Įkraunama...
Įkraunama...

Kam reikalingi vaikai?

Laureta, aš irgi nieko blogo nematau, jei žmonės rūpinasi savo vaikais. Tik norėjau pasakyti, kad:
1) Lietuvoje nėščiai bedarbė arba mama, auginanti neįgalų vaiką, sulaukia mažesnės paramos. O gal aš klystu? g.gif
2)Danės daugiau laiko gali skirti vaikams ir šeimai. (ir aš norėčiau, kad mano šefas danas nesiraukytų mad.gif, kai aš neateinu į darbą dėl vaiko ligos. Dar norėčiau atostogauti, o ne tik pasiimti atostoginius.)
3) Aš nesmerkiu savo klasės draugės, kuri vežiojasi į darbą 4 mėn. kūdikį. Aš suprantu, kad ji tiesiog neturi kitos išeities, ir man jos gaila. unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Akva @ 2008 06 20, 15:00)
jei nori graziai gventi ir sudinai numirti turi buti vienas, seima tada nereikalinga. O jei nori sudinai gyventi ir graziai numirti, tada vaikai reikalingi.

lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif
manau vaikai mums suteikia prasmės ir daug meilės mūsų gyvenime wub.gif
Atsakyti
QUOTE(Nimfa* @ 2008 06 21, 22:09)
manau vaikai mums suteikia prasmės ir daug meilės mūsų gyvenime  wub.gif


Blogai, kai tik vaikai tai suteikia.
Atsakyti
QUOTE(Minerva @ 2008 06 21, 23:39)
Blogai, kai tik vaikai tai suteikia.

sutinku. tai per didele nasta vaikams.
Atsakyti
QUOTE(Kaje @ 2008 06 21, 19:52)
Laureta, aš irgi nieko blogo nematau, jei žmonės rūpinasi savo vaikais. Tik norėjau pasakyti, kad:
1) Lietuvoje nėščiai bedarbė arba mama, auginanti neįgalų vaiką, sulaukia mažesnės paramos. O gal aš klystu?  g.gif
2)Danės daugiau laiko gali skirti vaikams ir šeimai. (ir aš norėčiau, kad mano šefas danas nesiraukytų mad.gif, kai aš neateinu į darbą dėl vaiko ligos. Dar norėčiau atostogauti, o ne tik pasiimti atostoginius.)
3) Aš nesmerkiu savo klasės draugės, kuri vežiojasi į darbą 4 mėn. kūdikį. Aš suprantu, kad ji tiesiog neturi kitos išeities, ir man jos gaila. unsure.gif

pirma karta kai pamaciau vaika parduotuveje ant fotelio gulinti pamanaiu kad kas nors pagulde ir ieskosi baldu. Kiek mes vaikstom po parduotuve, tiek tas vaikas guli. galop klausiu savo vyro, gal kas paliko si vaika? ogi pacio parduotuves savininko sis vaikas. kiek vaiksciojau po parduotuves, tokie maziukai as manau tikrai keliu savaiciu, drasiai teveliai nesiojasi rankosi, galvytes prilaikydami ,po parduotuves, kavines. Tokio reginio lietuvoje nepamatysi.
Atsakyti
QUOTE(Minerva @ 2008 06 21, 23:39)
Blogai, kai tik vaikai tai suteikia.

kas sake, kad TIK? smile.gif
Atsakyti
QUOTE(*Dita* @ 2008 06 22, 08:37)
kas sake, kad TIK? smile.gif

Cia speju tik MINERVAI taip... ax.gif
As ziauriai vaikais dziaugiuosi. Tiesiog su ju gimimu mano gyvenimas labai pasikeite. Esu pervargusi, neissimiegojusi, nervuota, bet kaip gera... Vat ir dabar, sunus is garazo atsitempe lauko dvirati, vazinejasi po kambari, grindys juodais ruozais nuo padangu nusetos.. bet kazkodel gera. Gal todel, kad siandien vyrui eile grindis plauti g.gif ax.gif biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Hmmm... @ 2008 06 20, 14:18)
Taigi didžiausias stebuklas... nuo ko čia atsigauti? mastau.gif cool.gif


QUOTE(*Dita* @ 2008 06 21, 11:27)
Gyvenimas trumpas,bet žmogus jį iš naujo gyvena savo vaikuose./A.Fransas


QUOTE(Akva @ 2008 06 22, 09:45)
Tiesiog su ju gimimu mano gyvenimas labai pasikeite. Esu pervargusi, neissimiegojusi, nervuota, bet kaip gera... Vat ir dabar, sunus is garazo atsitempe lauko dvirati, vazinejasi po kambari, grindys juodais ruozais nuo padangu nusetos.. bet kazkodel gera. Gal todel, kad siandien vyrui eile grindis plauti  g.gif  ax.gif  biggrin.gif

Labai labai patiko Hmmm... žodžiai, kad nuo ko čia reikia atsigauti, vaikas ateina mums , su savo istorija, ir Dita paaiškina A.Franso žodžiais, kad tik per vaikus atrandame mes savo gyvenimus. Darykime prielaidą, kad be jų neaišku kokie būtume unsure.gif
O Akvos mintis nereali... Kad ties vaikais mes ir keičiamės... nesvarbu į kurias puses... svarbiausia, kad jie mus moko. ir tai, kad mes jaučiame konfortą su subraižytom grindim, ar šiaip apkuistais, apšiktais namais, tai pats didžiausias gėris. nes ką mes be jų darytume, ane...? g.gif
Gražios ir prasmingos dienos su vaikais wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo JulieTa: 22 birželio 2008 - 09:35
Dukrele mes uzauginam,ir atserado tiluma nuobudimai.Tai su vyru supratom kad per jauni kad likt prie televizoriu lotuliukas.gif Atserado musu serdukas,mazas berniukas tongue.gif kuris laksto ir truksmauja.Tai laime,atgaiva.Aisku pavargstu,no tas nuvargis geras laimingas.Darbe mane nekas nesupranta:sako kam reike antro vaiku kada jau dukrele didele.Laisve,ka nori galejai.O kam doh.gif man nereike laisves,o reike vaikus.Beprotu dabar su vyru laimingi. Zinou kad daug manes nesupranta,kitem vaikai kaip pagal taisikles,ateju laikas padarem.
Atsakyti
"pirma karta kai pamaciau vaika parduotuveje ant fotelio gulinti pamanaiu kad kas nors pagulde ir ieskosi baldu. Kiek mes vaikstom po parduotuve, tiek tas vaikas guli. galop klausiu savo vyro, gal kas paliko si vaika? ogi pacio parduotuves savininko sis vaikas. kiek vaiksciojau po parduotuves, tokie maziukai as manau tikrai keliu savaiciu, drasiai teveliai nesiojasi rankosi, galvytes prilaikydami ,po parduotuves, kavines. Tokio reginio lietuvoje nepamatysi. "

Aš laikausi požiūrio, kad mažyčio kūdikio geriau nesinešioti po vietas, kur daug žmonių. Kartais taip norėtųsi pasėdėti lauko kavinukėje (gyvenu žaliam kurorte), bet kai šalia įsitaiso rūkanti ir besikeikianti kompanija, tenka susirinkti vaikus ir išeiti. Nežinau, kaip susitvarko kitos mamos, bet aš dirbti galiu tik tada, kai vaikai miega. O mano klasės draugei tikrai sunku, juk būna, kad vaikas verkia, darbas laukia, o tame pačiame kabinete dirba ir kiti žmonės... Aš tikrai nenorėčiau to patirti.
Beje, ką tik perskaičiau psichologės R. Žaržojūtės straipsnį "Savo laiko valdovai" ("Laima" 178), apie tai, kaip reikia gyventi "čia ir dabar".
Atsakyti
QUOTE(Kaje @ 2008 06 23, 14:04)
Aš laikausi požiūrio, kad mažyčio kūdikio geriau nesinešioti po vietas, kur daug žmonių. Kartais taip norėtųsi pasėdėti lauko kavinukėje (gyvenu žaliam kurorte), bet kai šalia įsitaiso rūkanti ir besikeikianti kompanija, tenka susirinkti vaikus ir išeiti. Nežinau, kaip susitvarko kitos mamos, bet aš dirbti galiu tik tada, kai vaikai miega. O mano klasės draugei tikrai sunku, juk būna, kad vaikas verkia, darbas laukia, o tame pačiame kabinete dirba ir kiti žmonės... Aš tikrai nenorėčiau to patirti.
Beje, ką tik perskaičiau psichologės R. Žaržojūtės straipsnį "Savo laiko valdovai" ("Laima" 178), apie tai, kaip reikia gyventi "čia ir dabar".

Lietuvoje su kudikiu sunkiau viesose vietose, cia isties kur kas paprasciau. Ir geriau.
Atsakyti
QUOTE(*mia* @ 2008 06 18, 17:19)
Nesuprantu, ka zmones prisigalvoja...aisku, cia kiekvienam individualu, bet nenoras tureti vaiku , man asocijuojasi su virs visko egoizmu, nenaturalumu, bandymu is saves isgauti to, ko gal but niekada neisgausi, ir saves apgaudinejimu galu gale , kam tie vaikai....savirealizacija, ypac moterims, vyksta tik per motinyste, ...

o as nesuprantu ka tokios personos kaip tu prisigalvoja. Sakyk ka nori, bet per vaikus savirealizacija yra blogis. Tokie vaikai uzauge prispaustais mamytes suneliais ar dukrelemis, o motineles pastoviai dejuoja as tau tiek vis ko daviau, tiek aukojausi, o tu dabar nedarai to ar ano ko as noriu/kaip as noriu, kodel tu man kiekviena diena neskambini/nelankai, kaip tu dristi iseiti kitur gyventi ir t.t.
Tiek vyras, tiek moteris yra visu pirma zmones ir vaikai sudaro tik viena ju "veiklos srity" (jeigu taip galima issireiksti), bet norint save pilnai realizuoti to toli grazu negana.
Atsakyti