QUOTE(Kaktusė @ 2008 08 06, 20:18)
Taip, mintys juodina. Tačiau taip pagalvojus, jei mane taip dažnai kamuoja ligos, tai mano mintys tragiškos turbūt
Zuikeli, na nereikia taip jau dar labiau visko sujuodint. Nuraminimui pasakysiu tokia minti, kad pas dvasingus, pazengusius zmones (o tu, kaip matau is tavo parasymu, tokia ir esi

) viskas paprastai greiciau gyvenime vyksta - ir laime jiem greiciau ateina, taciau greiciau ir negeri dalykai (jei jiem leidi pletotis galvoj) grizta bumerangu. Todel nepamirsk, kad tos ligu ligeles tik atspindys to, kad kazka pakeitus gyvenime/mastyme/elgesyje galetum gyvent geriau, kaip pati geriau jaustumeis.
QUOTE(Kaktusė @ 2008 08 06, 20:18)
Na, jei man ši šeima duota, kad galėčiau tobulėt, tai žinau, kad niekada gyvenime neugdysiu savyje tas blogas tėvo savybes. Tačiau nesakau, jis turi ir gerų. Į tai irgi atsižvelgiu.
Paprastai seimos neduodamas, o jas savo valia pasirenkam

O vat poziuris, kad neugdysiu blogu tevo savybiu, skamba nelabai... Pamoka nebuna akcentavimasis i kazka blogo... Kiekvienas atrandam pats, kaip pasimokyti, taciau tikrai kazkaip sirdis sako, kad ne tuo kampu krypsti i si reikala..
Sorry, jei jautrinu sirdele. Pas mus seimoj irgi visko yra, ir dar blogiau nei alkoholis, (nors sunku sakyt, kas gali but blogiau/geriau, kiekvienam savo), kai zmones turi ligu, tai irgi labai paveikia artimuju gyvenima.
Visa gyvenima pergyvenau del savo seses, vengdavau apie ja sneket, taciau dabar galvoju, juk kaip gerai, kad turiu tokia, kad ir savotiska seima, juk yra zmogiuku vienisu kaip pirstas pasauly ir jie vis tiek gyvena, kai kurie net labai sauniai, sugeba be artimuju palaikymo daug pasiekt.