Išvarysiu sūnų paauglį iš namų

va,kaip smagu

Prajuokinai

Kaip tu įsivaizduoji tą sakymą, jei mama ir taip yra debilė, trankomos durys? Bandyti apkabinti, kai yra aukštesnis už tave? Pasisodinti ant kelių, kad padaryti mylu mylu, aišku, pirma atsargiai kojas ant žemės nuleist, vis tik 46 dydžio kojos, fiziškai sunku Visos čia svaigstat apie meilę, kad reikia apie tai kalbėti bla bla... Jūs man tai praktiškai pavaizduokit, nes , nors mano fantazija laki, bet kaip tais neišneša to

Manau, kad darbais , o ne žodžiais, škia, mylėt reikia

ko čia dabar užsipuolet ,kad aš moralistė.jeigu vaikas suserga tai visai kitas aspektas,ojeigu tėvai nesugeba atlikti savo pareigu ,kitas.cituoju du tos pačios šeimos vaikai visai nepanašus,tai pirmyn pasidaryk DNR ir paduok gimdykla i teisma kad surastu tavo dingusi geraji vaika.kai turėjau bėdu su vaikais viena gydytoja taip ir pasakė :šita bėda iš tevu ,jusu dukros vaikams ši beda dar paaštrės.beje man pasisekė sulaukti puikios pagalbos ,reiškia pasirinkau puikius specialistus.ir bukim teisingi jokios stovyklos sumamyte vaikui jau nepadės ,kai ji rašo prašymus vaika valdžiai nori atiduot,o šiaip gal šita tema kokios soc.pedagogės disertacija ,kad pažiurėtu ,kaip žmones reaguoja i vaiko atsikratyma,nes labai jau keista diskusija čia viskas pavirto.

Paprasčiausiai apkabinti ir pasakyti kad myli.Nesuprantu,kas čia sudėtingo.Mano dukra iš kaimo grįžus pirmiausia man ant kaklo pakimba ir praneša ka mane labai myli ir manęs pasiilgo.Nors ūgiu jau seniai lenkia mane.O sūnus kol buvo mažesnis,namie vakare primiausiai ropšdavos man ant kelių ir pranešdavo kad mane labai myli,o paskui pasakodavo savo dienos įspūdžius.O kadangi didelis vaikas,dabar užtenka to kad grįžus namo pasakau ( ne kasdien aplamai) kad jį myliu ir paklausiu ką jis dieną veikė.Tik nereikia to daryti viešumoje,geriau,kai dviese esat.Nes reaguoja šiurščiai kartais,bet akytės tai sužiba.
Ir pagal mane meilė= pagarba,o kai atsiranda pagarba-atsiranda normalus bendravimas.
Nors ko gero net nebūtina vaikui apie meilę kalbėti,gal tikrai pasimes vaikas pirmą kartą gyvenime apie tai išgirdęs>Gal kažkaip kitaip parodyti,kad jis svarbus yra bet koks-geras,blogas,pykstantis,nekenčiantis...

Labai gražūs santykiai
Aš irgi stengiuos apkabinti, pasakyti kaip myliu, net kai nuvežu vaiką į mokyklą, kai jis išlipa iš mašinos palinkiu jam geros dienos ir pasakau kad myliu

as taip pat taip manyciau.

Bet temos autorei spresti.

Tai tik nuveši ar pati busi stovykloj?

Jei vaikui sakymas , kad jį myli, tave juokina, tai neturiu ką pasakyti.
Pagaliau tai sakyti taip dažnai nereikės jei vaikai tą jaus visada.

Apie jausmus reikia kalbėti. Vaikams reikia sakyti, kad juos myli, nesvarbu kokio jie amžiaus. Pvz. aš visai nesutrikčiau jei mama ar tėvas man, suaugusiai, pasakytų, kad mane myli.
Aš palinkiu vakare saldžių sapnų ir nepamirštu pasakyti, kad myliu. Dar pakšteliu į kaktą.

Esate gyvas pavyzdys Labai džiaugiuosi,kad viskas taip gerai išsisprendė

Aš pati dar ką tik iš paauglystės išaugus (o gal dar ir ne), bet norėčiau pasisakyti dėl to meilės reiškimo. Jeigu šeimoje tas yra įprasta, tai tikrai būtina ir problemoms prasidėjus nepamiršti pasakyti, kad myli. Tačiau jei pradėsit paaugliui nei iš šio, nei iš to sakyti, kad myli, tai gali tik sukelti pyktį. Mūsų šeimoje neseniai buvo problemų ir mama dabar labai stengiasi su mumis (vaikais) kuo daugiau bendrauti ir t.t., bet kai tik prasideda tie visi sakymai, kad myliu, apkabinimai ir panašiai, bent jau man pasidaro atgrasu, nes ankščiau to niekada nebuvo. Ir nors protu suprantu, kad mama tikrai myli ir nuoširdžiai taip sako/daro, bet vis tiek tik pyktis ima. Todėl manau, kad reikia iki to sakymo "myliu" eiti pamažu, kad neatrodytu viskas dirbtina. Užtenka ir kasdieniškų pokalbių/darbų kartu be pykčio. Pavyzdžiui paprastas pasikalbėjimas be pykčių vakare mano nuomone buvo puikus žingsnis

Dabar turi visas progas ta uzburta rata pralauzti. Skubeti nera kur, ir kaip daug kas cia pataria, nesitikekit greitu rezultatu. Apsisarvokite kantrybe (dieve, dieve is kur jos tam paaugliui semtis? ), kai kalbesites su juo kreipkite i savo balso tona. Sunus jums dabar yra puiki psichologine laboratorija, kurioje galite experimentuoti pati su savimi, pazinti save, taisyti savo asmenybes klaidas.
Neprojektuokite JOKIU savo lukesciu i ji su juo stovykloje bendraudama JOKIAME pokalbyje.
Stenkites i ne viena jums pykti keliancia situacija, kuria jis issauks, ne nutyleti, bet paversti menku juoku jo neizeidziant. Pasijuokite pati is savo klaidos, jei pastebesite, kad ne ta mygtuka masinoje paspaudete, ar ne ten nuvairavote. Leiskite jam parodyti, kad jus klystate, kazko nezinote ir paklauskit jo minties, jo patarimo.
Labai dziugu, kad nutarete pasiimti laiko one-to-one su juo ir pabuti su juo. Rimtu dalyku patarciau nesneketi, neerzinti situacijos. Pabukit paika, paisdykaukit su juo, ismokite atsiplaiduoti bunant su juo bendraujant (rezultatai irgi ateis labai pamazu)
Turite neribotas galimybes, arba "kabliukus", kaip prieti pamazu prie jo: vien jau polinkis i muzika, sokis, turi mergaite. Butinai pasiskaitykit pries isvaziuojant su juo apie muzikos pakraipas, kurias jis klausosi, galesite jam uzduoti klausimu ir taip praplesti savo akirati, kokia muzika jaunimo tarpe dabar madinga. IR bus proga ismokti JUMS su juo ramiai diskutuoti, aptarti visiskai neutralia tema: ne apie jo elgesi, bet apie JO megstama muzika.
Oi, as taip isijauciau, nes per nakti daug galvojau, kaip as viena diena tektu elgtis, jei pamatyciau, kad situacija nevaldoma.

Ir dar. Neuzkraukit viso auklejimo kruvio tik sau. Nepalikit savo vyro nuosaly. Kad vyras pagaileti jus moka (zodziais ir radikalais veiksmais) jus zinote, tegul dabar ir jis parodo, kaip jus myli, rasdamas bendro kokybisko laiko SAVO sunui. Ir taip pat aptarkite strategija, kad tevas priejimo prie sunaus ieskotu kantriai, o ne isijungtu abejinguma ar rekimo modus, jei sunaus elgesys ji veda is kantrybes.
Sunaus elgesys suteikia jums didziuli sansa pazinti save, praplesti jusu pacios emocines, socialias ir psichologines galimybes bei zinias. Per ji jus pati augate, susipazistate su savuoju "as". Naudokites sia galimybe!!
Sekmes!

Butu labai gaila, jei mama pasirodytu neizvalgi ir tikisi tai ka jus aprasote. Man NAUJAS VARDAS pasirode ismintinga mama, kuri tik priejo savo galimybiu kryzkele. Tikiuosi ji susitvarkys su savimi

Gal jau per velu aukleti? Dabar tik belieka patarti, kad ne viskas dar isnaudota, ne viskas prarasta tiek sunaus susigrazinime, tiek ju paciu saves pazinime ir ju charakteriu augime



RAMERA, aciu labai uz tavo pasidalinima mintimis!