QUOTE(maskatukas @ 2011 05 11, 11:47)
gal ziauriai pasakysiu-tai reiskia, gerk prednizolona net mirdama....
gerbiamoji, net nezino ka as tada jauciua ji gerdama, o tokio salutinio poveikio koks buvo pas mane, nera niekur aprasyta.....medikams dzin,
netinka-negerk, nesigilina per daug
o kaip manote, kodel egzistuoja super mama tiek forumu, tiek bendrauja, teriasi, todel, kad is mediku neimanoma nieko ispesti, istraukti, galu gale-patekti reikia laukti po kelis menesius...
o apie ju klaidas gal nekalbesiu........
atlesikite, uz toki tona, tiesiog negalejau susilaikyti........
Na, gal ir aš žiauriai tada pasakysiu: didžiają dalimi atvejų peroralinį prednizoloną ir duoda būtent tik tokiais atvejais (ir pasikartosiu...ar bent TURĖTŲ duoti), kai kita alternatyva - sunkus invalidumas ar net mirtis. Pavyzdžiui, GKK gydo praktiškai visas hematologines ligas, įskaitant ir kraujo vėžius. Be abejo, tą daro kartu su kitais vaistais, kurie, beje, yra dar didesni nuodai, tiesiogine šio žodžio prasme. Žodžiu, ką aš noriu pasakyti... Iš mano praktinės patirties, niekas su prednizolonu nežaidžia ir tikrai "šiaip sau" jo neskiria. Kiekvienas
save gerbiantis gydytojas suvokia, kokius pašalinius poveikius sukelia ilgalaikis jo vartojimas ir visada seka paciento būklę. Aišku, visada buvo ir bus šundaktarių, kuriem tai mažiausiai galvoj. Bet čia jau kita šneka.
Dėl Jūsų konkrečios situacijos nieko negaliu pasakyti, nes net nežinau, kokia diagnozė. Be abejo, jei pajaučiate pašalinį poveikį, kuris yra itin sunkus ir trikdantis kasdienę veiklą, gydytojas turėtų permąstyti prednizolono skyrimą. Pasikartosiu, kad labai svarbu žalos/naudos santykis. Jei sukeliamas šalutinis poveikis yra sunkesnis nei simptomai, kuriuos sukelia pati liga, be abejo, nėra reikalo juos ilgiau naudoti. Bet visgi, jei simptomai nėra pavojingi gyvybei, o liga yra...na, tai jau tada reikia rinktis mažesnį blogį. Kiekviena situacija yra individuali ir sunku kažką patarti internetu.
Beje, labai atsibodo tie žmonių pasisakymai, kad "daktaram dzin". Pati esu pacientė, lankausi pas daktarus ir, jei netenkina gydytojo darbas, tiesiog jį keičiu, o nesikonsultuoju čia,
supermamose, kuriuos vaistus, ar, dar gražiau, - kokią dozę, man reikia gerti. Gražu, kad susiburia bendruomenė, dalijasi savo išgyvenimais, bet kartais tai nuvažiuoja taip toli, kad tik apsunkina gydytojo darbą. Ir tikrai nuoširdžiai galiu pasakyti, kad niekada gyvenime neteko laukti vizito pas gydytoją du mėnesius. Max, dvi savaites. Ir tai tik todėl, kad viena gydytoja atostogavo.