QUOTE(Aušr @ 2008 07 01, 16:08)
Kodėl Jums atrodo, kad vaikui jo pasiekimai nerūpi? Ir koks čia gali būti vieno ar kito vaiko skatinimas pirkiniais? Nedarykite to. Vėliau ir dukra nė piršto nepajudins, kol negaus atlygio. Mylėkite abu, juk jie jūsų, ir mylėkite besąlygiškai, o ne už kažką. :)
Tiesiog nebežinau kaip kitaip dar galima skatinti. Meilės dukrai skiriame tikrai labai daug - ji tikra atgaiva širdžai. Tai pasibaigus mokslo metams nupirkome jai dviratį labiau ne dėl jos pačios, o norėjom kad iš to pasimokytų sūnus. Jam pasakėme taip: "Visi žmonės dirba, užsidirba pagal savo sugebėjimus ir darbo kokybę. Atitinkamai sau gali leisti ir prekių įsigyti. Tavo darbas šiuo metu yra mokymasis. Kaip tu dirbai ir kiek užsidirbai yra parašyta tavo pažymių knygutėje. O ten parašyta kad tu ne tik nieko neužsidirbai, bet dar ir į kreditą mūsų sąskaita buvai išlaikomas. Taip kad riedučių, kurių labai norėjai šiemet tu neužsidirbai, kai tuo tarpu sesė užsidirbo patį geriausią dviratį."
O dėl besąlygiškos meilės - na pasakykit kaip reikia mylėti tarkime tokiu atveju: jis lanko sportinius šokius. Šioje srityje norint kažko pasiekti reikia treniruotis ir individualiai, ką tikrai finansine prasme ne kiekvienas sau gali leisti. Aš savo vardu susitariu su treneriu dėl individualios treniruotės jam. Prieš treniruotę jis paprašo, kad išvalyčiau jam akinių stiklus, bet pasirodo nuvaliau nepakankamai gerai, dėl ko jis iškelia man skandalą, kad valyti nemoku. Aš jam pasakiau, kad jaustų ribas ir jei nepatinka, išsivalytų pats. Tuomet jis pradeda šantažą (viskas vyksta prie žmonių) - arba tu išvalysi mano akinius arba aš neisiu į treniruotę. Žinoma aš pasakiau, kad net nesitikėtų jog aš rūpinsiuos jo akiniais. Tuomet jis pareiškė treneriui, kad treniruotėje jis nealyvaus. Treneris vien tik dėl jo mano prašymu atvykęs į klubą apsisuko ir išvažiavo. Pabandykit įsivaizduoti save tokioje situacijoje ir kaip reikia prisiversti besąlygiškai mylėti - aš jo tiesiog nekenčiau