Kadangi musu kudikis neramus (vis pilveli skauda), tai dar nebuvo nei karto, kad pats savarankiskai butu uzmiges, na isskyrus pirma savaite po gimimo. Kol dar buvo visai silpnutis, tai uztekdavo truputi pasiubuot ir nustodavo verkslenti. Tada dar miegodavo lovelej. Paskiau pradejo daugiau judeti, tai norint uzmigdyti jau reikedavo gerokai paprakaituot besiubuojant ir bekratant. Paskiau nepadedavo nei vazinejimas vezimeliu - tik keldavo galvyte noredamas sestis ir zirzdavo. O palik viena gulet, tai jis tik kojom maldavo, inksdavo ir galiausiai pradedavo klykti. As ji suprantu, pabandyk tu uzmigti, kai pilva raizo ir bloga... Dar veliau ir ant ranku negaledavom uzmigdyti, uztekdavo tik horizontaliai palenkti ir iskart klyksmas, atsistuminejimas su rankytem...

Budavo tikra kova, kol vaikas prisiklykes pasiduodavo ir uzluzdavo pavarges. Sakes, kiek mes privargom... Tada as sugalvojau ji isisodinti i nesiokle ir taip migdyti. Dabar pavaikstau pirmyn - atgal, paniuniuoju ir uzmiega

Nereik nei kovot, nei rekt, nei man ardytis. Zodziu, mano vaikas dabar uzmiega stacias.