Eina sau, kiek diskusijų čia mano gimimo data kelia

.
Melavau, man 25 ištikro, turiu vyrą ir 4 vaikus. Tai va, daugiau parašyt negaliu, nes vaikai nuo pietų nevalgę ir vyro trusikai neskalbti.
Koks man būtų reikalas meluot? Kokia man iš to nauda? Moterys, jūs logiškai mąstykit. Mano gramatikos žinojimas, platus akiratis, galų gale ginekologinių įrankių žinojimas ( o viešpatie

) ir žodynas normalus. Na gal būt šiek tiek platesnis, ir nepanašus į mano amžiaus, nes esu tam gabi, puikiai rašau ir jaučiu rašymo "skonį"

. apskritai, maža dažnai tarp suaugusiųjų augau, nu mano toks bendravimo supratimas, tai ką man dabar daryt? Blevyzgot rusiškas nesąmones kaip šneka 3/4 trylikamečių? Su barbėm žaist?
O šiaip esu trylikinė, mokausi paprastoje mokykloje, traukti šaknis ir atskirt dalyvius, taip, kad dėmesiu nesiskundžiu ir vyresnė neesu.
Galbūt, bent jau iš šito pagaliau suprasit kad ta palaida panelė ir gatvinė plevėsa neesu.
Nes ištikrųjų tokia ir neesu. Kalba eina (iš mano pusės), apie nesutramdomų paauglių elgesį. Ištikrųjų parašydama pirmąjį post'ą norėjau parodyt, kad vaikams reikia laisvės, suteikt pasitikėjimo. Aišku, pati būčiau prieš, jeigu dukra norėtų lakstyt išvien pas bernus, girtavot ir iš pamokų bėgiot - tai nebūtų normalu. Bet su saiku galima viskas.
Galų gale, mano amžius yra labai didelis OFF TOPIC. Mano istorijos yra tikros, neišgalvotos, mano pačios patirtos ir šiaip, po velnių, prieš ką aš čia aiškinuosi, temos prasmė ne tokia, jūs geriau galvokit kaip su savo vaikais rast kompromisą, o nesidomėkit svetimo amžium ar istorijom

.