QUOTE(Kaktusė @ 2008 08 06, 14:17)
Būtinai pažiūrėk, ir po to papasakok įspūdžius
Na idomus toks filmas

Idomu kiek tai realiai veikia, reikes isbandyti. Kad mintys ir savijauta traukia panasias mintis tai zinojau, bet kad iki tiek nemaniau. Bet tai isivaizduojant ir keiciant savo mintis reikia ir tiketi tuo ar ne? Vat cia tai siek tiek sudetingiau- sunku save itikinti, kad menulis yra saule...
QUOTE(Kaktusė @ 2008 08 06, 14:27)
Nežinau.. mano visas gyvenimas nuoskaudom nusėtas
vaikystėj tėvas daug gerdavo, visokių ''linksmybių'' buvau prisižiūrėjus, mama depresuodavo, nors šiaip panaši situacija ir dabar. Žodžiu, daug gyvenime visokio negatyvo buvo, sunku dabar persiprogramuot, širdį dažnai paskauda.
O dabar skaudžiausi dalykai man yra kitų žmonių pastabos, kritika, ir kiti skaudūs žodžiai, nemoku atsiribot nuo jų, ir tokiais atvejais visad dominuoja jausmai pyktis-liūdesys.
Bet nežinau kaip tai gali būti susiję su ligomis.
Panasu i mano gyvenimo istorija. Bet paguoda ta- kad jman bus pavyzdys kaip viska galima pakeisti
QUOTE(Takelis @ 2008 08 06, 14:50)
Čia tu labai gražiai diagnozavai savo situaciją. Priėjai tokią ribą, kai jauti, kad turi kažką keisti. Klausimas - ką?

Ir vėl gi pati pasakai atsakymą. Išeities tašką turi savyje : nepasitikėjimas savimi, nepasitenkinimas tuo, ką darai.
Nuo to ir pradėkim. Pirmiausia patikėk savimi. Kodėl? Todėl, kad atvedei save į tą situaciją, kuri verčia tave keisti požiūrio kampą. Atėjai iki šio taško ir aiškiai žinai, kad keisies, tam subrendai

Padėkok sau už tai. Elgiesi ir elgeisi taip, kaip tu moki geriausiai, niekas už tave to geriau nebūtų padaręs. Savo gyvenimo kelyje žingsniavai taip, kad suvoktum, ką dabar suvoki

Ir patikėk, tos visos nuoskaudos visai nereikalingos, tai tavo patirtis ir už jos pamokas sveikink save : tu tiek daug supratai, ar ne?
...Neužstrigai, tiesiog subrendai meilei sau. Kėlei sau reikalavimus, neatitinkančius tavęs pačios. Tie reikalavimai skyrėsi nuo tavo esmės poreikių, todėl jie ir liko neįgyvendinti. Priprask prie minties, kad
neprivalai jokia būti, leisk sau būti tokiai, kokiai norisi, kokia jautiesi laiminga. Įsivaizduok, kada jaustumeis laiminga? Kada laisvai kvėpuotum? ( tik jau nesidairyk į tai, kas priimta, kas patiks kitiems)
Ir nustok sau kelti reikalavimus

O tada, nusiraminus, pamatysi, kad žinai savo kelią, jis tau puikiausiai matysis

ir pozityvumo jame tikrai nestokosi

. Nustosi kritikuoti save, savo veiksmus, kitoje šviesoje pamatysi pasaulį.
Takeli, labai aciu uz nuomone. Pasistengsiu tai padaryti, bet sunku bus. Man vis atrodo kad turiu pateisinti kazkieno luksecius, buti tokia, kad nusipelnyciau kitu prielankumo. Oi... gal per daug atvirai as cia...

Bet kokiu atveju, noriu daug ka pakeisti
QUOTE(Vijurka @ 2008 08 06, 15:11)
Takelis labai teisingai išdėstė. Įsiklausyk.
Kas yra praeitis, praeityje? Tai jau tiesiog tavoji istorija, kurią sau vis pasakoji. Šiandien ji jau pilna netikslumų, pilna neįvykusių dalykų, pilna ir įvykių, kuriuos tu prisimeni. Kodėl praeitį, tegul ir tą pačią žmonės linkę prisimint kitokią, kitaip? Todėl, kad kiekvieno pastangos toje praeityje yra skirtingos, skirtingi ir vertinimai.
Teisingai, praeitis yra stimulas, atvedęs tave į šiandieninę situaciją, norą keistis. Tai manau, pamažu ir su dideliu džiaugsmu pasikeisi.
Aciu