
Mano vyras visa nestuma sakydavo kad nei uz ka nedalyvaus gimdime as jo ir neverciau. Bet kaip atejo laikas gimdyti jis isbuvo su manim visa laika uz tai as jam laaabai dekinga

ar čia kas nors daro tragedija? tiesiog norima pasakytr kad čia taip pat naturalu kaip ir to vaiko darymas

Truputį ne į temą.Noriu antro vaiko,bet dalyvauti gimdyme nemalonu.Galima man pastovėti už- durų ,kol viskas vyks? Nes kitaip galiu pradėti bjaurėtis savo kūnu ir galvoti,kad jis neseksualus.Ar bus mane suprantančių ir palaikančių?


QUOTE(Naktine @ 2008 08 18, 11:26)
Truputį ne į temą.Noriu antro vaiko,bet dalyvauti gimdyme nemalonu.Galima man pastovėti už- durų ,kol viskas vyks? Nes kitaip galiu pradėti bjaurėtis savo kūnu ir galvoti,kad jis neseksualus.Ar bus mane suprantančių ir palaikančių?



Manau, truputi nusirašėte







QUOTE(fainulkina @ 2008 08 18, 10:53)
Manau, truputi nusirašėte
Man aplamai, labai keista, kaip suaugę žmonės, nesugeba priimti kito žmogaus nuomonės.. Jei ji jau skiriasi nuo daugumos, besąlygiškai - esi glušas, švelniai tariant
Aš pvz. nenorėjau, kad gimdyme dalyvautų vyras
Ir seksualumas čia visai ne prie ko.. Nenorėjau ir tiek.. Jei būtų man jis po ranka pasipainiojęs per sąrėmius, aš jį turbūt arba gerokai apstaugusi būčiau, arba net šonkaulius praskaičiavusi
Nežinau kodėl, bet buvau tokia kupina pykčio
O masažo man išvis nereikėjo
Bandė mane pamasažuoti, bet pašokau, kaip elektros srove pakratyta.. |Taigi, sprendimas gimdyti be vyro, yra laaabai individualus dalykas.. Priežastys pas kiekvieną moterį vis kitos.. Beja, ir nedalyvavęs gimdyme, mano vyras yra puikus tėvas ir vertina mane kaip moterį.. Tai, kad brangiosios, ne pasistovėjimas gimdykloje tvirtina šeimą.. 










Aš irgi nenorėjau. Ir ne dėl seksualumo ar kitų visokių mandrių priežasčių. Nesuprantu, kam vyro ten reikia. Gimdykloje man reikėjo gydytojos ir akušerės.
bla bla bla.... kuriu vyras nedalyvavo teiks kaip gerai aš taip ir norėjau , o kuriu dalyvavo sakys aš nesuprantu kaip galima be jo ir kaip jis man padėjo ir pan. pasaką be galo

Paskaiciau ir bloga pasidare
prie ko cia neseksualumas, juk kalbam apie vaiko gimima, tai pats diziausias stebuklas, nuostabu kai abu tevai gali ji pamatyti



QUOTE(Lera @ 2008 08 18, 14:56)
bla bla bla.... kuriu vyras nedalyvavo teiks kaip gerai aš taip ir norėjau , o kuriu dalyvavo sakys aš nesuprantu kaip galima be jo ir kaip jis man padėjo ir pan. pasaką be galo 

Geras


cia tik mano nuomone
As visiskai nespaudziau savo vyro, jis tik zinojo kad as noreciau jo paramos gimdyme ( t.y. kad uz rankos palaikytu
), ir nieko mes nesiruosem jokiose pamokelese nedalyvavom, mano vyro zodziai- kokios dar pamokeles ka ten jie tokio ismokins
. Taigi ne jis , o akusere gimdyma priima. As manau kad kai artimas zmogus ( ir ne butinai vyras kitom padeda buti mama...) buvo salia as jauciausi saugesne, o vyro taigi niekas nevercia atsistoti priesais ir ziureti kaip vaikas lauk lenda
. Nors sake kad siek tiek mate bet tikrai nuo to niekas nepasikeite ir buvo labai laimingas, kai dave nukirpti virkstele, nes tikrai nesitikejo
. As manau nesuprasciau to vyro kuris pasislykstetu ir as pasidaryciau jam nebeseksuali, gal santykiai netvirti buvo
, bet cia tik mano pamastymai
. Ir as nesuprantu kaip galima gedintis savo vyro, kad jis matys kaip tu asaroji, esi silpna, ar keiki visus. Tai jis turbut ir yra tik tavo vyras, o ne tavo gyvenimo draugas ( as manau jis visu pirma turi buti draugas, kuris tave ir kuri tu suprastum
)
As visiskai nespaudziau savo vyro, jis tik zinojo kad as noreciau jo paramos gimdyme ( t.y. kad uz rankos palaikytu









rytoj man operuoja dantukus. Po operacijos busiu mazu maziausiai istinusiais zandais



Tai stai man labai idomu jo reakcija kai pamatys mane




QUOTE(Bitkresle @ 2008 08 07, 00:35)
Mano nuomonė tokia, kad gimdymas nėra kažkuo stipriai besiskirianti nuo ligos/skausmo/nelabai geros būsenos situacija, ir jeigu mes su vyrais būname jiems sergant, kenčiant ar liūdint, kodėl jie negali pabūti su mumis gimdymo metu, nušluostyti prakaitą nuo veido ar atnešti stiklinę vandens? Savo vyrą esu mačiusi labai nekokiam vaizde, vemiantį ir karščiuojantį, sulipusiais plaukais ir susigūžusį nuo šaltkrėčio po antklode. Ir vis tiek nešiau termometrą, vaistus, arbatą, stengiausi padėti. Lygiai taip pat man svarbiau gimdymo metu buvo ne tai, kad vyras žiūrėtų, kaip aš stanginuosi, bet kad būtų kartu su manim tas kelias valandas naktį, kai laukiau pilno gimdos kaklelio atsidarymo, negalėjau tverti iš skausmo ir baisiausiai norėjau gerti. Tiesą sakant, niekad po gimdymo nepaklausiau vyro, ar jam buvo šlykštu, ar daug ką matė mano tarpkojyje - niekad neiškilo tokie klausimai. Pati studijuodama mediciną dalyvavau ne viename gimdyme ir nemačiau kraujo upelių, kažkokių šleikščių dalykų, nepaisant to, kad stovėdavau tarp išskėstų kojų ir žiūrėdavau tiesiai TEN. O stovint galvūgalyje ar laikant ranką tikrai nedaug kas matosi, daugiau gal nupiešia fantazija. Man asmeniškai vaiko gimimas atrodė kaip stebuklas, nesvarbu, kad gimdavo man nei kiek neartimi vaikai. O moterys visai neatrodydavo negražios, nesvarbu, kad būdavo tikrai nekokios formos - tiesiog naujo žmogaus gimimas viską nupiešia kita spalva.
Bet, įtariu, vyrai gali turėti kitokį požiūrį, ir serganti žmona gali atrodyti tiesiog šlykšti ir negraži, o ne kenčianti, o gimdant gal svarbesnis lytinių organų vaizdas, nei pasirodanti savo sūnaus ar dukters galvutė. Tiesiog gal mes kitokie. Ir, kaip sakau, daug kas priklauso nuo fantazijos, nes gimdymo metu paprastai kraujas netyška į šalis
Bet, įtariu, vyrai gali turėti kitokį požiūrį, ir serganti žmona gali atrodyti tiesiog šlykšti ir negraži, o ne kenčianti, o gimdant gal svarbesnis lytinių organų vaizdas, nei pasirodanti savo sūnaus ar dukters galvutė. Tiesiog gal mes kitokie. Ir, kaip sakau, daug kas priklauso nuo fantazijos, nes gimdymo metu paprastai kraujas netyška į šalis

puikiai parašėte
