Papildyta:
Idedu taisykles ir salygas cia,gal bendrai atrasime tuos uzsleptus kabliukus ir draudimo pliusus,nes kai su jais kalbejau telefonu,tai labai graziai apie viska kalbejo ir ko as tik klausiau,buvo draudiminiai ivykiai,bet kazin kaip yra istikruju
Nes kai perskaiciau visas taisykles,tai pasidare aisku,kad niekas neaisku 
GYVŪNŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS Nr. 10
(2007-01-31 redakcija, galioja nuo 2007-03-01)
I DALIS
BENDROSIOS SĄLYGOS
1. Bendrosios sąvokos
1.1. Draudikas AB .
1.2. Draudėjas asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti
draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.
1.3. Draudimo sutartis sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi įsipareigoja
mokėti draudikui draudimo įmokas. Draudikas draudimo sutartimi įsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo
sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo
sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudimo
sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo sutartį sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo
sutartį (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti draudimo
sutarties priedai.
1.4. Draudimo taisyklės (toliau Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudimo
sutarties dalis. Taisykles sudaro:
1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;
1.4.2. II dalis Draudimo sąlygos;
Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų sąlygų bei priedų,
lentelių bus taikomos draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime.
1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartį (toliau Prašymas) draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, kuriuo
išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutartį su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie
aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikai.
1.6. Draudimo liudijimas draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.
1.7. Draudimo rizika draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.8. Naudos gavėjas draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais
ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.9. Trečiasis asmuo asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu sudarytą
draudimo sutartį. Trečiuoju asmeniu nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais
sutartiniais santykiai; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkį vedantis asmuo.
1.10. Su draudėju susiję asmenys draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo
saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atstovai.
1.11. Draudimo suma draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos
papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudiminio
įvykio metu patirtus nuostolius.
1.12. Draudimo vertė draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje
numatytu būdu.
1.13. Besąlyginė išskaita (franšizė) suma, kuria kiekvieno draudiminio įvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo
išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose
sąlygose.
1.14. Draudimo objektas apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.
1.15. Draudiminis įvykis draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo
išmoką.
1.16. Nedraudiminis įvykis draudimo sutartyje ir/ar įstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas nemoka
draudimo išmokos.
1.17. Žala turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to patirtos
išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudiminių įvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose
ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant į draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama
kitaip.
1.18. Nuostoliai patirtos žalos piniginė išraiška.
1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už
padarytą žalą asmens.
1.20. Sistema kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė įranga,
kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė įranga, elektroniniai duomenų
apdorojimo įrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos
2
(integruotų schemų bei mikrokontrolerių).
2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos
2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas turi teisę:
2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;
2.1.2. pateikti Prašymą.
2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo:
2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikai.
Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme
arba draudiko raštu pareikalaujamos jį apie jas informuoti;
2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;
2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo
sumas, draudimo objektus bei draudiminius įvykius), sudarytas su kitais draudikais;
2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (įvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.
2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę:
2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai įvertinti;
2.3.2. apžiūrėti (įvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti;
2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, nenurodydamas priežasčių.
2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas privalo:
2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir įteikti jų kopiją;
2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenį ar naudos gavėją bei kitos draudimo
sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko pareiga
lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.
2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:
2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;
2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus įstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytas
išimtis);
2.5.3. įstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo sutartį;
2.5.4. draudiminio įvykio atveju, reikalauti, kad draudikas įstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka
išmokėtų draudimo išmoką;
2.5.5. įstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudiminio įvykio tyrimo eigą.
2.5.6. susipažinti su draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisingus,
netikslius savo asmens duomenis ar pareikšti teisiškai pagrįstą nesutikimą kad būtų tvarkomi jo asmens
duomenys.
2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:
2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo įgaliotam atstovui įvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nustatytų
sąlygų;
2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo įgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti
draudiminę riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartį ar jos galiojimo metu ir tai nurodė
draudimo sutartyje ar jei to reikalauja įstatymai;
2.6.3. laiku mokėti draudimo įmokas;
2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.
Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo
apsaugos papildomose sąlygose;
2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo
sumas, draudimo objektus bei draudiminius įvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10
kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;
2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu
informuoti draudiką.
2.6.7. Atsitikus draudiminiam įvykiui draudėjas privalo:
a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį;
apie draudiminį įvykį, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar autoįvykį policijai, gaisrą priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją avarinei tarnybai, sprogimą
policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);
c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudiminį
įvykį ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio įvykio aplinkybes, o draudikui
paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokį įvykį bei užpildyti draudiko nustatytos formos
dokumentus;
d) pateikti draudikui visus su įvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko
teisėtus reikalavimus;
e) padėti draudikui įgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą informaciją
apie atsakingą už padarytą žalą asmenį.
3
2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama
arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui
draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.
2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, perskaičiuoti
draudimo įmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.
2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:
2.8.1. draudėjo raštišku prašymu už nustatytą mokestį išduoti draudimo liudijimo dublikatą;
2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo
išmokos dydį, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nustatyta,
jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai
periodinei draudimo išmokai;
2.8.3. įstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudiminio įvykio tyrimo eigą.
2.9. Jei įvykis yra pripažintas draudiminiu, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo
pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos
dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
2.10. Naudos gavėjas turi teisę:
2.10.1. gauti informaciją apie draudiminio įvykio tyrimo eigą;
2.10.2. draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.
2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudiminio įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant
draudimo išmokos dydį.
2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos
Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.
3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
3.1. Draudimo sutartį sudaro draudikas ir draudėjas.
3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketinimą
sudaryti draudimo sutartį. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.
3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus į draudėjo pateiktą ir rizikos įvertinimo
metu gautą (jeigu rizikos įvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.
3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.
3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo sutartyje
nurodytomis sąlygomis.
3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų
sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatos.
4. Draudimo įmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei
atsakomybė ir jų nesilaikymo padariniai
4.1. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo
rizikai įvertinti.
4.2. Draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.
4.3. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data,
nurodyta mokėjimo dokumente, draudimo įmoką mokant grynaisiais pinigais ar naudojantis pašto paslaugomis.
Jeigu draudimo įmoka mokama naudojantis banko paslaugomis, jos sumokėjimo momentu laikoma data, kuria
banko sąskaitos išraše pažymima, kad sumokėta draudėjo pinigus pervedus į draudiko sąskaitą. Jeigu draudimo
įmoka mokama tiesioginiu debetu, tai sumokėjimo momentu laikoma data, kuria bankas patvirtino, jog iš draudėjo
sąskaitos yra nuskaityti pinigai. Tiesioginio debeto sutarties pasirašymas, nelaikomas įmokos sumokėjimu.
4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo įmokos ar jos dalies, kurių
sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties įsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai
privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo draudėjui
nesumokėjus draudimo įmoks ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus
draudimo įmoką ar jos dalį. Įvykus draudiminiam įvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu draudikas
neprivalės mokėti draudimo išmokos. Laikoma, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus
protingam terminui po jo išsiuntimo.
4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties įsigaliojimu
(nurodytas įmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties įsigaliojimu),
draudimo sutartis neįsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos įsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo
įmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos
įsigaliojimo dienos, draudimo sutartis įsigalioja kitą dieną po draudimo įmokos sumokėjimo.
4.6. Jeigu neįmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo įmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė draudimo
įmoka.
4.6.1. Galutinė draudimo įmokos suma kiekvienam įmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties galiojimo
terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusį draudimo
laikotarpį.
4
4.6.2. Papildomą draudimo įmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo įmokos
ir minimalios avansinės draudimo įmokos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais.
Minimali avansinė draudimo įmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.
5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia.
Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos.
Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartį, tvarka
5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas draudimo
liudijime.
5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atvejus,
kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo įmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties įsigaliojimas nurodytas Taisyklių
Bendrųjų sąlygų 4.5. punkte.
5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartį, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratęsiamos
draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalį apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.
5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos įsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:
5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės įvykti draudiminiam įvykiui arba draudiminė rizika
išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu įvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių
su draudiminiu įvykiu ir kt.), draudikas turi teisę į draudimo įmokos dalį, kuri yra proporcinga draudimo
sutarties galiojimo terminui;
5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį raštu įspėja kitą
šalį apie draudimo sutarties nutraukimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę į
draudimo įmokos dalį, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo įmoka už likusįdraudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30
proc. draudėjui grąžintinos draudimo įmokos sumos, bet ne mažesnę sumą, nurodytą Taisyklių Draudimo
sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose) bei pagal tą draudimo sutartį draudiko
išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti neįmanoma, šias
išlaidas privalo padengti draudėjas;
5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties
esminį pažeidimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo
kaltę) draudimo sutartį, draudėjui draudimo įmokos yra negrąžinamos;
jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę)draudimo sutartį, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo įmokos.
5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:
5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos ar jos dalies,
kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties įsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu
draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos
ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Draudikas
šiuo atveju turi teisę į iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokas, tarp jų ir draudimo
įmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;
5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę į
dalį draudimo įmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
5.7. Draudimo sutartis pasibaigia:
5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;
5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;
5.7.4. kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.
6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams įstatymų numatyta tvarka.
6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.
6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartį Taisyklių Bendrųjų
sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.
7. Draudimo išmoka
7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.
7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma,
jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartį drau5
dimo įmokos, kurių mokėjimo terminas draudiminio įvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra
sutarta kitaip.
7.4. Jeigu draudiminio įvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažesnė
nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą),
apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo įmokomis, neatsižvelgus į jų
mokėjimo terminus.
7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos
papildomose sąlygose.
7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrįs nuostolio dydį;
7.6.2. jei draudėjui dėl įvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama baudžiamoji
byla, ar pradėtas teismo procesas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;
7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų numatytais atvejais.
7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už
padarytą žalą asmens, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš asmens,
atsakingo už šios žalos padarymą.
7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patį nuostolį pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi
mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo
sutartį, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdį yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik
nuostolių draudimo sutartims).
7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą
žalą asmeniui, išskyrus įstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turimus
reikalavimo teisės pagrindimo įrodymus.
7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:
7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3, 2.6.7.
d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;
7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų nustatytais atvejais.
7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:
7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nurodyto
reikalavimo;
7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už
padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima įgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų
kaltės;
7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys neįvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nurodytos
pareigos;
7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys neįvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nurodytą
pareigą, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį draudikas sužinojo laiku arba kai pranešimas
apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolį padarė
tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai
padidino nuostolio sumą;
7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų nustatytais atvejais.
7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat
šiais atvejais:
7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudiminio įvykio;
7.13.2. jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar
radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;
7.13.4. jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;
7.13.5. jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba naudos
gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis
reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, įskaitant kompiuterinių
virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;
7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų numatytais atvejais.
8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respublikos
teismuose.
8.2. Draudėjas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros
komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.
8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo
įstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.
6
9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė
9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
10. Pranešimai
10.1. Bet koks pranešimas, kurį viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu.
Tarpininkai nėra įgalioti šiuos pranešimus priimti.
10.2. Pranešimas, išsiųstas laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu draudimo
liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai įteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose
Taisyklėse numatytus atvejus. Pranešimas yra laikomas tinkamai įteiktu praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
10.3. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą
pašto įstaigos, turinčios tam teisę.
II DALIS
DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudimo sąvokos
1.1. Balansinė vertė tai gyvūno vertė, nurodyta draudėjo buhalterinėje apskaitoje.
1.2. Banda vienos rūšies gyvūnų grupė, kuri laikoma nuolatinėje laikymo vietoje, viename arba skirtinguose pastatuose.
Bandos skirstomos į:
- mažas bandas, kai jose yra 5 - 50 gyvūnų,
- dideles bandas, kai jose yra 51 500 gyvūnų.
1.3. Draudimo rizikos pasikeitimas (padidėjimas ar sumažėjimas) tai draudimo liudijime ir/ar kituose draudikui pateiktuose
dokumentuose numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei
ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizika), pasikeitimas ar atsiradimas, apie kuriuos draudikas,
sudarydamas draudimo sutartį, raštu ar kitokiu būdu teiravosi pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti
draudimo sutartį.
1.4. Draudimas, viršijantis draudimo vertę atvejis, kai draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo
objekto vertę. Šiuo atveju draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę.
1.5. Gyvūnų apskaita specialiame žurnale daromi įrašai apie gyvūnų nuolatinėje laikymo vietoje esančius gyvūnus,
jų pardavimą, paskerdimą, kritimą ar kitokį netekimą, pirkimą ir prieauglio atsivedimą.
1.6. Gyvūnų laikymo vieta yra:
a) nuolatinė laikymo vieta patalpa, tvartas, ferma, kitas statinys ar teritorija, kuriuose nuolatos laikomi gyvūnai.
ganymo, vedžiojimo vieta (nenuolatinė laikymo vieta) laikina gyvūnų laikymo vieta arba bet kuri teritorija, kaigyvūnai iš nuolatinės laikymo vietos vedami ganyti, vedžioti ar kt.
1.7. Gyvūnų (galvijų, arklių, avių, kiaulių, ožkų) ganyklinis/tvartinis laikotarpis tai gyvūno laikymo sąlygų keitimo būdas,
priklausantis nuo meteorologinių sąlygų; ganyklinis laikotarpis - gyvūno laikymas lauke, kai oro temperatūra
bet kuriuo paros metu ne mažesnė kaip 0°C; tvartinis laikotarpis gyvūno laikymas uždaroje patalpoje, kai oro
temperatūra kuriuo nors paros metu mažesnė kaip 0°C, o oro temperatūra bet kuriuo paros metu patalpoje ne
mažesnė kaip 0°C.
1.8. Gyvūnų (gyvulių) registravimas ir identifikavimas gyvūnų laikymo vietų, bandų ir gyvūnų registravimas, esančių
gyvūnų apskaita (ūkyje, bandoje, komplekse), ženklinimas bei informacijos apie gyvūnų būsenos pokytį registravimas.
1.9. Gyvūnų ženklinimas tai specialių ausies ženklų ar tatuiruočių su užkoduotais įrašais, pagal kuriuos identifikuojamas
gyvūnas, įsegimas ar kitoks individualus pažymėjimas.
1.10. Karantino punktas patalpa arba patalpos, įregistruotos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kurios yra
atskirtos ir atskirai eksploatuojamos ir kuriose laikomi, stebimi, tiriami, gydomi tik tos pačios siuntos tokios pačios
sveikatos būklės gyvūnai (neturintys tiesioginio ir netiesioginio kontakto su kitais gyvūnais). Karantino laikotarpis
tai laikotarpis, kai įsigyti gyvūnai privalomi laikyti atskirai nuo kitų (ūkio) gyvūnų.
1.11. Kompleksas vienos rūšies gyvūnų grupė (daugiau kaip 501 gyvūnų), kuri laikoma nuolatinėje laikymo vietoje,
viename arba skirtinguose pastatuose, suskirstyta į pogrupius pagal gyvūnų amžių, lytį ir kt.
1.12. Nebaigtas statyti pastatas pastatas, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį
arba nėra pripažintas tinkamu naudoti.
1.13. Nevisiškas draudimas atvejis, kai nustatyta draudimo sutartyje draudimo suma yra mažesnė už draudimo
vertę. Šiuo atveju įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas privalo atlyginti draudėjui (naudos gavėjui) dalį jo patirtų
7
nuostolių, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
1.14. Rinkos vertė tai pinigų suma, kurios reikėtų tos pačios rūšies, amžiaus, produktyvumo gyvūno įsigijimui.
1.15. Šautinės žaizdos tai žaizdos, kurios turi įėjimo ir/ar išėjimo angas, per kurias atveriamas kelias infekcijai, sužalojami
vidaus organai, kaulai, kraujagyslės.
1.16. Šeimos nariai - draudėjo sutuoktinis arba kartu su draudėju gyvenantys bendro ūkio siejami:
- nesusituokę asmenys;
- draudėjo vaikai (įvaikiai) ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), vaikaičiai;
- tėvai (įtėviai), senoliai;
- broliai, seserys.
1.17. Užkrečiamosios (infekcinės) ligos tai ligos, pasireiškiančios klinikiniais simptomais, kai pažeidžiami audiniai
bei organai ir sutrinka jų funkcijos. Sveiki gyvūnai užsikrečia tokiomis ligomis patekus į organizmą patogeniniams
mikroorganizmams: helmintams, grybams, pirmuonims, bakterijoms, virusams ir kitiems mikroorganizmams, jų
dalims, dėl kurių gyvūnai turi būti priverstinai paskersti arba sunaikinti, gyvūniniai produktai arba žaliavos - nukenksminti
arba sunaikinti.
1.18. Užkrėsta teritorija nustatytų ribų teritorija, kurioje dėl pavojingų ar labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų
ligų sukėlėjų ar jų plitimo ypatumų nuolat ar ribotą laiką išlieka galimybė užsikrėsti užkrečiamomis ligomis.
1.19. Veislinis gyvūnas gyvūnas, kurio kilmė ir individualios savybės atitinka veisliniams gyvūnams keliamus reikalavimus.
Tokie gyvūnai ir jų prieauglis suženklinami pagal galiojančią identifikavimo tvarką, jiems vykdoma
produktyvumo kontrolė ir tvarkoma veislininkystės apskaita pagal nustatytus reikalavimus.
1.20. Veislinė vertė tai pinigų suma, kuri nustatoma pagal veislinio gyvūno įsigijimo dokumentus ar veislininkystės
institucijų duomenis (atskaičiavus veislinių gyvūnų pirkimo kainos kompensaciją, pritaikytą pagal Veislininkystės
rėmimo taisykles ir Paramos veisliniams gyvūnams įsigyti teikimo taisykles).
2. Draudimo objektas
2.1. Draudimo objektu gali būti:
2.1.1. galvijai;
2.1.2. arkliai;
2.1.3. avys, ožkos;
2.1.4. kiaulės;
2.1.5. paukščiai;
2.1.6. kailiniai žvėreliai;
2.1.7. grynaveisliai šunys;
2.1.8. Draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius draudimo sutartyje, draudimo objektu gali būti gyvūnai
nenurodyti Taisyklių Draudimo sąlygos 2.1.1. 2.1.7. punktuose.
2.1.9. Draudikui pareikalavus, draudėjas privalo pateikti veterinarijos tarnybos išduodamą gyvūno sveikatos pažymėjimą
apie draudžiamo gyvūno sveikatos būklę, atliktus tyrimus.
2.2. Pagal šias taisykles nedraudžiami:
2.2.1. gyvūnai, galintys sirgti liga, dėl kurios gyvūnų nuolatinėje laikymo ar ganymo, vedžiojimo vietoje paskelbtas
karantinas arba apribojimai (laikinai uždrausta parduoti pieną, gyvūnus ir pan.);
2.2.2. gyvūnai, esantys užkrėstoje teritorijoje;
2.2.3. gyvūnai, kurie yra sergantys, sulysę, užsigulėję, laikotarpiu mėnuo prieš ir mėnuo po prieauglio atsivedimo
(išskyrus, atvejus kai draudžiami banda ar kompleksas), taip pat gyvūnai, kai sergantys gyvūnai laikomi
vienoje patalpoje su sveikais gyvūnais;
2.2.4. gyvūnai, esantys nuolatinėje laikymo ar ganymo, vedžiojimo vietoje, kurioje gresia potvynis ar kitos gamtinės
jėgos, nuo to momento, kai apie tokią grėsmę pranešta nustatyta tvarka;
2.2.5. gyvūnai, laikomi nebaigtuose statyti pastatuose bei statiniuose, kurie neatitinka veterinarinės sanitarijos,
saugos ir priešgaisrinių reikalavimų;
2.2.6. nustatyta tvarka privalomi įregistruoti, bet neįregistruoti gyvūnai.
3. Draudimo vieta
3.1. Gyvūnai draudžiami draudimo sutartyje nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje. Draudimo vieta yra gyvūnų nuolatinė
laikymo vieta nurodyta draudimo sutartyje.
3.2. Draudimo sutartis galioja nuolatinėje laikymo vietoje, ganymo ar vedžiojimo vietose. Gyvūnus vežant Lietuvos
Respublikos teritorijoje sutartis galios tik tuo atveju (draudėjui keičiant gyvenamą vietą ar keičiantis draudimo
objekto nuolatinei laikymo vietai), kai Draudėjas apie tai raštu pranešė draudikui prieš 7 kalendorines dienas apie
apdrausto draudimo objekto draudimo vietos pasikeitimą bei gaus draudiko pritarimą raštu.
4. Draudiminiai įvykiai
4.1. Draudimo apsauga apdraustajam gyvūnui apima įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl pasireiškimo
šiame skyriuje išvardintų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje, rizikų:
4.1.1. Ugnies:
a) gaisro ugnies, atsiradusios ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusios iš jo ir galinčios plisti savaime.
Taip pat atlyginami nuostoliai gyvūnams, padaryti gesinant gaisrą.
Nuostoliai gyvūnams dėl gaisro neatlyginami:
8
- kai gyvūnas nugaišo, žuvo ar sunaikintas dėl trumpo jungimosi ir (ar) elektros įtampos poveikio, kurie
atsirado elektros prietaisuose be gaisro ar sprogimo pasireiškimo.
dūmų ir suodžių iš degančio daikto kylančių dujų su ne visai sudegusiomis dalelėmis, staigiai ir netikėtaiišsiveržusių iš gaisro vietos.
c) žaibo įtrenkimo tiesioginio žaibo kanalo kontakto su apdraustu objektu, kai juo prateka žaibo srovė.
Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai gyvūnui, kurie susidarė ant apdrausto gyvūno ar patalpos,
kurioje yra gyvūnas, užvirtus žaibo įtrenkimo paveiktiems medžiams.
d) sprogimo dujų ar garų plėtimosi savybe pagrįsto staiga vykstančio jėgos pasireiškimo.
e) valdomo skraidymo aparato, jo dalių, krovinio užkritimo valdomo (arba dėl gedimo, avarijos ar klaidingų
piloto veiksmų, jo patirties stokos tapusio nevaldomu) skraidymo aparato, jo dalių bei krovinių, pervežamų
tuo aparatu, atsitrenkimo į judančius ar nejudančius objektus arba susidūrimo su jais.
4.1.2. Vagystės su įsibrovimu, apiplėšimo ir vandalizmo po įsibrovimo:
a) vagystės su įsibrovimu gyvūno pagrobimo, neteisėtai patenkant į patalpas (patalpa statinys, turintis
sienas, stogą ir specialų įėjimą) šiais būdais:
- įsilaužiant, t.y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu (pvz.: išlaužus duris, išėmus
langus, išdaužius stiklą ir pan.).
- panaudojant padirbtus arba iš anksto prieš vagystę su įsibrovimu pagrobtus draudėjo ar jo šeimos
narių raktus. Draudėjo ar jo šeimos narių raktų vagystės faktas turi būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip
per 24 val. praneštas policijai bei draudikui, tik tuomet gyvūno pagrobimas, panaudojant tokius raktus,
bus laikomas draudiminiu įvykiu. Visais atvejais nuostoliai, atsitikę laikotarpiu nuo rakto vagystės iki
pranešimo apie rakto vagystę policijai, yra neatlyginami.
Rakto(ų) vagystė bet koks rakto praradimas prieš draudėjo ar kitų asmenų, teisėtai turėjusių šį raktą,
valią. Rakto pametimas nėra laikomas rakto vagyste.
- panaudojant technines priemones, kai neįeidamas į patalpą kaltininkas pagrobia gyvūną.
Nuostoliai gyvūnams dėl vagystės su įsibrovimu neatlyginami:
- kai į patalpas patekta pro neužrakintas duris, neuždarytą langą (langas laikomas neuždarytu, kai jam
ar jo dalims uždaryti nėra panaudoto ir/ar nepilnai panaudoti visi uždarymo, įskaitant užraktus ir pan.,
mechanizmai), t.y nesant kliūčių patekti į patalpas;
- kai į patalpą patenkama įveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių;
- kai į pastatą ar patalpą įsibraunama, panaudojus pavogtą raktą ir neįrodoma, kad raktas buvo pavogtas;
- jei gyvūnas pavogtas, neįsibraunant į patalpą ir neįrodomas techninių įsibrovimo priemonių panaudojimas;
- kai neįrodomas padirbto rakto panaudojimo faktas.
apiplėšimo kai:- draudėjo (ar jo šeimos nario, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susijusio asmens atžvilgiu
panaudojama fizinė ar psichologinė prievarta, jam priešinantis prieš apdrausto gyvūno atėmimą;
- draudėjas (ar jo šeimos narys, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susijęs asmuo apdraustą
gyvūną atiduoda ar leidžia atimti, nes draudimo vietoje jam grasoma fizinės ar psichologinės prievartos
veiksmais;
- atimamas apdraustas gyvūnas iš draudėjo (ar jo šeimos nario, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju
susijusio asmens, esančio bejėgiškos būklės dėl šio įvykio ar dėl nelaimingo atsitikimo, ar dėl kitos,
ne dėl jo kaltės susidariusios priežasties ir jam negalint priešintis.
c) vandalizmo po įsibrovimo tyčinio gyvūno naikinimo ar žalojimo įsibrovus į patalpas.
4.1.3. Piktavališko gyvūno sunaikinimo, žuvimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
Piktavališkas gyvūno sunaikinimo, žuvimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų bet koks tiesioginis apdrausto gyvūno
žuvimas, sunaikinimas ar vagystė be įsibrovimo ganymo ir/ar vedžiojimo vietoje dėl trečiųjų asmenų
veiksmų.
Nuostoliai dėl piktavališko gyvūno sunaikinimo, žuvimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų neatlyginami:
- dėl transporto priemonės atsitrenkimo;
- dėl vagystės su įsibrovimu, apiplėšimo, vandalizmo po įsibrovimo.
4.1.4. Gamtinių jėgų:
a) audros stipraus vėjo (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), kuris ardo pastatus, laužo medžių šakas, išjudina
lengvesnius daiktus.
Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai gyvūnui, kurie atsirado audros metu ant apdrausto gyvūno
užvirtus medžiams.
liūties - trumpalaikio intensyvaus lietaus, kai per vieną valandą ir trumpesnį laiką kelių kvadratinių kilometrųplote iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.
c) krušos -10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų kritulių, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku per keletą
ar keliolika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote.
d) sniego slėgio nebūdingo tai vietovei smarkaus snigimo, kai per 12 val. ir trumpesnį laiką iškrinta 20 mm
ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo
arba apgadina apdraustus pastatus ir juose esantį gyvūną.
Nuostoliai gyvūnams dėl sniego slėgio neatlyginami, jei:
9
- jie atsiranda dėl ilgą laiką, t.y. ilgiau nei per 12 val. laikotarpį, susikaupusio sniego.
e) potvynio pastato apsėmimo dėl staigaus ir nenumatyto vandens kilimo stovinčiuose ar tekančiuose paviršiniuose
vandens telkiniuose. Atskiras (vienas) draudiminis įvykis yra, kai nenutrūkstamas potvynis,
trunka ne ilgiau kaip 168 valandas.
Nuostoliai gyvūnams dėl potvynio neatlyginami:
- kai jis draudimo vietoje buvo numatomas (įvyksta bent 1 kartą per 10 metų).
Nuostoliai gyvūnams dėl audros, potvynio, liūties, krušos ir sniego slėgio neatlyginami:
- kai vanduo, sniegas, purvas patenka į patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus (stogą,
išorines sienas, langus, duris), išskyrus tuos atvejus, kai šios angos atsirado dėl audros, potvynio, liūties,
krušos, sniego slėgio ir yra nuostolių, padarytų draustiems objektams.
Kai draudimo vietoje negalima nustatyti audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrų,
tai daroma išvada, kad audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrai atitinka Taisyklių
Draudimo sąlygų 4.1.4 a-4.1.4 e papunkčiuose nustatytus parametrus, jei panašių nuostolių gyvūnams
galėjo padaryti tik akivaizdžiai šios gamtinės jėgos, atsižvelgiant ir į įvykio vietai artimiausios Hidrometeorologijos
stoties pateiktus duomenis.
- kai gyvūnui nuostoliai atsirado dėl šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos ar vandens
prasiskverbimo iš gretimų patalpų.
f) grunto suslūgimo vietovės taško absoliučios altitudės sumažėjimo dėl karstinių reiškinių.
g) nuošliaužos savaiminės grunto slinkties šlaitu žemyn, veikiant grunto svorio jėgai.
Nuostoliai gyvūnams dėl nuošliaužos neatlyginami:
- kai jie atsiranda dėl šlaito erozijos, t.y. šlaito paviršiumi tekančių vandenų nuoseklaus ardomojo darbo,
sukeliančio pastatų deformacijas.
h) saulės ar šilumos smūgio. Saulės smūgis galvos smegenų pažeidimas, atsirandantis perkaitus nuo
tiesioginių saulės spindulių. Šilumos smūgis (perkaitimas) - tai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros
reguliacija ir pakyla kūno temperatūra, netenkama sąmonės, sutrinka širdies veikla.
Nuostoliai gyvūnams dėl saulės ar šilumos smūgio neatlyginami:
- kai jie atsiranda dėl gyvūnų laikymo - nevėdinamoje, drėgnoje patalpoje, laikant uždarytuose automobiliuose
ar pervežant nevėdinamuose, drėgnuose ar nepritaikytuose sunkvežimiuose ar konteineriuose.
i) sušalimo (šalčio poveikio) - tai dėl bendros kūno temperatūros sumažėjimo atsirandanti būklė, lydima
įvairių organų veiklos sutrikimų, ilgai veikiant šaldantiems aplinkos faktoriams (šalčiui, vėjui).
Nuostoliai gyvūnams dėl gamtinių jėgų, pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.4 a 4.1.4 i papunkčius,
neatlyginami:
- kai pastatai, kuriuose laikomi gyvūnai yra nebaigti statyti, rekonstruojami ar vykdomi kapitalinio remonto
darbai.
4.1.5. Transporto priemonės atsitrenkimo.
Transporto priemonės atsitrenkimas tai apdrausto gyvūno nugaišimas, žuvimas ar sunaikinimas dėl sąlyčio
su ne draudėjui (ar jo šeimos nariams, kai draudėjas fizinis asmuo) priklausančia ir ne draudėjo (ar
jo šeimos narių, kai draudėjas fizinis asmuo) valdoma kelių eismo ar geležinkelio transporto priemone.
Nuostoliai pačiai transporto priemonei neatlyginami.
4.1.6. Neužkrečiamųjų ligų
Neužkrečiamosios ligos tai ligos, kai sveiki gyvūnai vieni nuo kitų neužsikrečia, jos pasireiškia klinikiniais
simptomais, kai pažeidžiami audiniai ar organai, sutrinka jų funkcijos, dėl kurių gyvūnas gaišta, žūsta,
sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas.
Nuostoliai gyvūnams dėl neužkrečiamųjų ligų neatlyginami:
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta ar priverstinai paskerdžiamas dėl užkrečiamųjų ligų;
- kai gyvūnas dėl draudėjo savarankiško gydymo, nesikreipiant į veterinarijos gydytoją, nugaišta, žūsta ar
priverstinai paskerdžiamas;
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta ar priverstinai paskerdžiamas dėl ligos, kuri yra traumos pasekmė.
4.1.7. Traumų:
Trauma - konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje dėl staigaus fizinio, terminio aplinkos poveikio apdraustam
objektui įvykęs audinių vientisumo pažeidimas, sukėlęs funkcijų sutrikimą ar gyvūno žuvimą, gaišimą ar
priverstinį paskerdimą.
Nuostoliai gyvūnams dėl traumų neatlyginami:
- kai gyvūnas apsinuodija cheminėmis medžiagomis;
- kai gyvūnas nugaišta ar priverstinai paskerdžiamas dėl ligos;
- kai draudėjas tyčia sužaloja gyvūną;
- kai įvyksta organų sistemos funkcinio vieneto sužalojimas, jei iki traumos ši sritis buvo pažeista ligos arba
traumos įvykusios iki draudimo sutarties sudarymo;
- kai trauma įvyksta įrengimų, mechanizmų paleidimo ir eksploatacijos metu;
- kai gyvūnas žūsta, nugaišta ar priverstinai paskerdžiamas dėl šautinių žaizdų.
4.1.8. Išorinių poveikių:
a) fizinio poveikio tai gyvūno gaišimas, žuvimas ar priverstinis paskerdimas dėl:
- elektros srovės poveikio;
10
- pasismaugimo;
- paskendimo;
- staigaus ir netikėto šildymo sistemos, ventiliavimo sistemos, vandentiekio įrengimų gedimo, kanalizacijos
tinklų avarijos ar vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų.
Šildymo sistemos,ventiliavimo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarija - staigus ir netikėtas
vandens (nuotekų, garų) išsiveržimas ne pagal paskirtį dėl sprogimo, užsikimšimo ar užšalimo iš draudžiamose
patalpose esančių stacionariai sumontuotų atitekamųjų ar nutekamųjų aprūpinimo vandeniu
sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio, kanalizacijos, šildymo
vandeniu ar garu įrengimų, sprinklerinių arba drėkinimo įrengimų vamzdynų sistemų, gamybinių ar buitinių
įrengimų.
cheminio poveikio tai gyvūno gaišimas, žuvimas ar priverstinis paskerdimas dėl nuodingų žolių išorinių vidinių sukeltų neigiamų reakcijos poveikio;
c) biologinio poveikio tai gyvūno gaišimas, žuvimas ar priverstinis paskerdimas dėl laukinių žvėrių sukeltų
patologijų, gyvačių, vabzdžių sugėlimo.
4.1.9. Užkrečiamųjų ligų:
Užkrečiamosios ligos - tai ligos, dėl kurių vykdant nustatytas profilaktines priešepizootines priemones,
konstatuojamas susirgimas užkrečiamąja (infekcine) liga ir veterinarijos tarnybos nurodymu priverstinai
paskerdžiamas ar sunaikinamas vienas ar keli tik ta liga sergantys gyvūnai;
Nuostoliai gyvūnams dėl užkrečiamųjų ligų neatlyginami:
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl neužkrečiamųjų ligų.
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl pavojingų ir labai pavojingų
(epideminių) užkrečiamųjų ligų (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų punktą 4.1.10).
4.1.10. Pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų:
Pavojingos ir labai pavojingos (epideminės) užkrečiamosios ligos tai ligos, dėl kurių priverstinai paskerdžiami
ar sunaikinami gyvūnai vykdant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 10
31 Nr. 465. įsakymą. Draudimo sutarties galiojimo metu gyvūnai yra apdrausti nuo tuo metu Valstybinės
maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakyme nurodytų pavojingų ir labai pavojingų (epideminių)
užkrečiamųjų ligų, t. y. pasikeitus įsakymui automatiškai pasikeičia draudimo apsauga nuo pavojingų ir
labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų.
Draudiminis įvykis yra:
- kai nuo pirmo dėl pavojingos ir labai pavojingos (epideminės) užkrečiamosios ligos gyvūno gaišimo, priverstinio
paskerdimo, gyvūno ar jo skerdienos sunaikinimo atvejo iki oficialiai paskelbtos užkrečiamosios
ligos epizootijos pabaigos, bet ne ilgiau kaip 120 dienų nuo jos pradžios, gyvūnai, veterinarijos tarnybos
nurodymu patekę į epizootijos židinį ir, pritaikius nustatytos užkrečiamosios ligos likvidavimo priešepizootines
priemones, yra sunaikinami, naikinama jų skerdiena, jie priverstinai paskerdžiami ar nugaišta.
Nuostoliai gyvūnams dėl pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų neatlyginami:
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl neužkrečiamųjų ligų.
- kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl užkrečiamųjų ligų (pagal
Taisyklių Draudimo sąlygų punktą 4.1.9).
4.2. Gyvūnai taip pat draudžiami dėl priverstinio skerdimo, atsitikus (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.1. 4.1.9.
punktus) draudimo sutartyje nurodytiems įvykiams, dėl kurių gresia neišvengiamas nugaišimas, kai įvykį patvirtina
veterinarijos gydytojo pažyma.
4.3. Draudiminis įvykis pavienių gyvūnų draudimo atveju yra gyvūno gaišimas, žuvimas, sunaikinimas ar priverstinis
paskerdimas dėl apdraustų rizikų (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.1. 4.1.9. punktus) nurodytų draudimo
sutartyje per sutarties galiojimo laikotarpį.
4.4. Draudiminis įvykis gyvūnų bandų ar komplekso draudimo atveju yra gyvūnų gaišimai, žuvimai, sunaikinimai ar
priverstiniai paskerdimai dėl apdraustų rizikų (pagal Taisyklių Draudimo sąlygų 4.1.1. 4.1.9. punktus), nurodytų
draudimo sutartyje per sutarties galiojimo laikotarpį ar kalendorinį mėnesį.
5. Nedraudiminiai įvykiai
5.1. Draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas gyvūnas buvo sunaikintas, nugaišo, žuvo, buvo priverstinai paskerstas
ar prarastas dėl:
5.1.1. chirurginės operacijos, išskyrus, jei ją atliko teisėtai veikiantis veterinarijos gydytojas, nustatęs, kad tokia
operacija buvo neišvengiama dėl atsitikusio įvykio (ligos, traumos) ir ji atlikta, siekiant išsaugoti gyvūno
gyvybę;
5.1.2. draudėjo piktavališko ar tyčinio gyvūnų žalojimo;
5.1.3. draudėjo neapdairaus ar nerūpestingo elgesio, nesikreipimo kvalifikuotos veterinarijos gydytojo pagalbos,
esant aiškiems gyvūno susirgimo, dėl kurio gyvūnas nugaišta, žūsta, priverstinai paskerdžiamas arba sunaikinamas,
požymiams;
5.1.4. draudėjo ar susijusių su draudėju asmenų veterinarinės tarnybos nurodymų nesilaikymo apdraustą gyvūną
laiku gydyti, taikyti reikalingas veterinarines profilaktikos priemones, tinkamai šerti, naudoti, nustatytu laiku
gyvūnus karantinuoti ir laikyti pagal nustatytus veterinarinius, sanitarinius bei zoohigieninius reikalavimus
(laikyti tinkamose patalpose, reguliariai valyti ir dezinfekuoti patalpas, inventorių bei teritoriją, naikinti graužikus
bei kitus ligų platintojus, užtikrinti patalpų mikroklimatą);
11
5.1.5. gyvūnų priverstinio paskerdimo ar gaišimo, kai gyvūnus dėl senatvės, bergždumo, mastitų, lėtinių ginekologinių
ligų ar persirgtų ligų toliau laikyti ūkyje ekonomiškai nenaudinga (sumažėjo produktyvumas, panaudojimo
efektyvumas);
5.1.6. gyvūnų apsinuodijimo, gaišimo, priverstinio paskerdimo, kai gyvūnai buvo šerti supelijusiais, supuvusiais,
sugedusiais, žemėtais, pašalusiais (įskaitant gyvūnų ganymą ganyklose, kai daugiametė ar vienmetė žolė
paveikta minusinės temperatūros (šalnų)) pašarais;
5.1.7. gyvūnų susižalojimo ir/ar nugaišimo pervežant, pervarant, kai draudėjas ar su draudėju susijęs asmuo
apdraustus gyvūnus pervarė, pervežė ar kitaip perkėlė į kitą vietą, pažeisdamas šalyje nustatytą gyvūnų
pervarymo, pervežimo ar perkėlimo tvarką, ar vežė juos nepritaikytu ir neparuoštu transportu;
5.1.8. gyvūno pakliuvimo po transporto priemone, jei jis turėjo būti vedamas su pasaitėliu;
5.1.9. gyvūno laikymo pažeidžiant ganyklinį/tvartinį laikotarpį;
5.1.10. gyvūnų paskerdimo, kai jam neišvengiamas gaišimas negresia ar nėra veterinarijos gydytojo nurodymo
ar leidimo priverstiniam paskerdimui;
5.1.11. gyvūnų gaišimo, žuvimo ir/ar priverstinio praskerdimo dėl gyvūnų fiziologinę būklę lemiančių įrengimų (šildymo
sistemos,ventiliavimo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų įrenginių/mechanizmų) nebuvimo
ar netinkamos jų priežiūros (išskyrus įvykius dėl staigaus ir netikėto šių įrengimų gedimo);
5.1.12. gyvūnų konfiskavimo;
5.1.13. individualioje draudimo sutartyje nurodytų kitų nedraudiminių įvykių.
5.2. Bet kokių kitų įvykių ar priežasčių, šių Taisyklių Bendrosiose sąlygose ir Taisyklių Draudimo sąlygose ar draudimo
sutartyje neįvardintų kaip draudiminiai įvykiai.
6. Draudimo suma ir draudimo vertė. Besąlyginė išskaita
6.1. Draudimo suma tai suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudiminio įvykio metu draudėjo patirtus
nuostolius. Draudimo suma nustatoma šalių susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime.
6.2. Draudimo vertė - tai pinigais išreikšta draudžiamo objekto vertė, nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
6.3. Draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo objekto vertės (draudimo vertės). Draudimo sutartis negalioja
dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Įvykus draudiminiam įvykiui ir paaiškėjus draudimo
sumos ir draudimo vertės aukščiau nurodytiems neatitikimams, draudikas už draudimo vertę viršijančią ir tokiu
būdu negaliojančią draudimo sumos dalį atitinkamos draudimo įmokos dalies negrąžina.
6.4. Draudėjas yra atsakingas už draudžiamo objekto draudimo vertės teisingumą.
6.5. Pavieniai gyvūnai gali būti draudžiami:
6.5.1. rinkos verte;
6.5.2. veisline verte.
6.6. Gyvūnų bandos ir kompleksai gali būti draudžiami:
6.6.1. rinkos verte;
6.6.2. veisline verte;
6.6.3. balansine verte.
6.7. Draudimo suma gali būti skirtinga kiekvienam gyvūnui arba bendra vienodus požymius turinčių gyvūnų grupei.
6.8. Draudimo suma. Nevisiškas draudimas:
6.8.1. Sutartyje nustatyta draudimo suma gali būti lygi visai draudimo vertei arba, nevisiško draudimo atveju, jos
daliai.
6.8.2. Jei draudimo sutartyje nurodoma, jog sudaryta nevisiško draudimo sutartis, gyvūnų draudimo suma gali
būti mažesnė už draudimo vertę.
6.8.3. Jeigu sutartyje nustatyta draudimo suma mažesnė už draudimo vertę ir joje nėra nurodyta, jog tai nevisiško
draudimo sutartis, tai, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas atlygins draudėjui jo patirtų nuostolių dalį,
proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui (nevisiškas draudimas).
6.8.4. Jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjui paaiškėja, kad yra apdrausta tik dalis gyvūno vertės,
draudėjas turi teisę papildomai jį apdrausti tais atvejais, kai:
- gyvūnų vertė draudimo sutarties galiojimo metu pasikeičia/padidėja.
6.9. Gyvūnai gali būti draudžiami periodiškai deklaruojant jų vertę draudimo sutartyje numatytais terminais ataskaitų
pateikimo dienomis. Tada gyvūnų bandos ar komplekso draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma yra didžiausia
vienos dienos gyvūnų vertė draudimo sutarties galiojimo metu.
6.9.1. Duomenys, t. y. gyvūnų skaičius ir vertė, į ataskaitą įrašomi kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagal
gyvūnų amžiaus grupes. Ataskaitos pateikimo diena yra paskutinė mėnesio darbo diena.
6.9.2. Draudimo išmoka už gyvūnus negali viršyti draudimo sumos ar atitinkamo mėnesio ataskaitoje pateiktos
vertės pagal gyvūnų amžiaus grupes.
6.10.Jei gyvūnų bandos ar kompleksai draudžiami periodiškai deklaruojant jų vertę, draudėjas sumoka avansinę įmoką
sudarydamas draudimo sutartį. Galutinis atsiskaitymas yra atliekamas pagal faktines vertes, pateiktas periodinėse
ataskaitose pasibaigus draudimo metams:
6.10.1. Jei pagal draudimo įmokos tarifą apskaičiuotoji metinė draudimo įmoka nuo faktinės draudimo sumos yra
didesnė už avansinę įmoką draudėjas sumoka papildomą draudimo įmokos dalį.
6.10.2. Jei pagal draudimo įmokos tarifą apskaičiuotoji metinė draudimo įmoka nuo faktinės draudimo sumos yra
mažesnė už avansinę įmoką draudėjas papildomai nemoka, draudikas draudimo įmokos negrąžina.
6.10.3. Jei periodinėje ataskaitoje pateikia faktinę gyvūnų vertę, didesnę negu nurodyta draudimo sutartyje drau12
dimo suma, tai automatiškai laikoma prašymu pakeisti draudimo sutartį, draudimo sumą pakeistoje sutartyje
įrašant ne mažesnę, negu 130 % paskutinės ataskaitos faktinės gyvūnų vertės.
6.11. Kai draudžiamas kompleksas ar banda, esminiu rizikos padidėjimu laikomas mėnesinio kiekvienos gyvūnų grupės
kritimų per du iš eilės einančius mėnesius padidėjimas daugiau kaip 30%, lyginant su duomenimis, draudėjo
pateiktais prieš sudarant draudimo sutartį informacijoje apie draudimo objektą.
6.12. Draudimo rizikos padidėjimu laikoma priešgaisrinės apsaugos ir objekto, kuriame laikomi apdrausti gyvūnai, eksploatavimo
taisyklių bei saugumo technikos reikalavimų nepaisymas, įrengimų nefunkcionavimas pagal numatytus
eksploatacijos reikalavimus, apdrausto objekto naudojimo paskirties pasikeitimas; veterinarinės priežiūros
sąlygų keitimas, išnuomojimas (jei apie tai nebuvo pranešta draudimo sutarties sudarymo metu); nurodytų draudimo
sutartyje saugos priemonių neveikimas, komercinės veiklos vykdymas (jei tokia veikla nebuvo vykdoma
draudimo sutarties sudarymo metu).
6.13. Draudimo sutartyje gali būti numatyta besąlyginė išskaita ir jos pobūdis, nusakantis kokiomis sąlygomis ir kada ji
išskaitoma iš draudimo išmokos ir įvardinama procentais arba konkrečia pinigų suma.
6.14. Draudimo sutarčiai po draudimo išmokos išmokėjimo toliau galioja ta draudimo suma, kuri lieka iš sutartimi nustatytos
draudimo sumos atėmus išmokėtų draudimo išmokų sumą.
7. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
7.1. Be pareigų, nurodytų Taisyklių Bendrosiose sąlygose, papildomai draudėjas privalo:
7.1.1. Atsitikus draudiminiam įvykiui, draudėjas privalo:
a) suteikti draudikui teisę nevaržomai tirti draudiminį įvykį, priežastis;
pateikti policijai dingusių, sunaikintų gyvūnų sąrašą;c) per 24 valandas pranešti policijai ir draudikui; kitoms pagal aplinkybes reikalingoms tarnyboms bei pateikti
visą žinomą informaciją apie vagystę su įsibrovimu, apiplėšimą, vandalizmą po įsibrovimo, piktavališkus
trečiųjų asmenų veiksmus;
d) iki draudiko atstovo atvykimo (t.y. 24 valandas,skaičiuojant nuo pranešimo apie įvykį, kuris gali būti pripažintas
draudiminiu, gavimo datos) išsaugoti nugaišusį, žuvusį gyvūno lavoną arba jo liekanas būtinas
nustatyti apdrausto gyvūno tapatybę (išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnas buvo sunaikintas, priverstinai
priskerstas dėl užkrečiamų ligų) bei susipažinti su draudiko atstovo surašytu aktu ir šį aktą pasirašyti;
e) prieš išvežant gyvūną priverstiniam ar kontroliniam paskerdimui Draudėjas būtinai privalo pranešti ir
parodyti gyvūną Draudiko atstovui, bei gauti veterinarijos gydytojo (veterinarijos tarnybos) nukreipimą
priverstiniam paskerdimui;
f) gelbėti gyvūnus, imtis kitų nuostolių mažinimo priemonių;
g) pateikti draudikui dokumentus, reikalingus gyvūno žuvimo, dingimo, sunaikinimo, nugaišimo, priverstinio
paskerdimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, tarp jų ir dokumentus apie apdraustų objektų kiekį
ir vertę, buvusią prieš pat draudiminį įvykį ir kt.
7.1.2. Draudėjo pareigos draudimo sutarties galiojimo metu:
a) suteikti draudikui galimybę nevaržomai apžiūrėti apdraustus gyvūnus bei vykdyti draudiko nurodymus
dėl gyvūno apsaugos pagerinimo, kad būtų sumažinta draudimo rizika;
užtikrinti, kad gyvūnai tinkamai pagal nustatytus higieninius ir veterinarinius reikalavimus būtų laikomi,prižiūrimi, skiepijami, registruojami, ganomi, gydomi, šeriami, laiku atliekami profilaktiniai darbai bei tyrimai;
c) laikytis atitinkamų ūkinių technologinių auginimo sąlygų bei užtikrinti tinkamą patalpų mikroklimato režimą;
d) gyvūnui susirgus ar atsiradus pradiniams ligų požymiams ar pastebėjus kitus gyvūno būsenos pasikeitimus,
skubiai kreiptis į veterinarinę tarnybą ir vykdyti veterinarijos gydytojo duotus nurodymus dėl gyvūnų
gydymo ar profilaktikos;
e) per 7 dienas raštu pranešti draudikui apie pakeistą apdrausto gyvūno nuolatinę laikymo vietą;
f) informuoti draudiką raštu per 3 darbo dienas apie bet kurią padidėjusią draudimo riziką;
g) saugoti apskaitos duomenis apie gyvūnų kitimą iki draudimo metų pabaigos ir draudiko pareikalavimu
juos pateikti patikrinimui.
h) rūpintis draudimo sumos atstatymu po draudimo išmokos, siekiant išvengti ne visiško draudimo;
i) vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus bei teisės aktų reikalavimus;
j) skubiai pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai ir Draudikui įtarus gyvūnų pavojingą ar labai
pavojingą (epideminę) užkrečiamąją ligą.
7.2. Jei dingęs gyvūnas, už kurį jau buvo išmokėta draudimo išmoka, atsiranda, tai, draudikui pareikalavus, draudėjas
turi per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką.
7.3. Draudėjas nedelsiant privalo informuoti draudiką apie valdžios institucijų ar kitų organizacijų visos žalos ar jos
dalies atlyginimą, neatsižvelgiant į tai, ar draudimo išmoka jau išmokėta ar dar tik bus mokama.
7.4. Papildomai, be teisių, nurodytų Taisyklių Bendrosiose sąlygose, draudikas turi teisę:
7.4.1. draudimo sutartį nutraukus draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinti draudimo įmoką už likusį draudimo sutarties
galiojimo laiką, išskaičiavęs draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30% draudėjo grąžintinos
draudimo įmokos sumos, bet ne mažiau kaip 40 Lt) bei pagal tą draudimo sutartį mokėtas sumas.
7.4.2. Įvykus draudiminiam įvykiui patikrinti, ar nėra nevisiško draudimo, o šiam esant atlyginti patirtų nuostolių
dalį, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
13
8. Nuostolio nustatymas
8.1. Gavęs pranešimą apie draudiminį įvykį, draudikas per 1 darbo dieną atvyksta į įvykio vietą ir surašo nustatytos
formos gyvūno sunaikinimo, nugaišimo, žuvimo, dingimo, priverstinio paskerdimo aktą, kuriame užfiksuoja draudiminio
įvykio padarytą žalą.
8.2. Nuostolį nustato drau
