Sveiki mielieji ir mielosios,užbėgau labai trumpam,nes esu paskendusi moksluose

Man dabar neakivaizdinės studijos,tai grįžtu namo iš jų tik savaitgaly.Na bet dar savaitėlė ir jau iki sausio bus ramu.Dabar tik parvažiuoju,vaikus išbučiuoju ir vėl atgal į mokslus.Na bet ką padarysi.Tie mano mokslai labai Ugniui į naudą išeis,nes nebe toks išlepęs be mamytės darosi,toks savarankiškas,na o man irgi ne pro šali nors kiek nuo jo atsipūsti,juk vis dėl to per 3,5m nei akimirkos vienas be kito nebuvome...Tai dabar kai grištu iš mokslu,tai jau toks mielas man tas Ugniukas atrodo,toks simpatulis,toks linksmuolis,visai kitas vaikas,nei anksčiau buvo,kai man net iki tuoleto nueiti neleisdavo...O dabar lyg pasigirsta kalbų,kad man turėtų atsirasti mieste darbas Socialinių paslaugų centre,tai iš vis esu pasiryžusi nemažai nuveikti neįgaliųjų labui...Taip tai tik svajonės,bet ir svajonėms kažkada lemta išsipildyti,tuo labiau,kad pirmas žingsnis jau žengtas-mokslai.
Ech mielieji,kartais tas gyvenimas ima ir pasisuka į gerąją pusę,nors atrodo jau viskas iš rankų buvo išslydę...