Vyro dalyvavimas gimdyme

hm... kiek zmoniu - tiek ir nuomoniu. Nei vienas is cia pasisakiusiu nera prastesnis uz kita. Mano vyras dalyvavo gimdyme savo noru. Po gimdymo jauciu dar didesne jo meile man. Jis sake, niekad nepaliktu manes vienos, kai man sunku (nebent pati noreciau) Gimdymas viena is tu situaciju, kai tikrai nelengva...
O mano pacios nuomone - jei jau skausmo kankinama zmona atrodo baisiai ir po to fiziskai netraukia - nevertas toks vyras tos moters meiles. Vaikas abieju, skausmas moters. tai kodel vyras negali jai padeti ta skausma iskesti...

mano vyras dalyvavo abu kartus savo noru ir niekas jo is ten nebutu isvijes

maniskis dar neapsisprendzia ka daryt, turbut ir bijo ir nori kartu

pirmas vyras dalyvavo ... bet gal geriau jau jo ten nebutu- tikrai tikejausi is jo pagalbos, o ne smalsumo.. nu voobshem palaikymo negavau, uztat jis visai smagiai su visais pabendravo del jo poziurio i mano kuna nieko negaliu pasakyt- jei ir pasikeite, tai as to nepajutau...

jei dabar sugalvosiu gimdyt dar karta, tai net nezinau... nors mano antras vyras visika priesingybe pirmajam, bet gal nenoreciau kad jis butu su manim visa proceso iki galo... nebent pats labai nores... zinau tik viena- grieztai susitarsim, kad jei gimdymo metu as paprasysiu ji iseiti- jis iseis

o maniskis nedalivavo gimdyme,na per saremius tai buvo,bet kaip prasidejo visas darbas tai nepasiliko,beto ir as nenorejau kad jis butu ir viska matytu,as pries.

Mano vyras nedalyvavo gimdyme ir labai tuo džiaugiausi ir džiaugiuosi. Nenorėjau ,kad net ligoninėje būtų, tad atvažiavo tik po viskam, pasidžiaugė, paašarojo ir išvažiavo. Man tikrai buvo lengviau vienai susitvarkyti su savim. Kažkaip neįsivaizduoju kaip jis ten parą būtų išsėdėjęs gimdykloje ir vistiek viskas baigėsi operacinėje...
Kiekvienai individualiai, aišku. Bet aš pasirinkau taip ir esu laiminga.

Man atrodo, kad nereikia tu vyru kisti i moteriskus dalykus

Tikrai, kiek žmonių, tiek nuomonių, ir jei tos jų nuomonės nuoširdžios, tai jie visi teisūs, nes tai jų gyvenimai.
Dėl gėdijimosi... iš pradžių nustebau, nes pati vargu ar būčiau apie tokį dalyką pagalvojusi, bet vėlgi - tai individualu.
aš dar nesu mama, dar gandrai mūsų neaplankė, bet - ne kartą esam apie tai kalbėjęsi - kai mums reikės apsispręsti, ar jam dalyvauti ar ne, abu sutarėm - jokio spaudimo... tik klausytis širdies, nes niekas nemiela, kas verčiant daroma. Visiem linkiu ramiai ir nuoširdžiai dėl to apsispręsti, kad nereikėtų paskui vaidinti "smagių" prisiminimų arba purtytis apie tai pagalvojus. Ar kartu, ar už durų, svarbiausia, kad dėl principų ar nepasiruošimo tokio įvykio neaptemdytų nemalonūs prisiminimai.

Mano nuomonė tokia, kad gimdymas nėra kažkuo stipriai besiskirianti nuo ligos/skausmo/nelabai geros būsenos situacija, ir jeigu mes su vyrais būname jiems sergant, kenčiant ar liūdint, kodėl jie negali pabūti su mumis gimdymo metu, nušluostyti prakaitą nuo veido ar atnešti stiklinę vandens? Savo vyrą esu mačiusi labai nekokiam vaizde, vemiantį ir karščiuojantį, sulipusiais plaukais ir susigūžusį nuo šaltkrėčio po antklode. Ir vis tiek nešiau termometrą, vaistus, arbatą, stengiausi padėti. Lygiai taip pat man svarbiau gimdymo metu buvo ne tai, kad vyras žiūrėtų, kaip aš stanginuosi, bet kad būtų kartu su manim tas kelias valandas naktį, kai laukiau pilno gimdos kaklelio atsidarymo, negalėjau tverti iš skausmo ir baisiausiai norėjau gerti. Tiesą sakant, niekad po gimdymo nepaklausiau vyro, ar jam buvo šlykštu, ar daug ką matė mano tarpkojyje - niekad neiškilo tokie klausimai. Pati studijuodama mediciną dalyvavau ne viename gimdyme ir nemačiau kraujo upelių, kažkokių šleikščių dalykų, nepaisant to, kad stovėdavau tarp išskėstų kojų ir žiūrėdavau tiesiai TEN. O stovint galvūgalyje ar laikant ranką tikrai nedaug kas matosi, daugiau gal nupiešia fantazija. Man asmeniškai vaiko gimimas atrodė kaip stebuklas, nesvarbu, kad gimdavo man nei kiek neartimi vaikai. O moterys visai neatrodydavo negražios, nesvarbu, kad būdavo tikrai nekokios formos - tiesiog naujo žmogaus gimimas viską nupiešia kita spalva.

Bet, įtariu, vyrai gali turėti kitokį požiūrį, ir serganti žmona gali atrodyti tiesiog šlykšti ir negraži, o ne kenčianti, o gimdant gal svarbesnis lytinių organų vaizdas, nei pasirodanti savo sūnaus ar dukters galvutė. Tiesiog gal mes kitokie. Ir, kaip sakau, daug kas priklauso nuo fantazijos, nes gimdymo metu paprastai kraujas netyška į šalis

Na, man dar gimdyt neteko, bet turbūt kadanors teks

Kažkodėl manau, kad MB dalyvaus gimdyme. Norės ar nenorės - ne taip jau svarbu. Manau, kad jei jau vyras apsisprendė turėti vaiką, tai turi ir gimdyme dalyvauti, vien dėl to, kad palaikytų ir paremtų savo moterį - juolab, kad ir gydytojai kitaip elgiasi, jei vyras šalia. O ir šiaip, tegul negalvoja, kad čia baikė kokia. Na ir dalį skausmo turi prisiimt, bent jau psichologiškai, nes vaiką daryt tai procesas malonus, o kai gimdyt reikia - tai ką, pasiplaunam? Neee. Taip nebus.

O kas dėl kraujų taškymosi, celiulitinių šlaunų ir pan - nu nebūtina sukišus galvą į tarpkojį stebėt kas ten vyksta ir kaip pakitęs lytinių lūpų vaizdas. O jei tos šlaunys buvo celiulitinės, tai manau kad vyro nenustebins - juk per nėštumą nevaikštai apsimuturiavus nuo galvos iki kojų.

O jei vyrui jo moteris po gimdymo jam pasidaro bjauri, tai tiek tas vyras ir tevertas. Pasiųsčiau kuo toliau. Pilna normalių yra.

mano vyras per pirmaji gimdyma nedalyvavo nes nespejo gristi buvo kitoj sali darbo reikalais o per si atsisako dalyvauti nes jam uztenka matyti kaip as kenciu (del nestumo problemu) Jis nebijo pamatyti kaip ten viskas vyksta bet bijo skausmo kuri man teks iskesti tai nusprendem kad dalyvaus zmogus kuris yra ta skausma patyres mano MAMA

mano nuomone tokia: kartu vaiką padarėm , kartu ji ir pasitiksim , jokių mamu draugiu ar dar ko mano gimdyme buti negali tik vyras. jis privalo ten buti padeti man bet jau morališkai (o tai tikrai padeda) nieko blogo nematau jei vyras pamato kaip į pasauly ateina JUDVEJU vaikas, . Čia pirmiausiai mūsų šeimos švente ne mūsų tėvų o būtent pirmoj vietoj mūsų o paskui visi kiti Aplamai kas per klausimas dalyvaut vyrui ar ne? Man čia ligu klausimui dalyvaut mamai ar ne
Papildyta:

mano nuomone identiška tik nenorėjau tiek plėstis tik parašius pamačiau kad mano mintis jau išsakytos