
oij, koks skanus pyragaitis... Niam niam mielai pasmaliziauciau

Jau nuravėjome
dabar eisime ilsėtis ir pozityvias knygeles skaityti
ką panelė Nenuorama veikia?
Papildyta:
Kartą judėti negalintį žmogų paguldė į ligoninės palatą, kur lovoje prie lango jau gulėjo kitas pacientas. Greitai jie susidraugavo. Pacientas prie lango žiūrėdavo į gatvę, o paskui, norėdamas kaip nors pralinksminti savo prie lovos prikaustytą palatos draugą, valandų valandas jam vaizdingai pasakodavo, koks puikus pasaulis už ligoninės sienų. Kartais jis apsakydavo parko prieš ligoninę grožį, kalbėdavo, kaip vėjyje virpa medžių lapai. Kitomis dienomis jis linksmindavo draugą smulkiai pasakodamas, ką daro gatve einantys žmonės. Ir štai ilgainiui prie lovos prikaustytas pacientas pradėjo jausti kartėlį, kad negali matyti tų paprastučių gyvenimo stebuklų, apie kuriuos pasakoja draugas. Galiausiai šis jausmas virto antipatija plepiam kaimynui.
Kartą naktį prie lango gulintį pacientą ištiko labai stiprus kosulio priepuolis, vėliau sustojo jo kvėpavimas. Užuot pakvietęs medicinos seserį, jo kaimynas nusprendė apsimesti, kad nieko nepastebėjo. Kitą rytą gydytojai oficialiai konstatavo jo palatos kaimyno mirtį. Lovą su velionio palaikais iš palatos išvežė. Atsikratęs savo kaimyno, silpnadvasis žmogus iš karto paprašė, kad prie lango dabar nustumtų jo lovą. Budinti sesuo prašymą iš karto išpildė. Tačiau pažvelgęs pro langą į gatvę, jis sudrebėjo iš siaubo: jam prieš akis iškilo visą pasaulį užstojanti aklina kito namo plytų siena. Pasirodo, turėdamas lakią vaizduotę ir skatindamas nesavanaudiškos meilės, jo velionis draugas išsigalvodavo neįtikėtinus vaizdus, kad sunkiiu metu suteiktų jam bent kiek džiaugsmo.


Papildyta:
Kartą judėti negalintį žmogų paguldė į ligoninės palatą, kur lovoje prie lango jau gulėjo kitas pacientas. Greitai jie susidraugavo. Pacientas prie lango žiūrėdavo į gatvę, o paskui, norėdamas kaip nors pralinksminti savo prie lovos prikaustytą palatos draugą, valandų valandas jam vaizdingai pasakodavo, koks puikus pasaulis už ligoninės sienų. Kartais jis apsakydavo parko prieš ligoninę grožį, kalbėdavo, kaip vėjyje virpa medžių lapai. Kitomis dienomis jis linksmindavo draugą smulkiai pasakodamas, ką daro gatve einantys žmonės. Ir štai ilgainiui prie lovos prikaustytas pacientas pradėjo jausti kartėlį, kad negali matyti tų paprastučių gyvenimo stebuklų, apie kuriuos pasakoja draugas. Galiausiai šis jausmas virto antipatija plepiam kaimynui.
Kartą naktį prie lango gulintį pacientą ištiko labai stiprus kosulio priepuolis, vėliau sustojo jo kvėpavimas. Užuot pakvietęs medicinos seserį, jo kaimynas nusprendė apsimesti, kad nieko nepastebėjo. Kitą rytą gydytojai oficialiai konstatavo jo palatos kaimyno mirtį. Lovą su velionio palaikais iš palatos išvežė. Atsikratęs savo kaimyno, silpnadvasis žmogus iš karto paprašė, kad prie lango dabar nustumtų jo lovą. Budinti sesuo prašymą iš karto išpildė. Tačiau pažvelgęs pro langą į gatvę, jis sudrebėjo iš siaubo: jam prieš akis iškilo visą pasaulį užstojanti aklina kito namo plytų siena. Pasirodo, turėdamas lakią vaizduotę ir skatindamas nesavanaudiškos meilės, jo velionis draugas išsigalvodavo neįtikėtinus vaizdus, kad sunkiiu metu suteiktų jam bent kiek džiaugsmo.
QUOTE(Kaktusė @ 2008 07 01, 10:10)
Jau nuravėjome
dabar eisime ilsėtis ir pozityvias knygeles skaityti
ką panelė Nenuorama veikia?
Papildyta:
Kartą judėti negalintį žmogų paguldė į ligoninės palatą, kur lovoje prie lango jau gulėjo kitas pacientas. Greitai jie susidraugavo. Pacientas prie lango žiūrėdavo į gatvę, o paskui, norėdamas kaip nors pralinksminti savo prie lovos prikaustytą palatos draugą, valandų valandas jam vaizdingai pasakodavo, koks puikus pasaulis už ligoninės sienų. Kartais jis apsakydavo parko prieš ligoninę grožį, kalbėdavo, kaip vėjyje virpa medžių lapai. Kitomis dienomis jis linksmindavo draugą smulkiai pasakodamas, ką daro gatve einantys žmonės. Ir štai ilgainiui prie lovos prikaustytas pacientas pradėjo jausti kartėlį, kad negali matyti tų paprastučių gyvenimo stebuklų, apie kuriuos pasakoja draugas. Galiausiai šis jausmas virto antipatija plepiam kaimynui.
Kartą naktį prie lango gulintį pacientą ištiko labai stiprus kosulio priepuolis, vėliau sustojo jo kvėpavimas. Užuot pakvietęs medicinos seserį, jo kaimynas nusprendė apsimesti, kad nieko nepastebėjo. Kitą rytą gydytojai oficialiai konstatavo jo palatos kaimyno mirtį. Lovą su velionio palaikais iš palatos išvežė. Atsikratęs savo kaimyno, silpnadvasis žmogus iš karto paprašė, kad prie lango dabar nustumtų jo lovą. Budinti sesuo prašymą iš karto išpildė. Tačiau pažvelgęs pro langą į gatvę, jis sudrebėjo iš siaubo: jam prieš akis iškilo visą pasaulį užstojanti aklina kito namo plytų siena. Pasirodo, turėdamas lakią vaizduotę ir skatindamas nesavanaudiškos meilės, jo velionis draugas išsigalvodavo neįtikėtinus vaizdus, kad sunkiiu metu suteiktų jam bent kiek džiaugsmo.


Papildyta:
Kartą judėti negalintį žmogų paguldė į ligoninės palatą, kur lovoje prie lango jau gulėjo kitas pacientas. Greitai jie susidraugavo. Pacientas prie lango žiūrėdavo į gatvę, o paskui, norėdamas kaip nors pralinksminti savo prie lovos prikaustytą palatos draugą, valandų valandas jam vaizdingai pasakodavo, koks puikus pasaulis už ligoninės sienų. Kartais jis apsakydavo parko prieš ligoninę grožį, kalbėdavo, kaip vėjyje virpa medžių lapai. Kitomis dienomis jis linksmindavo draugą smulkiai pasakodamas, ką daro gatve einantys žmonės. Ir štai ilgainiui prie lovos prikaustytas pacientas pradėjo jausti kartėlį, kad negali matyti tų paprastučių gyvenimo stebuklų, apie kuriuos pasakoja draugas. Galiausiai šis jausmas virto antipatija plepiam kaimynui.
Kartą naktį prie lango gulintį pacientą ištiko labai stiprus kosulio priepuolis, vėliau sustojo jo kvėpavimas. Užuot pakvietęs medicinos seserį, jo kaimynas nusprendė apsimesti, kad nieko nepastebėjo. Kitą rytą gydytojai oficialiai konstatavo jo palatos kaimyno mirtį. Lovą su velionio palaikais iš palatos išvežė. Atsikratęs savo kaimyno, silpnadvasis žmogus iš karto paprašė, kad prie lango dabar nustumtų jo lovą. Budinti sesuo prašymą iš karto išpildė. Tačiau pažvelgęs pro langą į gatvę, jis sudrebėjo iš siaubo: jam prieš akis iškilo visą pasaulį užstojanti aklina kito namo plytų siena. Pasirodo, turėdamas lakią vaizduotę ir skatindamas nesavanaudiškos meilės, jo velionis draugas išsigalvodavo neįtikėtinus vaizdus, kad sunkiiu metu suteiktų jam bent kiek džiaugsmo.
Grazi istorija.




As ir idesiu viena pasakojima:
Ji priėjo ir tarė:
- Labas gražuoli, aš Rožė. Man aštuoniasdešimt septyneri. Ar galėčiau tave apkabint?
Aš nusijuokiau. Linktelėjau ir ji mane stipriai suspaudė. Pažvelgiau į ją ir paklausiau:
- Kodėl tokia nekaltai jauna mergina įstojo į koledžą?
Ji nusijuokė ir atsakė:
- Aš čia tam, kad sutikčiau turtingą vyrą, ištekėčiau ir susilaukčiau poros gražių vaikučių.
- Ne, aš rimtai,- paklausiau jos su šypsena veide.
Paklausiau, nes išties buvo įdomu, ką moteris tokiame amžiuje veikia universitete.
- Visada svajojau baigti koledžą. Tam aš čia ir esu.
Po pamokų mes nuėjome į studentų pamėgtą kavinę ir išgėrėme pieno kokteilį. Tapome draugais. Kasdien susitikdavome ir prašnekėdavome iki sutemų. Jausdavausi tarsi keliaudamas laiko mašina atgal, jai besidalinant savo patirtimi. Per mokslo metus Rožė tapo labai mėgiama studentų ir susirasdavo naujų draugų kur tik pasirodydavo. Ji mėgo puoštis ir visada būdavo mokinių dėmesio centre. Semestro gale mes pakvietėme Rožę sakyti kalbą per futbolininkų vakaronę.
Kai ją pakvietė, ji išdidžiai žengė podiumu ir ėmė rėžti savo išmoktą kalbą. Netyčia jai iš rankų iškrito trys kortelės. Ji sumišo, tačiau tarė:
- Nuo šio viskio aš apsvaigus. Kadangi kalbos nebepabaigsiu, pasakysiu ką visada norėjau jums pasakyti: Mes nenustojame žaisti dėl to, kad esame seni. Mes esame seni, dėl to, kad nustojame žaisti. Yra tik trys paslaptys,kaip išlikti jaunam, laimingam ir pasiekti užsibrėžtus tikslus: turi turėt svajonę, turi juoktis ir turi atrasti dalelę humoro kiekvieną dieną. Kai netenki svajonių, tu miršti. Tiek daug žmonių vaikšto aplink mus mirę ir to nežino!
Yra didžiulis skirtumas tarp subrendimo ir pasenimo. Bet kas gali pasenti. Tam nereikia talentų ar sugebėjimų. Svarbiausia yra subręsti. Rasti galimybę vis naujame gyvenimo suteiktame šanse.
Mokslo metų gale, Rožė pabaigė koledžą. Po savaitės Rožė miegodama mirė. Virš 2000 mokinių atėjo į jos laidotuves, kad paskutinį kartą atsisveikintų su moterimi, kuri juos išmokė svarbiausios pamokos - Niekada nėra vėlu tapti tuo, kuo nori būti
Graži istorija.
geros dienos ir tau


kaip išmokt pamilt save?

O kokios priežastys, dėl ko savęs nemyli?
na va kiek gražių istorijų čia pasipylė
kažkas klausė apie mano skaitomą knygą, na tai plačiau galiu pasakyti, kad tai knyga apie Himalajų vienuolius, jų gyvenimo būdą, jų mąstymą, kaip jie pradėjo eiti link to tikrojo kelio, kaip jo siekė, kaip atrado save ir pan. Ten taip pat pasakojama kokie tie Himalajai, koks ten grožis, kokia nuostabi gamta ir kaip ji teigiamai veikia kiekvieną žmogų
Apibūdinama nuo žmonių ir jų charakterių, jų gyvenimo būdo ir problemų iki pat kiekvienos gėlytės
Na nuostabi, man ta knyga
Ten rašoma ir trumpos istorijos, kurios yra pamokančios apie drąsą, gerą žmogaus būdą, meilę viskam ir visiems ir t.t. Taip pat toje knygoje daug dėmesio skiriama jogai, ką tai reiškia joga, ką ji suteikia. Na knyga labai keista bet tuo pačiu man ji labai mielai skaitosi

kažkas klausė apie mano skaitomą knygą, na tai plačiau galiu pasakyti, kad tai knyga apie Himalajų vienuolius, jų gyvenimo būdą, jų mąstymą, kaip jie pradėjo eiti link to tikrojo kelio, kaip jo siekė, kaip atrado save ir pan. Ten taip pat pasakojama kokie tie Himalajai, koks ten grožis, kokia nuostabi gamta ir kaip ji teigiamai veikia kiekvieną žmogų




O man, mergytės, dabar - liūdna liūdna.. Iš kažkur atsirado durnas liūdesys, gal baimė, kad MB gali susirasti kitą..
Pastaruoju metu pavydžiu net tada, kai jis būna su savo draugais..
Nežinau, kodėl taip atsitiko.. Ir nežinau ką daryt..
Pastaruoju metu buvau jam nelabai gera, daug pykomės.. Bijau, kad jam vieną dieną visa tai atsibos..
O dar baisiau kad savo šitais durnais mąstymais tos neištikimybės ir nepritraukčiau..
Pastaruoju metu pavydžiu net tada, kai jis būna su savo draugais..

Nežinau, kodėl taip atsitiko.. Ir nežinau ką daryt..
Pastaruoju metu buvau jam nelabai gera, daug pykomės.. Bijau, kad jam vieną dieną visa tai atsibos..
O dar baisiau kad savo šitais durnais mąstymais tos neištikimybės ir nepritraukčiau..


QUOTE(Kaktusė @ 2008 07 01, 13:55)
O man, mergytės, dabar - liūdna liūdna.. Iš kažkur atsirado durnas liūdesys, gal baimė, kad MB gali susirasti kitą..
Pastaruoju metu pavydžiu net tada, kai jis būna su savo draugais..
Nežinau, kodėl taip atsitiko.. Ir nežinau ką daryt..
Pastaruoju metu buvau jam nelabai gera, daug pykomės.. Bijau, kad jam vieną dieną visa tai atsibos..
O dar baisiau kad savo šitais durnais mąstymais tos neištikimybės ir nepritraukčiau..

Pastaruoju metu pavydžiu net tada, kai jis būna su savo draugais..

Nežinau, kodėl taip atsitiko.. Ir nežinau ką daryt..
Pastaruoju metu buvau jam nelabai gera, daug pykomės.. Bijau, kad jam vieną dieną visa tai atsibos..
O dar baisiau kad savo šitais durnais mąstymais tos neištikimybės ir nepritraukčiau..


na tai imkis ko nors


Tai gal truputuką keisk save na nors po biškutuką, nes kito žmogaus keisti mes negalime ir neturime teisės, o va patiems keistis net gi sveika

Ką tau patarti

QUOTE(**SM** @ 2008 07 01, 15:13)
Pastaruoju metu tikrai visas pasitikėjimas išgaravo



Kaktuse, pasakyk sau, kad kas tavo - nepabegs. O jei ne tavo, nervuokis nesinervavusi - vis tiek issiskirsite. Kas zino - gal geresnis berniukas laukia ateity. Zodziu, nurimk, sumazink reiksme jusu santykiu ir uzsiimk sau maloniais dalykeliais. Ir pati sutaupysi sau nervus ir jam bus gera jaustis, kai nekontroliuosi.

Va mergytės įkeliu muzikytės, tai tokia muzika be kurios nebegaliu, kasdien klausausi ir "kaifuoju"
Va čia
Ir va čia
Ir dar čia
Kaktusiuk, na kas gi čia dabar
baik baik baik, vietoj to kad save nervuoji, geriau imkis priemonių, bandyk savyje susivokti iš kur toks nepasitikėjimas, kas būtent tau jį sukelia, kas tavyje tau pačiai nepatinka ir tada imkis priemonių, kad tai pakeisti
Svarbiausia tai daryk dėl savęs

Va čia
Ir va čia
Ir dar čia
Kaktusiuk, na kas gi čia dabar


