As savo dukryte tik paguldau i lovyte paduodu savo ranka ir vaikas miega
nesupau nei karto kad uzmigtu, nes nuo pat gimimo nemego buti ant ranku horizontalioj padeti, tik stacia
O aš saviškę žindau ir ji užmiega. Skaičiau, kad nereikia leisti užmigti, tačiau ji taip nuo pat gimimo užmiega... Tai net nežinau ar čia gerai darau ar blogai
QUOTE(sanyserda @ 2009 03 05, 01:58)
O aš saviškę žindau ir ji užmiega. Skaičiau, kad nereikia leisti užmigti, tačiau ji taip nuo pat gimimo užmiega... Tai net nežinau ar čia gerai darau ar blogai 
As kol maitinau MP tai irgi budavo uzmiega bevalgant
tikrai nemanau kad blogai jei vaikas uzmiega bevalgydamas, o be to kokia prasme ji prikelti ir vel migdyti, tad nepergyvenk
Na žinokit nors ir negražu džiaugtis kitų vargais, bet paskaičiau temą - ramiau pasidarė, na ne vienintelė mano dukrelė tokia sunkiai užmigdoma, o palyginus su kai kuriais atvejais tai ir visai viskas ne taip blogai 
Sunkiausia buvo migdyt turbūt iki 4 mėn. Kol buvo ką tik gimus, užmigdavo bežįsdama pienelį, bet po to prasidėjo vargai vargeliai. Tik nori ją paguldyti - ji staigiu mostu pakelia rankas, atsibunda ir vėl viskas iš pradžių. Kartais užmigdavo, jei lovoj aš šalia gulėdavau arba man ant pilvo (bet taip dažniausiai tik vakare). Tėtukas pasiūlė dienos miegui ją kniūpsčią guldyti, ne ant nugaros. Kurį laiką buvo geriau, bet po to su pilveliu buvo bėdų, netiko šitaip. Tada tėtukas mūsų vėl gerai sugalvojo - nupirko kamuolį, ant jo atsisėdu ir sūpuoju, dainuoju kol užmiega, bet net ir taip - kai kiekvieną dieną n kartų sūpuoji, kartais po pusvalandį ir ilgiau, nugara jau ėmė kentėt. O paguldyt sunku būdavo, lauki kol įmigs "kietai" kokias 20 min, o tik guldai - vis tiek prabunda
Kartais visas miegas ant rankų tik ir trukdavo. Siaubingai visa tai vargino. Mažė visai manęs nepaleisdavo...
Po to man trūko kantrybė, pamaniau užteks to stengimosi "kad tik nepabustų" ir viską kuo tyliau daryt - kaip bus taip. Pradėjau kitokią strategiją: migdau ant kamuolio, kol užmiega (su niūniavimais ir krūtim), tada einu į miegamąjį atsisėdu ant lovos (nebesūpuoju), porą minučių palaikau, kol pati paleidžia mane arba išimu krūtį, ir tada guldau be ypatingų ceremonijų į jos lovytę ant pilvo. Pastebėjau, kad tokioj dar tik užmigimo stadijoj ji neturi matyt noro priešintis tam ateinančiam miegeliui. Nors ir sureaguoja, bet iškart vėl užsimerkia ir miega. Taip ir iki šiol užmiegam (mums 6 mėn), gaunasi 3-4 kartus per dieną, priklausomai nuo to, kaip ilgai miega. Bet dažniausiai balselį išgirstu jau po 30-45 minučių
Sunku, nes dažnai būnu viena namie, ką per tiek laiko tespėsi padaryt... Pavalgyt nebent pasigamint ar po dušu palįst.
Tiesa, dabar jau lengviau nakčiai guldyt. Jau nebėra to isteriško mosto rankomis, kai guldau ją į lovą, kartais pasisuka kaip jai patogiau ir tada užmiega. Guluosi kartu su ja, nes kitaip neišsimiegočiau - ryte ji žadina apie 7h. Pradeda spardytis, murmėti, vartytis. Bet šiaip naktį išmiega gerai, kartais paryčiais 1-2 kartus tereikia duoti pienelio, sūpuoti nereikia, keltis irgi - tai bent tiek gerai. Dabar jau laukiu naktinio miego, ne taip kaip buvo kažkurį laiką - bijodavau vakarinės isterikos ir dar kelių atsikėlimų per naktį.
Su laiku vis tiek keičiasi miego pobūdis ir užmigimas. Manau, kad va per pusę metų mažoji priprato nebebijoti būti paguldoma, ateis ir ta diena, kai užmiginės pati. Kantrybės ir laiko klausimas
Nemanau, kad reikia leist vaikui išsirėkti ir bandyt per prievartą mokyt patį užmigti. Svarbu kūdikio pasitikėjimas mama, tada pamažu ir baimės, ir rūpesčiai dings
O vaikučiai visi skirtingi, ir jeigu vienam išvis nereik mamos, kad užmigtų, kitam jos labai labai reikia, ir nereik visų į vieną standartą sugrūst, neva palik vieną ir pripras užmigt. Kartais pagalvoju, o jei išties mažiukei kažką skauda, o aš ją paliksiu rėkt? O kartais pagalvoju - kiekvienam iš mūsų taip patinka užmigti mylimo žmogaus glėbyje, o juk mažiukui žmogeliukui MAMA yra tokia mylima, šilta ir brangi. Nereikia stengtis per prievartą nutraukti priklausomybės nuo mamytės; praeis kažkiek laiko, ir tik su nostalgija galima bus prisiminti tą artumą bei prisirišimą, kurio nesigėdijo ir rodė kūdikis
Sunkiausia buvo migdyt turbūt iki 4 mėn. Kol buvo ką tik gimus, užmigdavo bežįsdama pienelį, bet po to prasidėjo vargai vargeliai. Tik nori ją paguldyti - ji staigiu mostu pakelia rankas, atsibunda ir vėl viskas iš pradžių. Kartais užmigdavo, jei lovoj aš šalia gulėdavau arba man ant pilvo (bet taip dažniausiai tik vakare). Tėtukas pasiūlė dienos miegui ją kniūpsčią guldyti, ne ant nugaros. Kurį laiką buvo geriau, bet po to su pilveliu buvo bėdų, netiko šitaip. Tada tėtukas mūsų vėl gerai sugalvojo - nupirko kamuolį, ant jo atsisėdu ir sūpuoju, dainuoju kol užmiega, bet net ir taip - kai kiekvieną dieną n kartų sūpuoji, kartais po pusvalandį ir ilgiau, nugara jau ėmė kentėt. O paguldyt sunku būdavo, lauki kol įmigs "kietai" kokias 20 min, o tik guldai - vis tiek prabunda
Po to man trūko kantrybė, pamaniau užteks to stengimosi "kad tik nepabustų" ir viską kuo tyliau daryt - kaip bus taip. Pradėjau kitokią strategiją: migdau ant kamuolio, kol užmiega (su niūniavimais ir krūtim), tada einu į miegamąjį atsisėdu ant lovos (nebesūpuoju), porą minučių palaikau, kol pati paleidžia mane arba išimu krūtį, ir tada guldau be ypatingų ceremonijų į jos lovytę ant pilvo. Pastebėjau, kad tokioj dar tik užmigimo stadijoj ji neturi matyt noro priešintis tam ateinančiam miegeliui. Nors ir sureaguoja, bet iškart vėl užsimerkia ir miega. Taip ir iki šiol užmiegam (mums 6 mėn), gaunasi 3-4 kartus per dieną, priklausomai nuo to, kaip ilgai miega. Bet dažniausiai balselį išgirstu jau po 30-45 minučių
Tiesa, dabar jau lengviau nakčiai guldyt. Jau nebėra to isteriško mosto rankomis, kai guldau ją į lovą, kartais pasisuka kaip jai patogiau ir tada užmiega. Guluosi kartu su ja, nes kitaip neišsimiegočiau - ryte ji žadina apie 7h. Pradeda spardytis, murmėti, vartytis. Bet šiaip naktį išmiega gerai, kartais paryčiais 1-2 kartus tereikia duoti pienelio, sūpuoti nereikia, keltis irgi - tai bent tiek gerai. Dabar jau laukiu naktinio miego, ne taip kaip buvo kažkurį laiką - bijodavau vakarinės isterikos ir dar kelių atsikėlimų per naktį.
Su laiku vis tiek keičiasi miego pobūdis ir užmigimas. Manau, kad va per pusę metų mažoji priprato nebebijoti būti paguldoma, ateis ir ta diena, kai užmiginės pati. Kantrybės ir laiko klausimas
sunday-> identiska situacija ir pas mumis
tai tesiasi jau virs metu ir galo ne nematyti. be supavimo neuzmiega niekaip. sunku bet pagalvoju tiek iskenciau pakentesiu dar
na mes uzmigimo problemu pakolas neturime-pavalgo vakerini pieneli, atsiriaugeja, paguldau, meskiuka i rankytes-2min ir uzmiega. vat su dienos miegeliu tai jau jo.... namuose neuzmiega nei per kur
i vezima, laukan-staigiai....
QUOTE(gute88 @ 2009 03 15, 18:33)
sunday-> identiska situacija ir pas mumis
tai tesiasi jau virs metu ir galo ne nematyti. be supavimo neuzmiega niekaip. sunku bet pagalvoju tiek iskenciau pakentesiu dar 
Na bet kamuolys, jei jo dar neturite, tikrai GĖRIS
O vat vežime maniškė nenoriai užmiega, tenka iš pradžių užmigdyt, tada aprengt ir nešt į lauką - biškį prabunda, bet dažniausiai vėl užmiega. Bet ir vargo - sunkų vežimą iš rūsio ištraukt, grįžt namo į ketvirtą aukštą, mažę aprengt šiltai, ją išnešt... O po to tas pats atvirkštine tik tvarka
Sveikutes, turiu tokia problemele nemaza del miegelio.... Mano mergytei 2 menesiukai su trupuciu. Tai vat nebezinau kas darosi vaikui... Pradeda verkti taip stipriai,stipriai jezau....tada as ja raminu,raminu ir kai nuraminu ji uzmiega. Ir zinokit visalaika tokia pat situacija pries miega ziauriai isiklyke ir paskuj ant ranku luzta
Ir taip beveik pries kiekviena jos miegeli
kartais ir puse valandos taip verkia ir daugiau ir maziau.Nesuprantu kas jai..gal kas susiduret su kazkuom panasaus?
QUOTE(sanyserda @ 2009 03 05, 02:58)
O aš saviškę žindau ir ji užmiega. Skaičiau, kad nereikia leisti užmigti, tačiau ji taip nuo pat gimimo užmiega... Tai net nežinau ar čia gerai darau ar blogai 
aš irgi saviški žindau ir užmiega,o dabar dažniau padainuoju lopšyne ir užmiega
Mano maziukui 4 men, vakare ilgai netrunkam, kol uzmiega, tiesiog paguldau i lovyte, ant soniuko, iduodu papki, merliuka prie nosies ir truputi palaikau uz rankytes... dar kartais "ilga kelia" padainuoju, tada iskart akytes tik kapt ir nebera vaiko
visa laika stengiausi nepripratinti...
kas kita buna diena...
nuo pat pradziu vaiku visi dziaugesi, tai ir nesiojamas priprato...jei pawarges, ilgai nevalges ar uzsizaides, tai nieko, greit uzmiega, kad ir supamoj kedutej, bet dazniausiai tai reikia ant ranku pasupt, bet ir taip per pykcius
kas keisciausia, mociutei uztenka poros lopsiniu ir vaikas miega
ka daryti? bijau, kad vaikas prie jos prisiris labiau, juolab, kad gyvenam kartu...
kas kita buna diena...
kas keisciausia, mociutei uztenka poros lopsiniu ir vaikas miega
Mamytes rasykite i tema

paskaityk cia
http://www.supermama...?showtopic=7076
http://www.supermama...howtopic=284724
http://www.mamoszurn...m...t&task=view
sekmes
QUOTE(Mylaniuks @ 2009 03 20, 00:24)
Gal jai pilvuka pucia,kartais atsigeria pieno ir nuo to buna.Pusvalandi pries valgi padek ja ant pilvuko,kad iseitu dujos ir duok Espumizano. paskaityk cia
http://www.supermama...?showtopic=7076
http://www.supermama...howtopic=284724
http://www.mamoszurn...m...t&task=view
sekmes
Skaitau jusu pasisakymus ir galvoju, kad mums matyt pasiseke, nes mano mazoji jau 5 men. kaip pati vakarais graziai uzmiega. apie 20.30 val. Pavalgo, atsirugsta ir paguldyta ant soniuko uzmiega. Kol kas jai nieko nereikia: nei lopsiniu, nei soskiu ar supimu.
Tikiuosi taip bus dar ilgai. Diena atvirksciai, taip paprastai neuzmiega....














