mes visi iš prigimties egoistai ir būtų keista tai neigti. Troškimas daryti kitiems gera be atlygio iš dalies irgi egoizmas, nes tai suteikia malonumo, jei tai neteikia malonumo, tai turi kažkokią kitą priežastį, kuri taip pat dažniausiai susiveda į egoizmą...
Atsakyti
QUOTE(Medinis @ 2008 06 18, 16:59)
Sutinku. Kelias tiesus ir aiškus. Klausimas tame, ar užtenka vieno vaiko, ar reikai keleto. Ir ar nuo to laimė didėja? Jei didėja - tai tiesiogine ar eksponentine priklausomybe?


Aš galiu kalbėti tik už save. (Beje, nežinau kas yra eksponentinė priklausomybė). Jeigu jau pradėjau kažką daryti, iš egoistinių paskatų norėtųsi tą darbą ir padaryti gerai. Todėl reikėtų keleto.
Tačiau- jeigu vaikų iš viso neturėčiau- aš bučiau laiminga. Tik kitaip.
Jeigu daugiau ne vieno neturėsiu- vėl gi busiu laiminga. Įprasminsiu save dar kokiu nors būdu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Roza_Liuksemburg: 18 birželio 2008 - 16:07
QUOTE(Medinis @ 2008 06 18, 16:59)
Sutinku. Kelias tiesus ir aiškus. Klausimas tame, ar užtenka vieno vaiko, ar reikai keleto. Ir ar nuo to laimė didėja? Jei didėja - tai tiesiogine ar eksponentine priklausomybe?

Pabandyk ir sužinosi mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(mindudo @ 2008 06 18, 17:05)
Pabandyk ir sužinosi  mirksiukas.gif

Dėkui. Aš esu pakankamai laimingas. Mano vaikas padėjo man išmokti būti laimingu nuolat. Dabar jis jau nebereikalingas šiam tikslui. Užtat yra pareiga.
Papildyta:
QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 06 18, 17:05)
(Beje, nežinau kas yra eksponentinė priklausomybė).

Eksponentė - tai laipsnio rodiklis. Eksponentinė priklausomybė - kai auga laipsniškai, kvadratu, kūbu ir tt... Čia šiaip biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Medinis: 18 birželio 2008 - 16:08
QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 06 18, 17:05)
Aš galiu kalbėti tik už save. (Beje, nežinau kas yra eksponentinė priklausomybė). Jeigu jau pradėjau kažką daryti, iš egoistinių paskatų norėtųsi tą darbą ir padaryti gerai. Todėl reikėtų keleto.
Tačiau- jeigu vaikų neturėčiau- aš bučiau laiminga. Tik kitaip.
Jeigu daugiau ne vieno neturėsiu- vėl gi busiu laiminga. Įprasminsiu save dar kokiu nors būdu.

g.gif
O kodėl negalinčios turėti vaikų poros taip išgyvena netektį, tarsi būtų netekę vaikelio? Taip pergyvena dėl to, jaučiasi nelaimingos, siekia bet kokia kaina pastoti, turėti vaikų, suserga depresija, skiriasi, teigia, kad yra nelaimingi?
Atsakyti
QUOTE(mindudo @ 2008 06 18, 17:10)
O kodėl negalinčios turėti vaikų poros taip išgyvena netektį, tarsi būtų netekę vaikelio?

Čia jūs rimtai klausiate? Bet gi juk tai elementaru.
Atsakyti
QUOTE(mindudo @ 2008 06 18, 17:10)
g.gif
O kodėl negalinčios turėti vaikų poros taip išgyvena netektį, tarsi būtų netekę vaikelio? Taip pergyvena dėl to, jaučiasi nelaimingos, siekia bet kokia kaina pastoti, turėti vaikų, suserga depresija, skiriasi, teigia, kad yra nelaimingi?


Taigi aišku kodėl- todėl kad jiems jau į kraują įaugęs tas daugumos kelias. Jie patys nenori būti laimingais, jie pasirinko tikslą ir ragais įsiremė į jį.
Aš dabar biški į lankas, parašysiu absoliučiai eretišką mintį.
Mano manymu, dirbtinis apvaisinimas ir pastangos turėti SAVO vaikus bet kokia kaina yra blogis.
Atsakyti
QUOTE(Roza_Liuksemburg @ 2008 06 18, 17:14)
Mano manymu, dirbtinis apvaisinimas ir pastangos turėti SAVO vaikus bet kokia kaina yra blogis.

Nagi paaiškinkite mintį...
Atsakyti
Ne tai kad egoizmas, ne, tai blogiau. Egoizmas- išgyvenimo pagrindas.
O čia- išpindėjimas. Noriu ir viskas, užsipiskit visi, bet paduokit man MANO vaiką ant lėkštutės. Jeigu nepaduoda- tai gal to ir nereikia? Gal tame yra kažkokia prasmė?
Atsakyti