[quote=Mariuxas,2008 09 25, 00:19]
Labas vakaras, stai rudeniui dar ne nespejus ipuseti as jau namuose. Kaip jau supratote, raso Mariuxas. Pirmiausiai noreciau padekoti uz sveikinimus gimimo dienos proga. Gimtadieni atsventem Monciskese su draugais, be to ir seima buvo atvaziauvusi, tai gi linksmesnio gimtadienio dar nesu turejes.
Sis pavasaris bei vasaros pradzia mums buvo ipatingai sunkus (teko parengti pacia sunkiausiai ir nemaloniausia magistrinio darbo teorine dali, o per Birzelio menesi paladojome abi savo sunytes). Tuo met maniau, kad nelaimes niekada nebesibaigs, buvo kazkoks prakeiktas laikas. Vargais negalais parasiau savo magistrinio dali, susitvarkiau visus reikalus, o Liepos 7d. as jau lekiau savo naujaja Audi A3 vakaru kryptimi (zinoma kalbu apie issvajotasias Monciskes)

.Taip ir pragyvenau ten puikius ir paselusius istisus du menesius. Kadangi pavasaris buvo labai sunkus, tad sia vasara ketinau visiskai pailseti, tad nusprendziau neinstruktoriauti nei vienoje stovykloje. Taciau pats Lietuvos paraplegiku asociacijos prezidentas, manes asmeniskai paprase pravesti viena stovykla. O kadangi tai buvo nesenai stuburo traumas patyrusiu zmoniu aktyvios reabilitacijos (arba paprasciau, instruktoriu zargonu vadinama "svieziuju") stovykla - atsisakyti nepajegiau. Butent man pacios idomiausios ir yra "svieziuju" stovyklos, nes dauk ko galima ismokyti, o treniruociu bei pamoku rezultatai matosi cia ir dabar. Zmones po tokios stovyklos isvaziuoja kur kas savarankiskesni nei atvaziavo.
Tai gi praleidau dar viena turininga ir nenuobodzia vasara Monciskese.

Tikiuosi ir toliau aktyviai dalyvauti sioje temoje.
Ui Mariuxai,kad tu žinotum kaip visada malonu skaityti tavo žinutes,kažkaip net lengviau pasidaro ant širdies,nes supranti,nors ir taip aišku,kad gyvenimas su vienokia ar kitokia negalia nėra pasaulio pabaiga,kad tai nekliūtis siekti užsibrėžtų tikslų,o gal net kaip tik didesnis ryžtas įrodyti,kad ne negalia valdo tave,bet tu ją...
Ech ir mūsų kiemą atėjo šventė,pildosi mūsų svajonės:Ugniukas pagaliau pradėjo lankyti darželį,kuriame pradėjo tobulėti ir tikrai pradės stiprėti,nes gauna specialistų pagalbą,su juo dirba spec.pedagogas,logopedas,kineziterapeutas,ir net muzikologas

To namie tikrai negalėčiau sau leisti

Nors ir labai buvo mums sunku apsispręsti dėl darželio,bet nenorėjau savo vaiko uždaryti namie dėl jo negalių,noriu ,kad mano berniukas gyvenime žengtų tik į priekį,taip kaip Mariuxas...
O ir pačios savjonės pildosi:įsigijau vairuotojo teises ir įstojau studijuoti socialinį darbą ir esu dėkinga tik savo vaikui,nes jei ne jis-niekada nebūčiau ryžusis sėsti už mašinos vairo,o tuo labiau nebesvajojau gyvenime studijuoti,apie tai net bijojau pasvajoti gimus neįgaliam vaikiukui...O vat kaip viskas baigėsi.Tiesiog gyvenimo džiaugsmo esame pilni,o nuo to ir vaikas laimingesnis.Na užteks-baigiu savo monologą