Skaitineju si vakara visoki pozityva, tai noriu mintimis ir su jumis pasidalint
Nėra nesėkmių, yra tik rezultatai. Ši nuostata jau padėjo milijonams nebijoti klaidų. Juk jei įsigilinsime, iš kiekvienos nesėkmės ar problemos galime tik pasimokyti. Kuo daugiau klaidų, tuo daugiau išmokstame. Bandleris yra pasakęs: "Aš mokausi greičiau nei dauguma žmonių, nes darau gerokai daugiau klaidų per dieną, nei gausybė žmonių padaro per visą gyvenimą". Ši nuostata - ir daugelio Robbinso knygų bei seminarų leitmotyvas. Nes jei mes bijome suklysti, mes nedarome to, ką galime nuveikti - puikus receptas ir toliau atidėlioti. O juk niekas neišmoko vaikščioti nenugriuvęs. Maža to, dauguma atradimų ir mokslo laimėjimų yra klaidos ar nukrypimai nuo tradicinių metodų.
Papildyta:LABIAUSIAI TIKRA YRA TIK TAI, KAS YRA DABAR
NLP treneriai ypač nemėgsta, kai kas nors pasakoja apie tai, bet patys niekada ir neišbando, kaip metodas veikia. O kodėl nepabandžius? Štai pats
elementariausias būsenos kaitos pratimas. Perskaitykite, tada, įsiminę eigą, niekieno netrukdomi, užsidarę kabinete, pabandykite.
Įsivaizduokite ką nors, kas jus slėgė ar slegia iki šiol. Dalyką, kuris sukelia stiproką liūdesį ar susierzinimą. Matykite, ką matėte, kai šį jausmą jautėte paskutinį kartą, girdėkite, ką girdėjote, jauskite, ką jautėte. Įsidėmėkite, kiek stiprus šis jausmas. Tai turi būti iš tiesų liūdnas ar jus erzinantis dalykas.
Dabar pakeiskime būseną: garsiai pasakykite savo mamos mergautinę pavardę iš kito galo arba prisiminkite visus telefonų numerius, kokius kada nors turėjote (tai daroma tam, kad nebeliktų kada galvoti apie liūdną dalyką).
Dabar verta atsistoti, pakelti galvą aukštyn, ištiesinti pečius, aukštai iškelti rankas, tvirtai įremti kojas. Giliai įkvėpkite ir lėtai išpūskite orą pro nosį. Tada nuosekliai įtempkite visus raumenis - iš pradžių rankas, tada kaklą, krūtinę, pilvą, nugarą, sėdmenis, šlaunis ir blauzdas. Pajauskite, kaip kraujas srūva į įtemptus raumenis. Pasistiebkite kuo aukščiau. Maksimaliai įtempę raumenis nusišypsokite pačia plačiausia ir kvailiausia šypsena, kokia tik esate kada nors šypsojęsi - įsivaizduokite, jog turite taip prajuokinti odontologą, kad jis, pamatęs šią šypseną, nugriūtų kur stovi.
Dar daugiau jėgos, šypsomės dar plačiau ir iškvėpdami orą sakome žemu balsu...aaaaa.
Štai šią sekundą prisiminkite tą liūdną ar erzinantį dalyką. Kaip jis atrodo dabar? Kokie jausmai kyla?
Ar pajautėte bent dalį to liūdesio ar susierzinimo? Esu tikras, kad ne. Jei vis dar taip, greičiausiai šį pratimą darėte nenuoširdžiai ar pasirinkote per daug intensyvų neigiamą jausmą. Niekas netrukdo pabandyti dar kartą - svarbu, kad galėtumėte būti nuoširdūs patys sau.
Kai įsitikinsite, kad fiziologinis pokytis - didžiulė, tiesiog maksimali šypsena, įtempti raumenys, stipri stovėsena, gilus kvėpavimas paprasčiausiai neleidžia jaustis taip liūdnai ar irzliai, kaip mokėjote jaustis iki šiol, prarasite vieną labai populiarų pasiteisinimą.
Žinodami, kaip paprasta pakeisti būseną, daugiau niekada nebegalėsite jaustis suirzę ar liūdni, bent jau be tikrai didelės priežasties. Aišku, sprendimas, kas yra pakankamai svari priežastis, vis dėlto yra subjektyvus.
Toks elementarus pratimėlis leidžia rinktis: daugiau nebegalima sau sakyti, kad šiandien iš lovos išlipau ne ta koja, todėl viskas eina šuniui ant uodegos, nes labiausiai tikra yra tik tai, kas yra dabar.
Na nieko- as busiu stipresne. Reikia sau kartoti, kad viskas i gera ir baigsis gerai. Einu pasiklausysiu kokios muzikeles, pasiskaitysiu ko nors ikvepiancio.
