jei pasikartosiu, prašom nepykt

SKAITINYS JUSU SIELAI
Sapnavau, kad iš Dievo ėmiau interviu.
"Tai norėtum su manimi pasikalbėti?" - paklausė Dievas.
"Jei turite laiko", - atsakiau.
Dievas nusišypsojo: "Mano laikas yra amžinybė. Kokie tie tavo klausimai?"
"Kas Jus labiausiai stebina žmonių gyvenime?"
Dievas atsakė:
"Jiems atsibosta būti vaikais - skuba užaugti, o vėliau tetrokšta sugrįžti vaikystėn.
Praranda sveikatą uždirbdami pinigus, kuriuos vėliau išleidžia, bandydami ją susigrąžinti.
Jie įnirtingai galvoja apie ateitį ir pamiršta dabartį.
Gyvena taip, lyg niekuomet nemirtų, ir miršta taip,tarsi būtų niekuomet negyvenę..."
Dievas paėmė mano ranką ir kelioms minutėms nutilo.
Ir tuomet aš vėl paklausiau:
"Ko Tu,kaip Tėvas, norėtum išmokyti savo vaikus?"
"Supratimo, kad negali kito žmogaus priversti pamilti.
Viskas, ką gali, - tai leisti kažkam jus mylėti.
Norėčiau, kad išmoktų nelyginti savęs su kitais, kad suvoktų,jog užtenka sekundės, per kurią žodžiais galima įrėžti gilias žaizdas mylimiesiems, ir kad gali prireikti šimtmečių toms žaizdoms užgydyti.
Norėčiau, kad suprastų, jog turtingas žmogus yra ne tas, kuris daug turi, bet tas, kuriam nedaug reikia.
Norėčiau, jog žinotų, kad yra žmonių, kurie juos be galo myli, tačiau dar nerado žodžių tam jausmui išreikšti.
Norėčiau, kad suprastų, jog vieną ir tą patį daiktą du žmonės gali matyti skirtingai.
Norėčiau, kad išmoktų atleisti ne tik kitiems, bet ir patys sau.
"Dėkui už sugaištą laiką," - kukliai tariau. - Ar yra dar kas nors, ką trokštumėt perduoti savo vaikams?"
Dievas šyptelėjo ir tarė:
"Tiesiog žinokit, kad esu čia, šalia jūsų ... visuomet".
http://www.interview...om/newmovie.htm
Šitas dar geras nuotaikai pakelt:
http://www.s5s.ru/Smile.swf