QUOTE(stripulis @ 2008 07 08, 23:47)
Kiek pamenu, pas mumi lankosi ir redaktorės, ir labiau už mane patyrusios vertėjos, tai gal galėtumėt man pasakyt - galbūt aš neteisi, ir žodžių žaismo verst nereikia?
As literaturiniais vertimais neuzsiimu, bet teoriskai tai mane moke, kad versti reikia, perteikti butina, kiek ir kaip tu perteiksi - skonio i sugebejimu reikalas.
Beje, esu vertus serialu (ne muilo operu), tai redaktore irgi labai jau "issausindavo" viska. Bet as pasikalbejau su kita redaktore, kuria labai gerbiu ir vertinu (ir ne tik as), ir vis tik nusprendziau, kad as teisi. Taciau kadangi redaktore Nr. 1 megdavo dirbti naktimis IR skambinti man, tai serialu as nebeverciu
QUOTE
1. Tavo namai yra tavo darbovietė. Atsikeli, tu jau darbe, ir iki vakaro, iki pat lovos tu vis dar darbe, dažnai ir lovoj tu dar darbe, nes tikrai dar galėjai ką nors padaryt, ko nepadarei.
Pati kalta.
- Ner ko sedet visa para namuose.
- Galima bent kiek atskirti darbo ir poilsio zonas (as gyvenu 26 m2 bute su vaiku ir tai sugebam issiskirstyt).
- Galima nusistatyt darbo valandas.
- Galima isigyt laptopa ir 6 valanda vakaro (pvz) ikist ji i spinta, kad nesimatytu
QUOTE
2. Kadangi namie nėra viršininko, bet yra daug naminių darbų, kuriuos šiaip irgi reik nuveikti, prisiversti dirbti tai, ką privalai dirbti pagal sutartį yra sunku.
Kadangi specialistai rekomenduoja higienines pertraukeles akims karta i valanda, tai as taip ir darau (taip darydavau ir dirbdama kontoroj). O higieniniu pertraukeliu metu plaunu indus, pjaustau darzoves sriubai, marinuoju mesa, sluostau dulkes, sveiciu klozeta... Tad po darbo as galiu TIK ilsetis!
QUOTE
3. Kadangi versti įprastai duodamas trumpas laiko tarpas, įprastai tu žmogus neturi laiko kavos pertraukėlėm, o kartais net ir pietum.
Nusipirk knyga "kaip pasakyti NE"
QUOTE
4. Nuo sėdėjimo vienatvėje imi "kraustytis iš proto" (bo stogas važiuoti negali, redaktorė taip nusprendė).
Get a dog
Ne, o jei rimtai, tai sito punkto as nesuprantu. Pietauk su dirbanciais biure draugais, po darbo galima irgi kazkur iseit ar kazka pasikviest... Isivaizduok, kad dirbi kontoroj, uzimi neblogas pareigas, tad... gavai atskira kabineta
QUOTE
5. Tu niekada nežinai, kada tiksliai tau sumokės atlyginimą. Net jei atrodo, kad turėsi pinigų nuolat, paaiškėja, kad pvz. leidykla nusamdė redaktorę tavo knygai redaguoti, kuri tris mėnesius veikė neaišku ką, paskui intensyviai redagavo, paskui tau tenka taisyt, ką ji redagavo, ir taip tavo alga nusitempia tarkim iš praėjusių metų gruodžio į šių metų neaišku ką, nes niekas nesiteikia informuoti, kada gi bus ta tavo alga. Tuo metu, kol ji vėluoja, ją ėda infliacija, o tu pati neturi ką ėsti.
Va cia tai liudesys ir skausmas. Bet as asmeniskai dar nesusiduriau

Galiu nebent patart greta dideliu, ilgalaikiu projektu tureti ir maziuku, uz kuriuos atsiskaitoma po kokio menesio.
QUOTE
6. Būna periodų, kai neturi darbo, bet juos dažnai keičia periodai, kai tu turi velniškai daug darbo (kad ir korektūros turi įprotį sugriūti vienu metu, nesvarbu, kad knygas vertei skirtingu metu), bet neturi pinigų, nes žr. 5 punktą.
Periodus, kai nera darbo, galima sekmingai isnaudoti vienatves naikinimui

Kad maziau vaziuotu stogas darbingu metu.
QUOTE
7. Jei esi padorus vertėjas, tau ne vis viena, kokį produktą gaus redaktorius beigi visų svarbiausia skaitytojai, todėl stengiesi iš paskutiniųjų, ir visai dažnai gauni tokį redaktorių, kuris irgi stengiasi iš paskutiniųjų, nes jam svarbu leidyklos vyriausiam redaktoriui pademonstruoti savo darbo gausą ir vertėjo "prastumą". Todėl, gavęs korektūrą, gauni kartu ir infarktą nuo teksto raudonumo. Apima klaikus nepasitenkinimas savimi, trunkąs maždaug iki tol, kol perskaitai pusę korektūros ir suvoki, kad nepasitenkinti vienok reikėjo redaktoriumi, ir po truputį atstatai savo savivertę ir panašiai. Tada, įpusėjus aną, iškart gauni kitą raudoną korektūrą (kodėl iškart - žr. 6 punktą) ir nori pasikarti, nes iš karto suvokti, ar redaktorius vėl "pasistengė iš paskutiniųjų", ar tiesiog tu nusipezėjai, nėra įmanoma...
Cia su darbo vieta nesusije
QUOTE
8. Proza: esi nedraustas, negausi pensijos, ir kai tavęs klausia tarkim privačios medicinos centre, ar jūs nedirbate, nes dirbančiam priklauso nuolaidos, beigi banke, gal norėtumėt sudaryti pensijų sutartį, turi kaip "bednyj rodstvennik" gėdingai veblenti, jog dirbi pagal autorines sutartis, ir tau nepriklauso nei nuolaidos, nei pensija. Iš pradžių nieko, paskui ima užuknist, nes į tave žiūri su apgailestavimu, ir įsivaizduoja, kad tu esi bedarbis ir tiesiog meluoji, kad dirbi... Ir visai nesvarbu, kad tau nereik nei tos pensijos, nei sveikatos draudimo, nes dėkui dievui ir pensija aprūpinta investicijom į nekilnojamąjį turtą, ir sveikatai kol kas dar pinigų užtenka ir be draudimų...
As tai draudziuosi ir pensija gausiu. Jusu teise rinktis.
QUOTE
Visų prikišamas PRIVALUMAS: dirbi, kada nori. Bet tai nėra privalumas, žr. 1 ir 2 punktus...
Man tai privalumas.
Pvz., vakar visa diena ruosiau sunaus gimtadieni. Koks bosas butu mane isleides is darbo del tokios priezasties?
Pvz., noriu isvaziuot prie ezero ne per grustis - vaziuoju.
Pvz., noriu dirbt nuo 5 ryto iki pietu - dirbu ir niekam nesiaiskinu, kodel nedirbu iki 17 val.
Ir t.t.
O kur dar tai, kad beveik niekad nebepatenku i kamscius, kad valgau tada, kada noriu, kad visada zinau, kaip sekas vaikams ir gyvuliams, kad visada speju i mokyklines sventes ir susirinkimus...
Zodziu, norejau trumpai pasakyt, kad manes tai neitikinai minusais

Bet sakau, kiekvienam savo