mudu su vyru dalinomės mažiuko laikymą
... tai vienas tai kitas... Netgi sakyčiau vyras daugiau laikė nei aš
... dičkis jau savarankiškai sėdėjo, tik su juo bendraut (kai nemiegojo) reikėjo...
Irgi mažiukas pakankamai daug miegojo skrendant, tai neprailgo laikas... dėl visko labiau pergyvenau prieš skrydį, o viskas praėjo labai sklandžiai
Beje, maniškio neįmanoma ant rankų užmigdyti (namuose), tai neįsivaizdavau kaip seksis... o vaikas buvo tiek pavargęs nuo naktinio miegelio trūkumo (prabudo kai nešėm į mašiną iš namų, trumpam užmigo, oro uostė vėl nemiegojo ir t.t.), tai buvpo nulūžęs 3 val. ( pramiegojo nusileidimą, kelionę autobusu iki viešbučio ir tik prie jo prabudo)... ir dar su vyru keitėmės kas valandą, nes rankos nutirpdavo... Visa tai buvo staigmena mums visiems, kad taip lengvai prasisuksim
(deguonies kaukiu neprireike niekam 
)
aisku gerai kad miegojo, tai nors ramu, tik nepatogu laikyt
.
