QUOTE(Irdange @ 2008 07 05, 16:21)
o kodel nesinori su menais?
as lankiausi psichoterapija tai is piesiniu mano labai daug TIESOS pasake
iš tiesų stodama į psichologiją ir galvojau apie meno terapiją, konkrečiau dailės terapiją/psichoterapiją. Per paskaitas kažkiek mokėmės apie piešinius, juos šiek tiek analizavom, su vaikais daržely piešėm, tyrimėlius darėm. Tas viskas man įdomu, bet, kaip jau sakiau, atradau kitą psichologijos šaką, kuri man dar artimesnė, nors su menais ir nesusijusi
Papildyta:
QUOTE(Gegytė @ 2008 07 05, 16:28)
labai dėkui už pakomentavimą.

apie tuos dalykus (1,2 planus ir jų ryškumą) galvojau, bet kažkodėl nepadariau.
būna gi kartais, kad padarai darbą pagal visas taisykles, gaunasi tvarkingas darbas, o kartais tas kur be taisyklių - daug artimesnis širdžiai

Nežinau, kaip jums, bet man tai labai skirdavosi jausmas, kai piešdavau dailės kursuose ir kai piešdavau pati sau, dėl savęs namie

Žinoma, ir mokytis buvo įdomu, bet kartais tai nebeteikdavo tokio džiaugsmo kaip papaišyti tiesiog sau, išlieti emocijas ant lapo, per daug negalvojant apie jokias taisykles ir pan.