Arba iki nulio apribok kisenpinigius ir pasiulyk padirbeti.
Dar sportas labai padeda, kad ir krepsinis, futbolas ar orientavimosi sportas; svarbu kad aktyvus ir treniruotes butu ne reciau kaip 3 kartus per savaite. vis ramiau namie butu
Man atrodo tas sunus is gero gyvenimo ir neturejimo ka veikti taip elgiasi. Issiusk tu ji visai vasarai i kokia krikscioniska stovykla (idealu butu, jei dar ten jam kokia labdaringa veikla uzsiimt reiketu).
Arba iki nulio apribok kisenpinigius ir pasiulyk padirbeti.
Dar sportas labai padeda, kad ir krepsinis, futbolas ar orientavimosi sportas; svarbu kad aktyvus ir treniruotes butu ne reciau kaip 3 kartus per savaite. vis ramiau namie butu
Arba iki nulio apribok kisenpinigius ir pasiulyk padirbeti.
Dar sportas labai padeda, kad ir krepsinis, futbolas ar orientavimosi sportas; svarbu kad aktyvus ir treniruotes butu ne reciau kaip 3 kartus per savaite. vis ramiau namie butu
QUOTE(Liusii @ 2008 07 03, 09:26)
dirzo gero jam kad ant subines neatsisestu 
Pabandykit 14meti dirzu prilupt, idomu pamatyt butu kaip pavyks ir ko pasieksit
Baisiausia man rodos šitoj situacijoje-autorė yra ant tiek užsiciklinusi ant to,kad jos vaikas kažkoks monstras,kad nemato vaiko.Ir pradėti nuo savęs reikia-pamatyti tą vaiką. Ir jokioj situacijoj nevartoti su sūnumi įžeidžiančių žodžių.
Liusii požiūris į vaikus tai man siaubą kelia.Mane tėvai taip auklėjo.Grįžta namo,ir prasideda-jūs tokie,anokie,va kaimynų vaikai tai...Aš irgi kartais grįžus matau,kad niekas namie nedaryta,na pamiršo vaikai ar tingėjo.Užuominų užtenka,kad vienas pultų indų plauti o kitas grindų siurbti.O kad įžeidžiančiai mane pavadintų-net neįsivaizduoju.Nors labai tikiu,kad tokių žodelių vaikai žino ir su bendraamžiais bendraudami juos naudoja.
Siūlau autorei eksperimentą-kai kitą kartą kils konfliktas,pasakyti sūnui-aš tave taip myliu,kodėl tu mane taip skaudini..Sureaguos jis manau šiurkščiai,bet pažiūrėjus į jo akis matysis jo reakcija.
Liusii požiūris į vaikus tai man siaubą kelia.Mane tėvai taip auklėjo.Grįžta namo,ir prasideda-jūs tokie,anokie,va kaimynų vaikai tai...Aš irgi kartais grįžus matau,kad niekas namie nedaryta,na pamiršo vaikai ar tingėjo.Užuominų užtenka,kad vienas pultų indų plauti o kitas grindų siurbti.O kad įžeidžiančiai mane pavadintų-net neįsivaizduoju.Nors labai tikiu,kad tokių žodelių vaikai žino ir su bendraamžiais bendraudami juos naudoja.
Siūlau autorei eksperimentą-kai kitą kartą kils konfliktas,pasakyti sūnui-aš tave taip myliu,kodėl tu mane taip skaudini..Sureaguos jis manau šiurkščiai,bet pažiūrėjus į jo akis matysis jo reakcija.
QUOTE(Lady Dy @ 2008 07 03, 09:33)
Mano atsakymas buvo paprastas nieko,tik mylėjom tokį koks yra, su visom jo išdaigom,dvejetais ir tikėjom juo.
Cia ir slypi visa esme....
Ajazau ,nu juk ir pas mane akurat,sesė, tik vyresnioji, idealas ir jaunesnė ne visiška blogietė.
QUOTE(smagus_vasaros_lietus @ 2008 07 03, 11:36)
Man atrodo tas sunus is gero gyvenimo ir neturejimo ka veikti taip elgiasi. Issiusk tu ji visai vasarai i kokia krikscioniska stovykla (idealu butu, jei dar ten jam kokia labdaringa veikla uzsiimt reiketu).
Arba iki nulio apribok kisenpinigius ir pasiulyk padirbeti.
Dar sportas labai padeda, kad ir krepsinis, futbolas ar orientavimosi sportas; svarbu kad aktyvus ir treniruotes butu ne reciau kaip 3 kartus per savaite. vis ramiau namie butu
Arba iki nulio apribok kisenpinigius ir pasiulyk padirbeti.
Dar sportas labai padeda, kad ir krepsinis, futbolas ar orientavimosi sportas; svarbu kad aktyvus ir treniruotes butu ne reciau kaip 3 kartus per savaite. vis ramiau namie butu
Netiesa. Bausmes, išvežimus iš namų pas senelius, į kaimą tėvai jau išbandė. Sportinių šokių treniruotes vaikas lanko. Nepadėjo.
Vadinasi reikia ieškoti teigiamų dalykų ir auklėti per paskatinimus ir pagyrimus, o ne bausmes.
QUOTE(jėga @ 2008 07 03, 09:38)
Tėvus auklėti reikia...
Taigi, tuo dabar diskusijos dalyvės ir užsiima
O aš visiškai suprantu temos autorę. Ir galiu iš asmeninės patirties pastebėti, kad paauglystę geriausiai gydo laikas.
Kad ją reikia ištverti. .....Ir, žinai, ką stengiuosi daryti visur ir visada? Atostogauti tik su vaikais, tik su visa šeima. Išvažiuoti irgi tik su jais. Jei nėra tokių galimybių, žiemos vakarais, tarkim, - bent kartą į mėnesį visiems sumesti kokį stalo žaidimą, nueiti į piceriją. Maniškiai nėra dideli teatro, pasivaikščiojimo mieste mėgėjai, tad renkuosi kitką. Va čia griežtai - nori, nenori, bet, jei kur vykstam, tai kartu visi. Tokia jau nuostata, be to per atostogas geriau, nei kasdienybėje pasijuntame komanda, šeima, nebelieka to išsibarstymo, skubėjimo, atsainaus mostelėjimo vienas į kitą....
QUOTE(Naujas.vardas @ 2008 07 03, 09:51)
O sakykit kaip reaguoti kai tėvus vadina debilais? Juk yra posakis: "Su tavim bendraujama taip, kaip leidi, kad su tavim bendrautų". Na tai aš nenorėčiau leisti, kad mano vaikas taip su manim bendrautų?????????
Negražu baksnot
Bet pati kalta... Praleidai tą plonytę liniją tarp galima ir negalima. Reikėjo labai stipriai sureaguoti jau pačią pirmą akimirką, kai tik pirmą kartą išgirdai. Ir ne rėkimu "tu pats debilas!" , bet ramiu tonu, kad tokių žodžių šeimoje netoleruosi. Dabar jau viską pakeisti sunkiau 
Nu bet gal padėtų humoras pvz Pavadins debile, nusišypsai ir sakai "nu taip, tavo mama debilė, o tu kas?" Suprantu, kad kartais norisi rėkti ir ardytis, atrodo, iš pasiutimo plyši į gabalus, bet reikia tvardytis. Jo emocijos ir mintys taip pat šokinėja. Tuo tarpu tau reikia nuoseklumo ir užsispyrimo, kad pasiektum būtent to, ko nori tu. Pvz sūnus garsiai klauso mago. Ateik į kambarį ir ramiai paprašyk patildyti. Ir neišeik, kol to nepadarys. Stypsok kaip žvakė. Gali pro langą pasižvalgyt, dantis pasirakinėt 
Be jokių neigiamų emocijų. Tu tiesiog jo prašai, atėjai ne su priekaištu. Žinok, kai prašoma yra labai sunku atsakyti, negu, kai liepiama. Lygiai tas pats su kambario tvarkymu ar pamokų ruoša. Geriau nerėkti, kad "mikliai varai pamokų daryt!" , atsakymas seka - "paskui". Konkretizuok - "kada, po penkių minučių?. Aš palauksiu" 
Jei kažko neleidi, tai neleisk iki galo, o ne vieną dieną galima, kitą vėl nebe. Taip kad gali pabandyti - "esu tavo mama ir man labai skaudu, kai mane vadini tokiais žodžiais. Todėl prašau daugiau taip manęs nevadinti. Nuo šiandien!" Bet tai turi būti pasakyta tam tikru momentu, ne konflikto metu, kai verda kraujas, o ramiai bendraujant, kad ir apie bites kalbant 
QUOTE(Naujas.vardas @ 2008 07 02, 23:47)
Paskambinau. Kažkokių švelnumų išspausti iš savęs nepavyko (kažkoks blokas manyje yra), bet draugiškai pakalbėjome ir baigėme pokalbį geroje nuotaikoje abu. Na šiokia tokia pradžia
Papildyta:
Kiekvieną dieną sėdėjau iki vėlaus vakaro (dabar vasaros atostogos), o jei reikėjo, tai ir ilgiau. Jau net vyras skandalus pradėjo kelti, kad jis norėtų kitų temų šeimoje, nei sūnaus istorija, geografija ir pan...
Papildyta:
O galvojau aš tik viena čia tokia nenormali
Sėkmės jums
Papildyta:
Kiekvieną dieną sėdėjau iki vėlaus vakaro (dabar vasaros atostogos), o jei reikėjo, tai ir ilgiau. Jau net vyras skandalus pradėjo kelti, kad jis norėtų kitų temų šeimoje, nei sūnaus istorija, geografija ir pan...
Papildyta:
O galvojau aš tik viena čia tokia nenormali
Sėkmės jums
va jau pradžia šilto bendravimo
gera pradžia pusė darbo 
O dėl mokslo , tai ne gi visus dalykus padėdavot
truputį per daug Na pasakysiu, vienam berniukui penktoj klasėje trimeste buvo išvesti 4 dvejetai, iki gal tečios klasės mama skaitydavo matematikos žodinius uždavinius , nes nemokėjo gerai skaityti, bet susirado vaikinas mėgstamą užsiiėmimą ir ką baigė mokyklą ir magistrą ir dar ketina stoti į doktorantūrą, dirba mėgstamą gerai apmokamą darbą pagal specialybę
šaunus jaunuolis , bet motina prisidėjo prie tos sėkmės irgi -visiems sakydavo ,kaip vaikas stengiasi , kaip jam gerai sekasi, nors toli buvo gražu nuo realybės , tiesiog girdavo jį už bet kokias menkas pastangas ir stengėsi neprovokuoti jo pykčio ,kuris buvo praktiškai nevaldomas 
o ,tiesa, kai nors neleisdavo sakydavo prie visų giminių ,,duini tėvai,, duini visai
QUOTE(Naujas.vardas @ 2008 07 02, 14:54)
Kad Tavo žodžiai Dievui į ausį. Sūnaus psichologė sakė, kad jis leliuko laukia, o ir pati girdėjau kaip sakė, jei būtų broliukas tai pats jam krūtą hip hopišką aprangą rinktų su klynais iki kelių (nes aš nemoku bernų kaip reikia rengti). Kai sužinojo kad nėščia, pradžioj buvo išsigandęs - įsivaizdavo, kad atiduosiu leliukui jo kambarį, bet kai paaiškinau, kad įrengsim jam priestatuką, nusiramino. Bandysiu įtraukti jį į rūpesčius - paprašysiu išrinkti su tėčiu lovelę, pačiam sumontuoti. Gal tikrai bus viskas gerai
Matau šviesą tunelio gale
