Santuokos sakramentas - ar visada tikras?

Apsišvietęs kunigėlis tau dar ir pasakys, kad savęs patenkinimas ranka sukelia smegenų džiūtį...

Santuokos sakramentas baznycioje visada yra ir bus tikras.
Tik cia man atrodo,kad kyla problema delto,kad labai jau skiriasi tikrasis baznycios mokymas,nuo susikurtos iliuzijos-koks neva turetu buti tikejimas Dievu,santuoka ir pan. Jeigu esu tos baznycios narys,man priimtina tai kaip ten viskas vyksta.Beje baznycia isteige pats Kristus.
Jeigu as pats kuriu Dievo ir baznycios ivaizdi-zinau geriau kaip priimtiniau,patogiau tiketi,turiu savo iliuzijas del santuokos,tai turbut nereiketu jokiu reikalvimu kelti baznycios mokymui bei kunigams.
As tik uz gyva bendravima su kunigu- akis i aki.

Una Li , "Jei negyvensi pagal tikėjimą, pradėsi tikėti pagal gyvenimą".

Pastebėjau, kad gerai tada jei kitas sako tai, kas mums patinka. Patiko kunigo mintis, kad tikiu Dievu, o ne Bažnyčia- valio, gerai, nes man tai tinka...
Bet širdies neapgausi. Širdis žino, kas gera, o kas bloga. Na nebent mes ją užkietinam ir nenorime ledų atitirpinti... Tu kaip ir žinai, kaip turėtum elgtis, bet negali sau to pripažinti pilnai, iki galo, negali per save perlipti, paminti savo išdidumą.
Taigi, būk atvira pati su savimi ir rasi atsakymą.

bažnyčia- yra galinga energoinformacinė struktūra, kuri yra teigiama. Bažnyčia- ne vien pastatą turiu omeny. ar nepajutote kas labai paprasto dalyko, kad bažnyčioje būti daug mieliau,kai ji yra tuščia, na keli gal žmogeliai ir buna.... o va, kai perpildyta, per mišias, didžiasia šventes, mane asmeniškai ta atmosfera ima dusinti. juk tiek žmonių ateina su savo mintimis, kurios yra gyvos. jautresni tai jaučiame.... ir todėl norisi atsitraukti...
kas dėl santuokos sakramento,tai galiu pasakyti savo nuomonę, jos Dievas atsirinks pats, kas išklausė jo pamokas ir jas išmoko, o kas tik pabėgo iš pamokų . nei sakramentai dėl akių, nei atgailos, nei išpažintys nebeturi reikšmės TEN. visa tai yra tik palengvinimas žmogui gyvenant čia. Dievas yra mumyse , ne kunige.

Taip, kai tuščia, atrodo ,kad skaidri erdvė, o kai daug žmonių- nesmagu. Bet aš kai nepernešu minios žmonių, galvodavau, kad dėl to

Pritariu.

O kaip ji tokia patampa?

Pokalbis jau nugrybavo nuo pagrindinės temos
Taigi svarbu kuo tu tiki, ko nori. Nori santuokos - puiku. Kliudo išpažintis? T.y., kad nesigaili. Tai TAIP ir pasakyk kunigui per išpažintį. Tada išpažintis bus tikra.
Nepaminėjai dar vienos išpažinčiai privalomos sudėtinės dalies: "pasiryžti daugiau nebenusidėti". Tad nemanau, kad kunigas turėtų neduoti tau išrišimo, dėl to, kad nesigaili. Tu kaip tik sieki santuokos ir nori ją priimti švaria širdimi! Ko daugiau tu, tavo mylimas žmogus, Dievas ir tas kunigas gali norėti?!!
Sveikinu priaugus iki šio sprendimo
O dėl to, kad paaukoti daugiau ar pameluoti - kokia prasmė? Širdy susikaups š... ir tiek. Sau meluoti? Nesuprantu taip sakančių.

Lytiniai santykiai ne nuodeme aisku to nepasakysi baznyciai, kuri to nepripazista, kuriai net galvojimas apie seksa yra jau nuodeme
As manau, kad tu labai nori buti teisinga, kaip cia geriau issireiksti nori buti pavyzdinga krikscione. Man tai yra pazistama, nes pati sventai tikejau, ejau ispazinties ir viska nuosirdziai sakydavau, bet giliai savyje - maciau ir jauciau daug priestaraujanciu dalyku, daug netobulumu kataliku religijoje. Pvz. kunigas sako, jog Dievas yra atjauta ir atleidimas, taciau reikia prasyti to atleidmo 'tinkamu budu", nes kitaip maldavimai nebus isgirsti. Bet sirdis sako, kad Dieva reikia myleti nejauciant baimes, o baznycia vercia mus gyventi tam, kad butume paklusnus Dievo isakymu vykdytojais, turime gyventi baimindamiesi Dievo rustybes. O kur zmogaus isgyvenimai? Nenorint uzgauti religija, tradicija - kazkodel turima paneigti savo paciu isgyvenimus. Tokie intymus, jaudinantys, tokie galingi, malonus, suteikiantys energijos, tokie susiejantys, tokie kupini meiles - yra seksualiniai isgyvenimai. kodel ju turima atsisakyti, ar gailetis del ju? Baznycia teigia, jog Dievas suteike zmogui laisva valia - bet kur ta pasirinkimo laisve, jei suteikus pirmenybe vienam, o ne kitam dalykui, sulaukiama pasmerkimo?
Gal cia jau kiek nukrypau nuo temos, bet tiesiog - pasikliauk savo pacios nuomone, isgyvenimais. Cia pateiksiu citata is vienos knygos: "jei butu toks dalykas, kaip nuodeme, tai jis butu toks: leisti sau tapti tuo, kuo esi, remiantis kitu zmoniu patirtimi."

Lucja,

Kažkaip labai jau sujaukta viskas į vieną krūvą:

Bet kokiu būdu išsakyti maldavimai yra išgirsti. Išpažintis "tinkamu būdu" yra tik dėl tavęs paties. Žmogiškai būtybei sunku yra gyventi TIKĖJIMU, jai reikia realaus, paliečiamo dalyko, kad ji galėtų tai priimti. Todėl ir išpažintis yra per kunigą, kad žmogus ausimis realiai išgirstų atleidimo žodžius. Kad patikėtų, jog jam tikrai atleista.
Ar žinai, kad pirmaisiais amžiais išpažintis buvo vieša? T.y. kiekvienas bažnyčios susirinkime viešai ir garsiai išsakydavo savo kaltes, klaidas ir apsileidimus... Oho kokios drąsos ir tikėjimo reikėdavo!


Abdurdas. Kas tokias nesąmones kala žmonėms į galvą?! Dievui tikrai nereikalingi robotai aklai vykdantys Jo valią ar vergai besibaiminantys Jo rūstybės. Dievas žmogų sutvėrė iš meilės, Jis norėjo, kad žmogus būtų laimingas. Deja, įsikišus piktajam mūsų prigimtis buvo subjaurota. Tad, gelbėdamas žmogų iš šios prigimties pasekmių, kaip kelią į laimę Dievas siuntė savo nurodymus ir įsakymus "jei jų laikysies - būsi laimingas". Tai kaip kelio ženklai. Kelyje būsime saugūs jei laikysimės kelių eismo taisyklių, paisysime kelio ženklų. Ar dėl to kam nors kyla klausimų?
10 Dievo įsakymų skirta tam, kad tu galėtum būti laimingas nenuskriausdamas kitų. Ar tai yra blogai?



Neturime. Kaip tik daugelis netikinčiųjų religijoje randa pernelyg didelį asmeninių jausmų ir išgyvenimų akcentavimą, netgi sureikšminimą.



Kur parašyta, kad jų turima atsisakyti ar tuo labiau gailėtis?!! Paskaityk Giesmių giesmę - kiek ten atviro jausmo!
Yra tik vienas vienintelis BET... Bet seksualiniai santykiai pilnai išsiskleidžia ir yra apdovanojami Dieviška meile TIK santuokoje, kai du žmonės pilnai prisiima atsakomybę vienas už kitą ir už tai, kad galimas jų meilės vaisius bus priimtas.
Kitu atveju nėra pasitikėjimo vienas kitu, yra kito asmens išnaudojimas ar dar n+k kitų priežasčių, kurios kyla tikrai ne iš Dievo.
Tarp kitko pirmąjį savo stebuklą Jėzus padarė Kanos vestuvėse. T.y. Jis palaimino santuoką ir visa kas su ja susiję.



Pastebėjai patį svarbiausią dalyką: Dievas suteikė žmogui LAISVĄ VALIĄ. Esi laisvas rinktis ką tik nori. Na o jau tavo pasirinkimo pasekmės krenta tik ant tavo galvos. Tad ko čia purkštauti? Net budistai teigia pusiausvyros dėsnį, kai kiekvienas tavo blogas apsisprendimas atneša tau kažkokį negalavimą ar nelaimę. Net elementarioje fizikoje jei kažkam suduodi - atatrankos dėsnis vožia tau atgal
Sulauki pasmerkimo? Iš ko? Iš tokių pačių klystančių, besikeliančių ir vėl n-tąjį kartą klystančių žmonių... Kam imti tai į galvą?
Bažnyčia nesmerkia. Ji tik nurodo kelią. Tavo reikalas ar jo laikysies ar ne. Jei laikysies, tikiu, kad vieną dieną suprasi, kad esi laiminga. Nesilaikysi. Tavo reikalas. Bet kam tada tau išpažintis ir purkštavimai, kad nustatytos taisyklės neatitinka tavo susikurtųjų? Šios taisyklės atlaikė tūkstantmečius. Jeigu sutikčiau moterį, kuriai 2 tūkstančiai metų, tikrai įsiklausyčiau į jos gyvenimo patirtį. Ji matė milijonus žmonių, žino jų silpnybes, išgyvenimus, atradimus... Ji yra padariusi išvadas iš pasaulio patirties.

Gal tai mano subjektyvi nuomonė, bet gyvenimas man padėjo užsiauginti storą odą. Nekreipiu dėmesio į niekieno pasmerkimą. Tiesiog nenoriu meluoti sau ir Dievui. Juk Jis viską apie mane žino, žino visas mano mintis. Tad ką aš noriu apgauti? Žinau, kad jei gyvensiu tiesoje Jame, būsiu laiminga.

Sutinku su Lucja