medicina VU

Dekui uz komentara. Manau, kad tai tik kvailos mano svajones del medicinos. Galbut realiai padirbejusi klinikini darba pamatyciau kad ta medicina nera tokia "rozine" kaip daznai atrodo zmogui is pasalies, nepazistanciam vidines virtuves. Taip, as jos nepazistu, nepaisant kad mano tetis gydytojas. Galbut is tiesu tikrieji medikai is pasaukimo yra tie kurie studijuoja nuo 18 metu, kurie jau 5toje klaseje zino ko nori. Pas mane taip nebuvo, tai greiciausiai tai net ne man skirta. Del islaikymo - tai cia maziausia problema, finansiniu aspektu man nereikia rupintis.
Bet tai nera argumentas. 10 metu - daug. Ir kaip jus teigiate - ateitis neaiski. Issivysciusiose salyse tokiose kaip Vokietija, UK, JAV gydytojo profesija yra gerbiama ir tikrai gerai apmokama, su perspektyvomis problemu nera. O Lietuvoje savi desniai...

Stosiu i medicina. Esme, kad niekaip man ta mintis neiseina is galvos kad ir kiek noreciau ja ismesti. Matyt, lemta.

Ir teisingai
26 tai tikrai ne riba, mano kurse yra ir pradejusi 43 (as is KMU) .Uzsienieciu isvis tokiu jaunu nuo 18 net nelabai yra. Is esmes svarbiausia pirmi trys metai, jei juos istversi toliau nors ir nebus labai lengva,bet tikrai zymiai lengviau.O po 6 metu jau busi rezidente tai ten jau labiau darbas nei mokslai.
Jei noro is uzsispyrimo turi, tai tikrai svarbiausia yra finansai, nes pirmi metai nelabai su darbu suderinami, o veliau tai galima, bet tikrai labai kencia moklso kokybe.
Labai sveikinu apsisprendus, man visada smagu girdeti,kai zmones siekia to ,ko nori. Per daug pas mus tokiu,kurie mokosi tik tevu verciami ir butinai iskart po mokyklos
O medicina tikrai fainas dalykas. nebuvau apsisprendusi iki pat mokyklos baigimo,ar tikrai i ja noriu,bet jau kai mokausi visai nesigailiu
Ir ar gausiu ta gera alga ar negausiu, svarbiausia,kad darau tai,kas man patinka

Jei reiks kokios pagalbos -rasyk

Smagu girdėti, kad sieksi to, ko iš tikrųjų nori, apie ką svajoji Nes turbūt liūdna po to būtų nuolat galvoti kaip būtų buvę, jei būtų buvę, o jei būčiau pasiryžus ir pan. Pažįstu žmogų, kuris turėjo tokią pačią svajonę, norėjo stoti į mediciną, bet baigė visai kitus mokslus. Dabar jam jau gal apie 50 metų, ir jis dar kalba apie tai, galvoja, kad suklydo, kad reikėjo pasiryžti ir visą laiką dirba nemėgstamą darbą. Jei jau ta svajonė tokia, tada tikrai nebereikia galvoti apie amžių, kitų požiūrį, apie tai kas ką pasakys, pagalvos, apie tai, kad mokslas sunkus, kad trunka ilgai ir t.t. Nes kai tikrai kažko labai nori ir sieki, tas sunkumas visai kitoks, nei kad kitam atrodo iš šono (šitą sakau savo pozicijos- daug kas manęs gailėjo kaip aš toj medicinoj vargstu, kiek turiu mokytis, kiek kartais tenka atsisakyti ir pan., o aš visą laiką jaučiausi laiminga, nes pataikiau būtent ten kur reikėjo, kur norėjau ir kitur savęs neįsivaizduoju)
Sėkmės tau didelės didelės Aišku, bus ir sunku, bus ir visokių abejonių, dvejonių ir dar daug visko, bus visokių dienų, bet jos
praeina

P.S. Ar galvoji stoti šiemet? Būtinai parašyk kaip sekasi

Didelis dekui uz palaikyma. Taip, planuoju stoti siemet, kad nebegaisti laiko, issilaikysiu chemijos ir biologijos valstybinius brandos egzaminus ir stosiu. Pasiseks arba nepasiseks. Stosiu tik i nemokama, nes mokamos vietos yra labai brangios (apie 10.000 lt per metus).

Visiskai sutinku su tavimi, Finna, svarbu pataikyti ten kur tikrai nori, ir tada tas sunkumas visai kitoks atrodo. Jis toks mielas, o ne per prievarta. O tas pavyzdys su tuo 50ies metu zmogumi irgi iskalbingas. As nenoreciau sulaukusi 50ies jaustis kad kazka gyvenime dariau ne pagal savo nora, kad reikejo daryti kitaip, deja, jau bus tikrai per velu...

Dekui uz gerus zodzius, dar karta. Tai nera paprastas apsisprendimas. Kai esi 18-os, tada i viska ziuri kiek naivokai, pro rozinius akinius, i ta pacia medicina ziuri ir galvoji koks busi super gydytojas, kaip visiems padesi ir ta varomoji jega labai daug duoda, taciau budamas vyresnis jau imi vertinti realistiskiau - pamatai kad ne vien rozemis klotas sitas kelias, kad bus ir juodu periodu, o dar cia forume labai man padejo vienas komentaras, kuri parase berods komentatore "daug vaikuciu" kuri VU baige medicina. Tiesiog blaivus ir realistiskas zmogaus poziuris. Ir va tada, kai pamatai kad kiekviename kelyje yra tiek pliusu tiek minusu, apsispresti kiek sunkiau. Tiesiog manau reikia ivertinti ar tie minusai didesni uz pliusus ar ne. Ir pagaliau, ivertinti savo paties noro stipruma siekti uzsibrezto tikslo. Jei noras per silpnas - tada tiketina kad neislaikysi...

Tam tikra prasme, as pavydziu 18meciams, nes jie gal ir naiviau ziuri i viska, bet pas juos ta varomoji jega yra dar nesugadinta, itin stipri. Aisku, su metais ji silpneja. Teko skaityti komentaru, kur zmones itin uzsidege stojo i medicina, veliau jau vyresniuose kursuose ta ju motyvacija tolydziai mazejo mazejo...Ir tada reikia atrasti papildomu jegu kad iveikti kliutis..

Uff, atsiprasau, kad cia tiek "vandenelio" prirasiau.. Gal neidomu skaityti bus

Matysim. Dar karta dekui uz komentarus.

Apie kokią sritį galvoji?
---
Atostogauja

Na, KMU tai nėra sesijų, egzaminai išmėtyti per visus metus, gaunasi maždaug vienas per mėnesį,o atostogų 2 savaitės per kalėdas ir kelios dienos per velykas.
O tu mediciną studijuoji? VU?
O paskaitos ir literatūra tai, priklauso nuo dalyko,kurį mokomės Naujovių ir naujausios literatūros tai pilna,bet reikia netingėt jos pasieškot.
Gražių Kalėdų!

Sveikos esamos ir būsimos VU medikės

Sėdžiu aš ant internatūros duonos ir galvoju.... Per tą krizę nusivyliau valstybės požiūriu į paprastą žmogelį, pagailo man savo tėvelių netekusių darbo, močiutės su sumažinta pensija ir savęs... jaunos mamos... Išgaravo patriotizmas
Lėksiu aš svetimon šalelėn laimės ieškoti
O jei, rimtai, GAL KAS DOMISI MED. REZIDENTŪRA UŽSINYJE?
Radau tik šiek tiek apie Vokietiją, skamba viliojančiai... O gal kas domisi ar ką nors žino apie galimybes atlikti rezidentūros praktiką ir dirbti skandinavijos šalyse?

Sveikos esamos ar būsimos medikės.
aš vienuoliktokė ir tikrai senokai mąstau apie medicinos mokslus.. šiaip pamokas susiprofiliavau jau irgi taip, kad laikyti matematiką, lietuvių, chemiją biologiją ir užsienio kalbos egzaminus... dabar pradėjau ne tik rožinius pasakojimus skaityti, o ir tikroviškesnius. neatbaidė mano noro, nors ir žinau kad bus beprotiškai sunku.
tik man va porą klausimėlių iškilo..
čia labai diskutavo visi apie pinigus. ar čia studijuojančios mediciną, visos studijuojate valstybės finansuojamoje vietoje? ar mokate tas daugiatūkstantines sumas ir iš ko mokate jeigu nepaslaptis? nes aš tokių sumų niekuomet neišgalėčiau mokėti...
taip pat dėl rezidentūros. čia iš pradžių lygtai rašė jog jokių socialinių garantijų, pinigų mažai joje.. bet viename komentare pamačiau kad rezidentūrai medikai yra įdarbinami. tai kaip ir kažkokios socialinės garantijos yra? alga? stažas?
ir dar dėl rezidentūros vietų. aš noriu įgyti onkologės profesiją, tai maždaug kiek per metus būna vietų į onkologiją? ir jeigu aš tarkim neįstočiau į onkologiją po internatūros, tai ką..? laukti metus ir vėl bandyt stot tektų? ar stoti tuomet į kurnors kur yra vietos...?

dėkui už informaciją sėkmės besimokančioms!

Studentams atostogos būna maždaug nuo kūčių ir baigiasi pora dienų po naujų metų Mums, internams, teoriškai atostogų visai nebuvo, pagal grafiką turėjom dirbti iki pat gruodžio 31d. ir sausio 1 eiti į kitą skyrių, bet jei pasirenki tinkamą ligoninę, tuomet visus metus būna atostogos
---
Pati dabar studijuoju 7 metus, praeitą birželį gavau gydytojo diplomą (magistro diplomas gaunamas po 6 metų studijų). Šiuo metu atlieku internatūrą. Už pusės metų stosiu į rezidentūrą
---
Paskaitos vyksta labai įvairios, labai nuo konkretaus dalyko priklauso. Naujovė ko gero didžiausia tokia, kad dabar yra probleminis mokymas mokantis mediciną (jei domina kas čia per daiktas, info galima rasti KMU universiteto tinklapyje). Nežinau kaip VU, bet KMU sesijų nebūdavo, mokėmės ciklais. Pvz. mokaisi 2mėn. akušeriją-ginekologiją, per tuos 2mėn. neini į jokius kitus dalykus, jokias kitas paskaitas, viskos paskaitos, praktikos, darbai susiję tik su tuo dalyku, iškart tam ciklui pasibaigus išlaikai to dalyko egzaminą ir kitą dieną eini jau pvz. į kokią kardiologiją- ten mėnuo viskas tik su kardiologija susiję, po mėnesio laikai kardiologijos egzaminą, kitą dieną eini į naują dalyką ir t.t.



Dėl rezidentūros užsienyje sąlygų reikia domėtis konkrečiai ne tik atskira šalimi, bet ir atskiroje ligoninėje toje pačioje šalyje gali būti visiškai kitokia tvarka O dar ir priklausomai nuo pasirinktos specialybės daug skirtingų niuansų yra. Pas mus dabar daugiausia visi kalba apie rezidentūrą Vokietijoje, yra kas išvažiavo į skandinaviją,



Aš studijavau valstybės finansuojamoje vietoje, todėl milžiniškų sumų mokėti neteko, nors stojant noras būti tik gydytoja buvo toks begalinis, kad buvau pasiryžus ir mokėti už mokslą, jei reiktų Bent iki šių metų dauguma vietų buvo valstybės finansuojamos, kaip yra dabar po reformos- nežinau
---
Pinigų mokslams apmokėti galima gauti dviem būdais- imti paskolą arba gauti iš tėvų, vyro ir pan.
Dabar įmokos už mokslą gerokai padidėjo, mokytis reikia ilgus metus, tai nežinau ar apsimoka studijuoti už mokslą mokant pilną kainą. Yra tokių specialybių, kad gali paskui tų mokslams išleistų pinigų neatidirbti iki pensijos
---
Rezidentai yra įdarbinami, todėl socialines garantijas žmonės turi po 6 metų (nuo tada, kai įstoja). Kai kurie studijų metu dirba savaitgaliais, vakarais, naktim ar pan., taip irgi turėdami socialines garantijas dar būdami studentais.
Į onkologiją bent iki šiol būdavo po dvi vietas per metus- viena į radioterapinę onkologiją, kita į chemoterapinę onkologiją. Stojant į rezidentūrą galima stoti iškart į 5 vietas. Jei labai nori onkologijos, pirmoje vietoje rašai kažkurią onkologiją, tada antroje vietoje mažiau norimą specializaciją, trečioje dar mažiau ir t.t.. Stojimai vyksta panašiai kaip ir stojant į universitetus- jei neįstosi į onkologiją, galbūt įstosi į antroje vietoje įrašytą specialybę ir pan. Jei įstosi į kitą specialybę, bet vistiek onkologija iš galvos niekur nedings tuomet galima stoti kitais metais ir dar kitais, bet norint stoti naujai, reikia išeiti iš kitos vietos, į kurią esi įstojęs, turi jos atsisakyti, todėl taip daryti yra pakankamai rizikinga, nes į norimą specialybę gali neįstoti ir 10 metų iš eilės

Turbūt dar tik pati mokslų pradžia, kad tiek daug entuziazmo
Sėkmės egzaminuose

Sveikos!
Turiu laaabai daug mane kankinanciu klausimu del medicinos.
Galvojau stot politika/zurnalistika,bet vis negaliu negalvot apie medicina,ji ir tik ji tesisuka mano galvoje.Esu tvirtai apsisprendus,kad noriu buti daktare,turiu daug ryzto,ir esu pasiryzus mokytis,juolabiau,kad medicina mane laaabai domina.
Taigi dabar apie tuos stojamuosius.Visu pirma del kainu.Tiek VU tiek KMU skaiciau,kad kainos yra milziniskos.Ten kur as noreciau stoti iseitu milziniski pinigai,tik sulaukus 18 taip nesinoretu isivelti i paskolas,ar ivelti i jas tevus.O taip sakant lycnu pinigu niekada ir neatsirastu.Taip kaip dabar su tom nemokamom vietom po mokslu reformos?Imanoma i ja istot?Su kokiais balais,kiek buna vietu,jauciu didziulis konkursas ar ne?Toliau kur geriau stot i VU ar i KMU? Beje kada kazi buna atviru duru dienos siu univeru? Dar klausimelis,gal kas galit duot kur pasiskaityt nuorodas ,nes nelabai randu apie tas rezidenturas ir visus kitus dalykus? Toliau apie egzaminus.Kiek dabar zinau liko tik valstybiniai kokius laikyt? Yra beda tame,kad chemija man sunkiai einasi,na negali pasakyt,kad visai ne bum bum,bet kai prasideda matematikos dalis viskas as uzsiraukiu..Matematikos kaip jau supratot nesuprantu isvis.Beeet mano arkliukas yra biologija,galiu neskaicius knygos,ar tiesiog paziurejus i paveiksleli viska atkartoti.Man ant tiek idomu,kad skaitau ir ne tai,kad kalciau automatiskai viskas eina i galva.Bet va ka su ta chemija daryt? Biologija 10,Lietuviu9 matematika/chemija deja tik 6...Anglu 9 dar taip rinksiuos mokytis lotynu kalba,o vokieciu iskeisiu i rusu,ar tai kazka keicia? Ka rinktis 11 klasei? Kokiai lygiais?Dekui!!!