Angelėlių mamų svetainė

čia bim sakė, kad negalėtų atsipalaiduot taip...
o man lystų mintys ar suveiks kontracepcija.. šituo būdu tiesiog žinai, nes matai - jauti, o kitu - pvz žvakutės kokios ar pan - brrrrrrrrrr - nežinau ar man tiktų ir patiktų

Ajuka, jei penkis žadi turėt, tai kol bus penktas tikrai įvaldysi tą būda - iki klimakso užteks

ogo... su kontraceptikais pastojai?.... kaip baisu

O man MB neleidzia vartot kontraceptiku ir tuo dziaugiuosi Mus gelbsti gumytes arba nutraukimas (bet taip ir pasigavom savo netyciuka )Dabar teks but labai atsargiems,bet tas irgi dar negreit nusimato Kol sugysiu,o ir MB dar labai bijo prie manes prisiliest O as jau visai noreciau

Labutis,
Andryte su gimtadieniu tave
Aš tai kaip tik labai bijojau saugotis vien tik natūraliu būdu, ir mano mm nepastovios, tai nušoka į mėn. galą tai į pradžią. Bet žiūriu STT tai puikiai veikia.
Po pirmos tvirtai žinojau kad gimdysiu dar kartą, todėl nesisaugojom, tik nekantriai laukdavau mm norėjosi kad nebūtų pametiniai. Tarp mergaičių skirtumas 1 m. ir 11 mėn. Kai gimė Giedrutė gruodi įsidėjau spiralę, man taip ramiau buvo, su ja išbuvau 7 metus. Va tik dabar turiu žaizdą gimdoje, reiks prisiruošti ją lopyti, nekoks malonumas, draugei tas pats buvo, nors ji niekda neturėjus spiralės. O dabar naudojam sargius, kontraceptikų gerti negaliu, nes maitinu, o spiralės nesidėsi kai turi žaizdą.
Na tu ajuka šaunuolė, linkiu kad tavo norai išsipildytų.
Aš kai draugavom su vyru irgi sakiau jam kad nesiženysiu pakol nebus penkių vaikų eilių aplink pečių , bet gyvenimas kartais pakoreguoja planus.

Aciu uz sveikinima. Turiu tokia viena svajone. Taip noreciau, kad ji gimtadienio proga issipildytu

su gimtadieniu tave Andryte ir su neseniai praejusiu ruteles gimtadieniu Sveikatos jums abiem visu pirma, garzios vasareles, ir visu svajoniu issipildymo

andryte su tortadieniu
linkiu daug sypsenu ir geros nuotaikos

sveikutes mergaites

na Andryte jau pasveikinau, dabar Zydros eile : is tiesu prisidedu visa sirdimi prie ankstesniu sveikinimu sulaukus savo stebuklelio . Ramiu jums nakteliu, daug pienuko ir dziaugsmo teveliams!!! Saunuole esi, isdrisusi vel patiketi laime ir svejonemis. Lenkiu galva pries tave ir kitas musu mergaiciukes sulaukusias ir laukiancias savo mazuciu: ajuka, zvelsa, zyzzi, STT, kria, edeva.

Gaila, kad linksmas nuotaikas visada uzgozia nauju angeleliu gretos .
Neireja: tavo skausmo tikriausiai nei zodziais neaprasysi, nei israudosi. Mes visos einam per netekti, bet tu-jau dvieju angeleliu mama-taigi esi kazkur kitame lygmeny, ten kur mes giliai sirdyje nenoretume atsidurti. Todel tikriausiai net negalim suprasti kaip tu jautiesi, bijom tai suprasti... bet vis dar galim tave isklausyti, palaikyti, kartais galbut net nuraminti. Tu jau esi stipresne uz mus visas!!!
Deima: uzuojauta del menesiuko sukakties, tie pirmieji menesiai tokie keisti, leti ir nerealus...

Valery stiprybes tau! kartais gal nebutina ieskoti priezasciu del ko verta gyventi, pats gyvenimas jas su laiku parodys. O liudesys ir dziaugsmas visada kartu
Bim: o tau puse metuku arteja
Labai noreciau pasakyti, kad ir as prisidesiu prie grupines leliuku gamybos, bet nedristu. Pradinio pasiryzimo kasdien vis maziau, o baimes vis daugiau, bet matyt, kaip STT rase tai tik etapas, veliau tikiuosi baime netureti bus didesne uz baime vel prarasti ir as prisijungsiu rudeniop

Rugseje, o tu tik nesitrauk, jei viena karta isdrisai, nebenukelk planu

Zvelsa: dziaugiuosi, kad tavo mazute pagaliau issikapste is ligu

ka nors tikriausiai uzmirsau parasyti, gal velaiu dar atidziau pasiskaitinesiu. , prisiminsiu.
visom grazaus vakaro

Andryte, sveikinu, lai išsipildo tavo didžiausia svajonė


mano mm reguliarumas nuo 25 d iki 37 d ir ką???? reikia jausti, stebėti ir viskas ok - reikia pažinti savo organizmą.

man keitėsi tie etapaiu maždaug kas kokie keturi penki mėnesiai - tarsi kažkokio fazės... bet tik dabar, laikui praėjus aš tai suprantu, kai pradedu galvot ir prisimindinėt atskirus laikus, kaip jaučiaus ir ką galvojau...
gal turiu tokią kvailą bruožą - analizuoti viską aplinkui iki kaulų trupinių, netgi ir save, todėl ir pastebėjau.... bet ar taip visoms ar tai iš tiesų veikia - nežinau.... galiu tik pasakyt, kad man buvo taip. bet tam iki ryžto turėjo praeit metai ir trys mėnesiai...

andryte!!! aveikinu ir as tave!!! tegu ta svajone issipildo, apie kuria paminejai, uzpusk ant torto zvakutes pagalvodaqma apie tai! tikiek ir gal tada taip ir bus!!! siekmes tau!!! stiprybes tam ziauriam pasauli!!! buk stipri ir stenkis talaime priaukint ir neleisk jai pabekt!!! daug geru zmoniu ir nuosirdziu sipsenu tau!!!!

aisku mes labai skirtingos ir is tiesu labai skirtingai einam per savo netektis, nors kai kas , net negaleciau pasakyti kas bet tam tikros detales yra panasios, jas net nupasakoti sunku, jos tiesiog pajauciamos kitos zodziuose. Gal man tie etapai nesusidelios kaip tau, as tik bandau ieskoti atsakymu ir vilties. Ieskau vilties, kad su tom baimem imanoma susidoroti. As irgi save daug analizuoju, ir nuo to saves pazinimo kartais darosi koktu , nes tiesiog noretusi tam tikrais momentais negalvoti, nenagrineti, nesuprasti, tiesiog leisti sau isliudeti...ir tada nemastant ir neplanuojant pastoti ir toliau gyventi. Bet baime vercia ir planuoti ,ir saugotis. Desperatiskai bandau sudelioti visus taskus ant I pries pastojima, kad vis maziau butu tikimybes, kad kazkas atsitiks negerai. Man tas pats scenarijus, kuris buvo gimdant Sofija nebepasikartos, nes as tiesiog negimdysiu naturaliai, po dvieju cezariu to nieks ir neberekomenduoja..., bet zinojimas apie n kitokiu blogybiu veda is proto. Suprantu, kad negaliu, fiziskai negaliu nuo visko apsisaugoti ir tai dar labiau gena mane i kampa su baimem...

as vis galvoju ar kuri nors is jusu buvot tokiam baimiu etape , ne tik baimes pastoti ir vel prarasti, o tokiam kur baime tyko uz kiekvieno netikeciausio kampo?

Ko gero mums visoms patyrusioms netektį nebeišeina gyventi nežiūrint į priekį visu šimtmečiu ir nebandant galvoti kas bus jeigu bus taip ar anaip. Iš anksto apgalvoji visus variantus, pasveri riziką. Kiekvienai sunku peržengti tą mirties slenkstį, ties kuriuo buvo sustojęs gyvenimas - vienai tai galbūt nėštumo mėnuo, kitai vaiko gyvenimo metai. Ar palengvėja jį peržengus - galbūt, bet mes visada išliksim jautrios, į viską žiūrėsim pro padidinamąjį stiklą, to mus išmokė patirtis, suvokimas kad gyvenimas labai trapus. Ar įmanoma pabėgti nuo baimės? Kartais apsiramini, atrodo viskas gerai, bet ir vėl ta baimė išlenda netikėčiausiose vietose. Gal truputį geriau bus kai peržengsiu tą slenkstį? Bet ko gero baimė liks mūsų palidovė visam gyvenimui. Bet žinok tą baimę nusveria mažosios šypsena, juokas - žiūriu į ją ir džiaugiuosi. Nors visai neplanavau daugiau turėti vaikų, maniau kad išėjusios nebepakeis niekas, ir nepakeitė, bet atsirado dar viena priežastis dėl ko gyventi ir džiaugtis. Linkiu ir tau sulaukti to laiko kai noras turėti vaikelį bus stipresnis už baimę. Kartais reikia tik pasiryžti, o tada jau kelio atgal nebėra, nori nenori turi eiti į priekį.

Labas rytas

Pasiilgau Jusu Labai protingu minciu cia prirasete, paskaiciau, daba jauciuosi protingesne

As po eilinio isvalymo namie
Vakar paskambinau daktarui, kad kraujuoju, liepe greit atvaziuoti Net issigandau nebeisleido, sake gali pradeti skaudeti taip, kad greitaja kviesi ir tada darys skubu valyma Taip nenorejau, kad zzzzzzzzzzzz
Nu bet daktaras geriau zino Sake, kad jau turbut as nuo jo pavargau O as eiciau ir eiciau , tik kad proceduru nedarytu tu baisiu
Sake, kad kas savaite gaunu narkoze, tai jau tuoj priprasiu, ir tapsiu narkomane O sesele klause kaip veikia, sakau, jau pripratau, jau veikia maziau nei pirma karta

Tai vat, praplove jis man smegenis del netekties, tai jauciuosi daug ramiau. Ir zinau kad tikrai turesiu leliu.