Sveikos mamytės.

Aš čia truputį ne į temą, neesu angeliuko mamytė, bet tuos jausmus buvau išgyvenusi, ką reiškia kai gali netekti vaiko.

Tikiuosi jūs neužpyksit, kad įlindau pas jus, bet noriu papasakoti savo istoriją.

Prieš 8 metus, mano sūnelis tada buvo 3mėn. ir 3 savaičių. Pakilo jam temperatūra. Įkišdavau žvakutę numušdavau iki 37,5 bet po kokios valandos ir vėl iki 38,9 užkildavo. Taip numušinėjau 2 dienas, bet kai nepagerėjo nuvykom į ligoninę. Aišku mus guldo, bet niekaip temperatūros numušti neina. Tyrimai rodo uždegimą, bet tikrina ir gerklę, ir ausis, klauso plaučius niekur nieko neranda. Prabūnam ligoninėje savaitę ir su 37,5 paleidžia namo. Jau tą patį vakarą vėl šokteli temperatūra iki 39. Kitą rytą vėl vykstam į ligoninę, vėl mus guldo. Išsineša mano sūnelį sesutė įvesti kateterį į rankytę, kai man jį parnešė be perstojo mažylis verkė. O prie tos rankos kur kateteris nei prisiliesti neleido. Aš susiradau tą sesutę kuri vedė kateterį ir paklausiau, kad gal blogai įvedė, nes vaikas po to visiškai nejudina rankytės ir labai verkia. O man sesutė paaiškino, kad tikrai gerai įvedė, vaikas buvo ramus. Atvažiavo mano vyras, tai aš jį palikau su sūnum, o aš važiavau namo būtiniausius daiktus susidėti ir atsivežti į ligoninę. Kai grįžau vyras sako, kad buvo traumatologas iškviestas dėl tos rankytės. Vyras išvažiavo namo, pas mane į palatą įeina daktarė ir sesutės. Nelabai supratau ko jos visos susirinko. Daktarė sako užeikit mamyte pas mane į kabinetą turiu jums kai ką pasakyti. Na ir pasakė, kad vaikui neina numušti temperatūros, kad jau ranka tapo nebevaldoma, kad įtariam kaulų čiulpų vėžį ir siunčiam į Kauną. Nežinau tuo momentu kas su manim pasidarė, nes apie tą ligą daug žinojau. Aš tik paklausiau tai kas dabar bus? O daktarė man nuaiškino, kad melskit dievą, kad brolio kaulų čiulpai tiktų, o jeigu ne tai donoro galit ir nesulaukti. Patikėkit manim, tada norėjau pati mirti. Kol važiavom su vyru ir sūnum į Kauną pro ašaras kelio nemačiau, žinojau kaip daugumoje baigiasi tokios ligos. Tartum ir mačiau savo sūnų nuo vaistų nusilpusį, bejėgį, nuslinkusiais plaukučiais, žaizdota nuo vaistų burnyte. Kaune daktarė iš kart atmetė diagnozę dėl kaulų čiulpų vėžio. Traumatologas tą rankytę sukinėjo, lankstė o vaikas šaukė. Bet po kurio laiko pakėlė sūnus tą rankytę ir apžiūrinėja, matyt pačiam keista, kad neskauda. Pasirodo bevedant kateterį buvo iš sąnario ištraukta ranka.

Padarė visus tyrimus, buvo labai stiprus abiejų ausyčių uždegimas supūliavęs ko mano daktarai nematė tikrindami ausis net tris kartus. Pradėjo leisti atitinkamus antibiotikus ir kitą dieną jau temperatūra nukrito iki 37.0. Tai va kaip viskas buvo.

Aišku pabaiga laiminga, bet tuos jausmus ką reiškia netekti vaiko aš tikrai išgyvenau. Tik jūs mamytės neužpykit ant manęs, kad pas jus įlindau.

Noriu jums palinkėti stiprybės.