SPINA BIFIDA

Labai seniai buvo vaikas, pasiruošęs gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo:
- Kaip aš gyvensiu žemėje būdamas toks mažas ir bejėgis?
Dievas atsakė:
- Iš daugelio angelų, aš išsirinkau vieną tau. Ji lauks tavęs ir rūpinsis tavimi.
- Bet pasakykite man, čia Danguje, aš nieko kito nedarau kaip tik dainuoju ir šypsausi. To man pakanka, kad būčiau laimingas.
- Tavo angelas dainuos tau ir šypsosis kiekvieną dieną. Ir tu jausi savo angelo meilę ir būsi laimingas.
- Ir kaip aš sugebėsiu suprasti ką žmonės man sakys, jei aš nemoku jų kalbos?
- Tavo angelas sakys tau gražiausius ir saldžiausius žodžius, kuriuos kada nors esi girdėjęs ir su kantrybe bei rūpesčiu, mokys tave kaip kalbėti.
- O ką man daryti, kai norėsiu kalbėti su Jumis?
- Tavo angelas sudės tavo rankas kartu ir mokys tave, kaip melstis.
- Aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių. Kas apsaugos mane?
- Tavo angelas gins tave, net jei reikės rizikuoti savo gyvybe.
- Bet aš liūdėsiu, nes daugiau nematysiu Jūsų.
- Tavo angelas visada kalbės su tavimi apie mane ir mokys kaip grįžti pas mane, nepaisant to, aš visada būsiu šalia jūsų.
Tuo metu Danguje buvo daug ramybės, bet jau buvo galima išgirsti balsus iš žemės, ir vaikas paskubomis tyliai paklausė:
- O Dieve, jei aš jau iškeliauju, prašau pasakyk man mano angelo vardą.
- Tavo angelo vardas neturi jokios reikšmės, tu kviesite savo angelą žodžiu: Mama.

SVEIKINU VISAS SU MAMOS DIENA

Krista ačiū už sveikinimus.Kaip norisi buti tuo geru angeliu apie koki vaikeliui pasakojo DIEVAS.
Ačiū

Mes savo vaikams ir esam angelai ir tikrai neveltui Dievulis mums juos atsiuntė

Augutis kaip tavo tevuko sveikata?

Na jau galiu pasidžiaukti,kad viskas eina geryn:jau su lazdele vaikšto,jau ir pats tuolete apsitvarko,ir nuotaika gersnė...Tik vat kairės rankos visiškai nejaučia Bet kas ta ranka prieš kojas ir šviesią galvą

Sveiki, idedu, straipsni apie nuostabias mamas ir Ju atzaleles. http://www.biciulyst...hp?pid=1&id=289

O cia apie musu Mariuxa
http://www.siauliaiplius.lt/patirtys

Na ką brangieji,užlėkiau į forumą jums pasidžiaugti ir savo rūpestėliai pasidalinti...
Ogi vakar buvome išsvajoto vizito pas ortopedą K.Saniuką.Širdis drebėjo ten važiuojant,taikiausi su blogiausiomis naujienomis apie Ugniaus fizinę būklę....O vizitas praėjo puikiai,netgi su džiaugsmo ašarom akyse Mūsų berniuką apžiūrėjęs ortopedas pasakė,kad Ugniaus buklė pagal sveiką vaiką yra labai nebloga,o lyginant su amžiumi ir su tokia diagnozę-tai net labai gera...Jaučiau,kaip gydytojas vos susivaldo rankomis neplojęs Na jis taip džiaugėsi mūsų berniuku ir jo pasiekimais...Tiesiog gydytojo veidas ir akys švytėte švytėjo...Gydytojas pasakė,kad Ugniui ortopediniai įtvarai bus reikalingi visą gyvenimą,nes tik jų pagalbą jis galės stabiliai vaikščioti.Ir dar:Amerikos ortopedų žargonu kalbant yra dviejų rūšių,su tokiais apsigimimais,vaikščiotojai-"namų vaikščiotojai"(kai ligonis vaikšto tik po kambarį pasiramščiuodamas) ir "lauko vaikščiotojai"(kai ligonis gali savarankiškai judėti ir lauke).Tai vat gydytojas mums pasakė,kad ateity Ugnius bus puikus lauko vaikščiotojas Liepė dabar mums pasigaminti Ugniui įtvarus ir su jais pratinti stovėti.Sakė,kad maždaug per dvejus metus jo raumenys turėtų priprasti ir prisitaikyti prie įtvariukų ir tada pradėti judėti savarankiškai.Ir reikia leisti kuo dažniau Ugniui stotis ir stovėti,kad kuo dažniau būtų vertikali padėtis Na ir dar pasakė,kad mankštos reikia jam kasdiena 5-6val. Tas tai mane labai labai išgąsdino...Išgasdino dėl to,kad gyvename pakankamai užkampyje,kad aplinkui būtų tokių specialistų,kuriuos galėtume pasamdyti...Dar ortopedas man liepė išmokti kuo daugiau pratimų pačiai atlikti su vaiku.Tai vat brangieji man dabar tai didelis galvos skausmas:ką daryti?kaip į parą sutalpinti tas 5-6val.kad spėti ir su Ugniumi dirbti ir pagaliau gyventi,juk negali visą laiką aukoti vien tik neįgaliam sūnui,kuris turi ir sveiką broliuką,kuriam taip pat labai reikia mamos?...Na įsijaučiau aš čia truputi,atleiskit...Bet žinau viena,kad aš vistiek sugalvosiu,kad būtų gerai abiems mano sūnums,nes juk myliu abu vienodai,tik Ugniui pagalbos reikia daugiau

Oi Agutis kokios geros naujienos Na o manksteliu tai musu vaikiukams reikia As tai dziaugiuosiu savo vyruku,kad jis labai daug savarankiskai sportuoja,daug stovi,dabar jau praktiskai prie bet kokios atramos atsistoja. Ir pati stengiuosiu viska, kas ji labiausiai domina, kelti kuo auksciau,kad butu suinteresuotas stotis, siekti pats pasiimt. Padedu ant lovos ar lauke ant suolo ji dominanciu daigdu (zurnalu,laikrasciu, puodu,bliudu),jis atsistoja ir kuiciasi stovedamas. Bando zengti soniniais zingsneliais paimti tai ko nepasiekia. Aplamai pas mus namuose kiekvienam kambari yra tai sukuo jis zaidzia,bet kartu ir sportuoja,pvz. kad ir diskas antkurio mamyte atsistojusi liemeni mankstina,jis ant jo mielai atsiseda ir sukiojasi,taip pat mankstindamas liemeni,net nesuprasdamas,kad tai jam liuks mankstele, jam tai tik zaidimas Arba kamuolys su ragiukais, jis pats mielai, be pagalbos, paemes uz ragiuku supasi at kamuolio,na tik reikia,kad viskas butu po ranka. Labai patinka jam groti pianinu, na ir prasau stok prie pianino ir grok Tai va taip ir sportuojam zaidimo forma, visa diena. I vaikstyne dabar nededam,nes netaisyklingai joje eina,gal del to kad ji jam jau maza Bet istiesu dabar ir nenoriu deti jo ivaikstyne,noriu kad kuo daugiau judetu savarankiskai, be pagalbos.

Puikios naujienos
O del tu 5-6val. mankstos per para, tai dar ir dabar nedasyla. Nesuprantu, kodel nustato tokius neiveikiamus normatyvus. Juk sitiek valandu net atletai didziajame sporte pries svarbiausias varzybas vargu ar treniruojasi. Man taipat gydytojai liepe daug mankstintis, tai pasimankstinau po operaciju pora menesiu ir atsibodo, juk negali visa gyvenima isvien mankstintis, juk yra ir kitu darbu ir rupesciu, galu gale pomegiu. Tiesa pasakius, nemanau, kad buciau tiek daug pasikes (na ir pasigyriau cia ) jei buciau visa gyvenima mankstai pasventes

Tai vat Mariuxai,ir aš taip galvoju...Tiesa pasakius nenoriu,kad mūsų vaikas taptų tarsi robotas,mankštą darytų tarsi koks kareivis Na tikiuosi suprantat apie ką aš kalbu...Juk jis vaikas,jam irgi reikia vaikiškų šėlionių,žaidimų,išdykavimų...Juk vaikystė-vieną kartą gyvenime būna...Na suprantu,kad fizinė stiprybė gyvenime labai svarbu,bet nenoriu namuose karinio muštro...Žinau,kad gal ir negerai kalbu,bet be galo noriu,kad mano vaikas vaikščiotų,bet jį muštruodama kaži ar pasieksiu gerų rezultatų,nes tai tikrai atsilieps jo psichologijai...aš visą laiką esu isitikinusi,kad geriau jau pačio vaiko padarytas judesys negu prievarta išgautas...ir vistik pagalvoju,kad ir negalvodami namie mes jį mankštiname:ir žaidimo forma,ir išdykavimo...ech pamatytumėt kaip Ugnius su tečiu šėlioja Ten tai jau tikrai gaunasi mankšta kaip reikalas.
Vis tik nusprendžiau ir pati pasidomėti fiziniais pratimais,kuriuos galėčiau pritaikyti Ugniui.Labai būtų smagu rasti kokios literatūros ar el.knygų šiuo klausimų.Gal Mariuxai tu ką nors žinai kur galėčiau gauti(gal internete yra)iliustruotų mankštos pratimų?Būtų labai smagu iš kur nors gauti informaciją.

Sveiki agutis, na del butines (kasdien atliekamos, zaidimo forma) mankstos pilnai sutinku ir krista31 minejo, kad tuo uzsiema ir manau, kad ir vaikiukui neprailgsta tie pratimai, kaip kazka pasiekt ir pan. Ir juk tuo galima beveik visa diena uzsiimineti O dar pratesiant diskusija apie tas 6val. tikros gydomosios mankstos, tai as visu pirma net neisivaizduoju kaip vaikui reiktu paaiskint, kad jis nuo siol kiaura diena privalo mankstintis uzuot zaides kur kieme smelio dezej su draugais (ech ta vaikystes nostalgija) . Juk kaip pagalvoji tai ir suaugusiam zmogui kartais sunku prisiversti daryti tai ko nenori, nors ir zinai, kad to reikia Pvz. dietos laikaisi laikais kol igrysta, o tada 21val. atsidarai saldytuva ir suslamsti gera torto gabala ir visos dietos suniuj ant uodegos . O cia juk vaikas jam zaisti norisi, o ne kazkokius ciklinius pratimus atlikineti.
Del literaturos, tai manau, sioje vietoje daugiau kineziterapiautas galetu pagelbeti (kiek pamenu ir cia ju turime ). Tik kai rasiau savo magistrinio literaturos analize tai pamenu, kad viena knygute mane sudomino. "Vasiliauskas, K., Ivaškienė, V. (2001). Fiziškai neįgaliųjų žmonių fizinis ugdymas ir saviugda. Kaunas: Lietuvos kūno kultūros akademija." Ten lyg ir su iliustracijom mankstos paratimai ir pamaniau, kad man Monciskese ta knygute praverstu pramankstai, bet jei neklystu tai ten nelabai yra pratimu kojoms, nes ji daugiau skirta visiskai nevaikstantiems.
Na, o as jau siandien lagaminus susikroviau. Ryt lekiu i Monciskes. Kalbejausi su komendante tai patikino, kad laisvu vietu yra ir nors ir saulute dar nelabai sildo, bet vistiek man labai norisi ten bent keleta dienu praleisti, su senai matytais draugais pabendrauti ir nuo namu galu galia pailseti Tiesa islvaziuoju dar nevisai vasarai, nes birzelio 10d man magistrinio gynimas, tad butinia privalau buti Siualiuose.
Tad iki

Didelės sėkmytės tau Mariuxai ir būtinai neužmiršk vis pas mus užlėkti papasakoti kaip tau sekasi(beje atsispausdinau straipsnius apie tave,ateity savo sūnui parodysiu,kad tavimi remtusi kaip pavyzdžiu,kad negalia gali suteikti "sparnus skristi" į užsibrėžtus tikslus)