QUOTE(alfija @ 2008 06 30, 23:20)
1.nu tu gi žinai, kad visas genialumas yra paprastume.
2.jūs teigiate, vistik kad meilužį turite...labai įdomu. Niekada nepagalvojot kad meilužis kol kas dar turi jus...
1. tai gal prašyčiau ir man pašnibždėti tą genialų variantą

nejaugi jis nebuvo man į galvą atėjęs?
2.labai jau čia užsuktai

na meilužis mane irgi turi ir gali nuspręsti neturėti, juk jis laisvas vyras, su manimi galima sakyti gaišta laiką, kurį galėtų atiduoti tos vienintelės paieškoms.. Bet čia jau jo pasirinkimas, aš su juo esu visiškai atvira.
QUOTE(SIMPL @ 2008 06 30, 23:27)
1.o vibratoriaus nebandei?
2.Na suprantu, kad seksas labai svarbus uztikrinant savo psichologini ir emocini komforta, bet manau tiesiog negerbi antros puses, nors gali teisintis, kad taves negerbe kuri laika anksciau, taciau tada reikejo ir lakstyti.
3.o jei nutarete vel kartu gyventi, atleisti (galejai ir nepriimti), tai ir gyvenk, o dabar tiesiog juo naudojiesi, bijai prarasti stabiluma. Na nelabai garbinga.
4.Gal vyras nemato , kad taves gali geisti, dometis kiti vyrai?
1.ačiū, kiekvieną vakarą.
2. aš labai gerbiu savo antrąją pusę - per visą dviejų metų laikotarpį nesu jo engusi, įžeidinėjusi, visada stengiausi suprasti, stengiuosi ir dabar. Niekada nesu pavadinusi impotentu, nors kai tu bandai prisiliesti, o jis "prašau, nereikia", tai viduje tikra audra užverda.
aš nenoriu teisintis ir nesiteisinu. Tiesiog esu pasimetusi toje situacijoje - vyras prašo palaukti, laukiau, bet priėjo toks etapas, kai nors truputį dar būčiau palaukusi tikro karšto aistringo kūno ir jau pati niekam nebūčiau reikalinga su pakrikusia psichika ir iki minimumo kritusia saviverte.
3. nei aš jo išvariau, nei "priėmiau" atgal. apie atleidimą tai pat nėjo kalba, ir už ką atleisti? už pasimetimą? atvirumą, atvėsusius jausmus? tiesiog buvo sprendimas pagyventi atskirai, kad jis galėtų be moralinio spaudimo iš mūsų pusės (nes jį vis pjaudavo sąžinės priekaištai grįžtant po 3 parų namo) apgalvoti ko nori; tai kaip išėjo, taip ir grįžo. dėl stabilumo tiesa, kai yra vaikas, tai tiesiog motiniškas instinktas vadovauja nestatyti jo gerovės ant kortos.
4. na čia reikia būti aklam, kad nematytum

kur tik einam, ar parke su vaiku, ar mieste, žvilgsniai gręžia.
jo draugai per jo "naktinėjimus" jam ne kartą yra sakę, kad "jauna, graži, palieki vieną, nerodai dėmesio - paliks tave žmona".
QUOTE(Medinis @ 2008 07 01, 09:09)
Aš manau, kad su garbe tai neturi nieko bendro.
Situacija nei nauja, nei kažkuom ypatinga. Taip gyvena nemažai porų. Asmeniškai žinau apie dvi tokias. Viena iš jų išsiskyrė, bet ten moteris įsimylėjo meilužį. Kita tebegyvena iki šiol.
<gemini_star> dar pakankamai jauna. Ji dabar jaučia, kad tvirtai stovi ant kojų, ji padarė pasirinkimą. Aišku supranta, kad tas pasirinkimas visuomenės akyse nėra priimtinas, todėl karts nuo karto jai kyla abejonių - gal kažkas negerai konkrečiai su ja. Bet mintys nuvejamos šalin. Ir tai teisinga.
Viską pakeis laikas. Ir pasikeitę poreikiai... Situacija nėra stabili, tuo labiau, kad <gemini_star> prisirišusi tik prie vieno meilužio. Jei meilužių būtų daug, tuomet situacija galėtų tęstis labai ilgai. Bet gal į tai bus pereita...
Medini
Aišku su laiku viskas keisis.
Galiu pataisyti, kad "<gemini_star> PERNELYG prisirišusi tik prie vieno meilužio".
Net buvo mintis vyti sentimentus melužiui pabandant seksą su kitu, gal čia nieko ypatingo jis nemoka? gal čia tik mano vyras toks išskirtinis "perestukinas"?