QUOTE(amri @ 2008 07 23, 15:01)
Pirmiausia turbut reikia pasisveikinti...emocijos liejasi per krastus...nekenciu saves tokios. Labai nekenciu. Net nezinau ar cia pataikiau, bet turbut ir nelabai svarbu, aisku, blaivaus proto zmogus butu paskaites tema....bet as nenoriu...isvis noriu tik neigti visas onkologines ligas...Seniau jos buvo labai labai toli, kazkur uz juru mariu...ir tai seniems seniems zmonems...O dabar nuolat stovi mano seimai uz nugaros, liecia sirdi, mintis , sapnus ir skverbiasi vis giliau ir giliau...Naturaliai kyla klausimas, kas bus...kas laukia...ar tai jau viskas...Turbut kaip ir visi nenoriu cia buti, nenoriu kalbeti apie vezi...bet tikiuosi palengvejimo...gal supratimo...o gal tik to kad galiu issipasakoti...mintys ir skausmas liejasi per krastus...
Pernai lapkricio menesi, sedejau darbe, tai paskutines darbo dienos man pries dekreta.... buvo sauleta diena, mama turejo ta diena atlikti savo kasmetine apziura pas kruties gydytoja...Laukiau skambucio ir kaip visada geru ziniu...Bet nieko gero nesulaukiau, zinia nuskambejo kaip is pragaro..."dukryte man vezys"...Kas tai? Mirtis? Skausmas? Atsakymas vienas: nezinia...Toliau viskas vyko konvejeriu... Operacija, skysciu nutraukinejimas...daug maldu...su sese stengemies skirti mamai kuo daugiau laiko, padeti...tetis paluzo, gal is silpnumo, gal ispatogumo...Kolkas nerandu pateisinimo...gal net nereikia ju ieskoti, juk zmones skirtingi. Aisku ir chemoterapija...14 seansu...Siandiena paskutinis kartas, na bent taip mes tikejome...Patyliukais rodziau veziui spyga, juk mes ja iveikeme....mes, musu seima, vienas didelis kumstis...Bet isgirdau zinia, kurios dar negaliu suvokti...spinduliavimas...vel, kam? Ar tai reiskia, kad kova beprasme?
As, kaip parskaiciau sita posta, tai atrode, ka cia as pati tai parasiau...
QUOTE
labas vakaras.
nuo gruodžio mėn. tyliai skaitau jūsų skyrelį. Vis nieko pati neparašydama.
štai ir dabar rašiau. ir ištryniau.
tiesiog mamai labai blogai. labai labai blogai.
linkiu jums stiprybės. visoms. kovojant pačioms, bei palaikančioms kovojančius.
Daznai atrodo, kad zodziu neturi, arba negali jais pasakyti, ka nori....
Skaitykite, kartais cia moterys beviltiskiausiose situacijose savo pavyzdziais , patarimais
VILTIES KIBIRKSTELE iziebia. O tai, patikekit, labai svarbu....
Mano septynmete visai rimtu veidu (greiciausiai radijo prisiklausiusi) prie pusryciu stalo isdeste: "Vakar diena - tai istorija, rytojus - paslaptis, o siandiena - tai dovana"....