Mes mąstome pozityviai!

Apsimetinėti jokiu būdu nereikia. Suprask, kad tai tavo situacija, kurią pasirinkai savęs tobulinimui. Pamatyk ją tarsi iš šalies. Žmonės šalia tavęs, dalyvauja tavo Gyvenime tam, kad perduotų tau žinią, suvokimą : ką tu nori išmokti - išgyventi - suvokti - įprasminti savyje. Tau visai nereikia jų nekęsti . Viskas sprendžiasi daug aukštesniam lygmeny. Tai tavo susitarimas su jais, atliktas prieš tau ateinant į žemę.
Šalia tavęs esančiųjų dalyvavimas tavo gyvenime yra tikslingas, kaip ir tavo dalyvavimas jų gyvenime. Ar nekentei savo matematikos mokytojo už tai, kad jis tave mokė matematikos? Gal tau nepatiko jo mokymo būdai...bet jis mokino kaip mokėjo geriausiai .Taip ir tavo šeima, draugai ir net nepažįstami žmonės, esantys greta. Viskas yra ryšyje.
Tu gali jam atleisti. Jis juk stengiasi būti toks bjaurus, kaip tiktai gali. Dėl tų, kuriems tai rūpi O sprendimo ieškok pati
Papildyta:

Ačiū
Persikėliau čia, kur teka šiltas ir malonus pokalbis , su meile ir pagarba pašnekovui

Liabukas rytukas ,

Dar viena šauni dienelė prasideda , linkiu nestokoti gražių minčių .
JUK MES MĄSTOM POZITYVIAI

Labas rytas,
Na ka gi, pradejau vakar generuoti geras mintis ir teigiamas... Ne tai, kad dabar finansiskai ne kas, bet kad musu finansai gereja (palyginti su studiju laikais); ne tai kad mazule su temperatura auksta, o tai kad ji nukrinta su vaistuku pagalba, reiskia mazule sveiksta; ne tai, kad man teko ne is lengvuju vaikyste, o kad ta vaikyste/paauglyste mane padare tokia, kokia esu. Bet ui, kaip sunku nepasiduoti prastoms mintims Na tikiuosi ryztas neisseks Juk tikrai, ne vienai man taip sunku buvo, skaitau cia mergaiciu prisiminimus ir matau, kad imanoma eiti toliau ir nuzstrigti ties nuoskaudom . Dabar renkuosi grazius paveiksliukus, kurie man padetu vizualizacijai


Rutulux Pasileidom su mazaja muzikyte Om mane padme hum ir kaifuojam. Mazoji kai isgirdo tai net sukrykste

Vyssnia- aciu Tau taip pat to paties linkime

labas rytas mergaites. dar vienas nuostabus ir sauletas rytas. visoms geros dienos ir po baliona dar priedo begu darbuotis kol kas... o veliau paskaitinesiu, nes priraset tai ojojoi. kaip jus spejat?

Mergaitės, perrašau gražų pozityvaus mąstymo pavyzdėlį :
Dabar vėjas pūtė jiems veidan, ir Paršelio ausys pleveno už Pūkuotuko lyg vėliavos, kai šis skynėsi kelią, ir jiems atrodė, kad praėjo daug valandų, kol jie pateko į Šimtamylės Girios prieglobstį ir galėjo išsitiesti klausydami, kaip ošia medžių viršūnės.
- Įsivaizduok, Pūkuotuk, kad medis nuvirsta, kai mudu šalia stovim.
- Įsivaizduok, kad nenuvirsta,- atsakė Pūkuotukas gerokai pagalvojęs.

Man ir gi iš visų skaitytų knygų šita labiausiai prie širdies. Turiu pasidėjusi ją prie lovos ir kartais vakarais kokį vieną kitą skyrelį paskaitau, kai pritrūksta pozityvių minčių


Dėl nuoskaudų, atleidimo tikra tiesa. Sunku kartais žmonėms atleisti, bet tai žingsnis į naują gyvenimą. Įsitikinau tuo po skyrybų. Pykau ant buvusiojo, skaudu buvo.... Atleidimas atėjo nelengvai, tikrai turėjau įdėti pastangų. Kai tik kildavo kokių neigiamų minčių mintyse pagalvodavau - gyvenk laimingas ir palinkėdavau jam laimės iš visos širdies, nuoširdžiai. Susirašiau ant lapelio visus gerus dalykus, kurie nutiko mums būnant kartu ir kai kurie liko iki šios dienos. Supratau, kad išgyvenom daug gražių akimirkų, kurios mūsų atmintyje jau visiems laikams liks su manimi ir už kurias net gi esu dėkinga tam žmogui. O blogas akimirkas stengiausi ištrinti....
Ir tiesiog stebuklas, kai širdyje nebejaučiau jokių nuoskaudų ir pykčių mano gyvenimas ėmė gerėti su kiekviena diena.

aš irgi daug kam atleidau. ar didesnės ar mažesnės tos nuoskaudos vistiek jas nešiotis nėra gerai, tiesiog sunkinam sau gyvenimą

mano megstamiausias pozityvinis skaitinys... man jis be galo mielas ir kazko labai artimas. Greiciausiai daugelis zino ji, bet neskaiciusioms turetu buti idomu. Padeda nepamirsti, kokie mes laimingi vien del to, kad nesam vieni ar vienisi...

"Dar truputį ir užsižiebs žvaigždės, išplauks mėnuo ir nuplauks pasisiūbuodamas virš tylių rudens laukų. Vėliau mėnulis užsuks į mišką, užtruks truputį, pakibęs aukščiausios eglės viršūnėje, ir tada jį pamatys Ežiukas su Meškiuku.
- Pažvelk, - pasakys Ežiukas.
- Aha, - pasakys Meškiukas. O mėnulis pakils dar aukščiau ir užlies žemę savo šalta, blausia šviesa.
Taip buvo kiekvieną vakarą šį giedrą šaltą rudenį. Ir kiekvieną vakarą Ežiukas su Meškiuku rinkosi tai pas Ežiuką, tai pas Meškiuką ir apie ką nors kalbėdavosi. Štai ir šįvakar Ežiukas pasakė Meškiukui:
- Kaip vis dėlto gerai, kad mes turime vienas kitą!
Meškiukas linktelėjo.
- Tu įsivaizduok: manęs nėra, tu sėdi vienas ir nėra su kuo pasišnekėti.
- O tu kur?
- Manęs nėra.
- Taip nebūna, - pasakė Meškiukas.
- Aš irgi taip manau, - pasakė Ežiukas. - Bet štai staiga - manęs visai nėra. Tu vienas. Ir ką gi tu darysi?
- Eisiu pas tave.
- Kur?
- Kaip - kur? Į namus. Ateisiu ir sakysiu: "Kodėl tu neatėjai, Ežiuk?" O tu sakysi...
- Tai kvailas! Ką gi aš sakysiu, jeigu manęs nėra?
- Jei nėra namuose, vadinasi, išėjai pas mane. Parbėgsiu namo. A-a, tu čia! Ir pradėsiu...
- Ką?
- Barti!
- Už ką?
- Kaip už ką? Už tai, kad nepadarei, kaip tarėmės.
- O kaip tarėmės?
- Iš kur aš žinau? Bet tu turi būti arba pas mane, arba savo namuose.
- Bet manęs visai nėra, supranti?
- Bet štai gi tu sėdi!
- Aš dabar sėdžiu, o jeigu manęs visai nebus, kur tada aš būsiu?
- Arba pas mane, arba pas save.
- Taip bus, jeigu aš esu.
- Na, taip, - pasakė Meškiukas.
- O jeigu manęs visai nėra?
- Tada tu sėdi prie upės ir žiūri į mėnulį.
- Ir prie upės nėra.
- Tada tu kur nors išėjai ir dar negrįžai. Aš nubėgsiu, apieškosiu visą mišką ir tave rasiu!
- Tu jau viską apieškojai, - pasakė Ežiukas. - Ir neradai.
- Bėgsiu į kitą mišką!
- Ir ten nėra.
- Perversiu viską aukštyn kojom ir tu atsirasi!
- Nėra manęs. Niekur nėra.
- Tada, tada... Tada išbėgsiu į lauką, - pasakė Meškiukas. - Ir suriksiu: "E-e-e-ži-u-u-k!", tu išgirsi ir atsakysi: "Meški-u-u-k!…" Va.
- Ne, - pasakė Ežiukas. - Manęs nė truputėlio nėra. Supranti?
- Ko prie manęs pristojai? - supyko Meškiukas. - Jeigu tavęs nėra, tai ir manęs nėra. Supratai?
- Ne, tu - esi; o manęs - nėra.
Meškiukas nutilo ir paniuro.
- Na, Meškiuk!..
Meškiukas neatsakė.
Jis žiūrėjo, kaip mėnulis, pakilęs aukštai virš miško, lieja ant jų su Ežiuku savo šaltą šviesą"

„Ežiukas rūke“ Sergej Kozlov

Uogytele,

supratau, kad patiko? ar ne?...

...tave gėlėm užmėčiau kaip kitaip...

dekui. nereikejo. tik parodziau, ka as megstu skaitalioti pries miega