Gyvenimas pagal Polį Bregą II-a dalis

Labas rytas
Ačiū, Prijaučiantis rašai (spėju, kad esi ,,jis"), kad tai tik spėjimai, tačiau daug tiesos parašei Tada, prieš 3 metus buvau tapusi žolėde, beveik metus nevalgiau mėsos ir man tikrai buvo geriau (žinoma, pakeičiau ir galvoseną, ir kitus mitybos įpročius). Nors man teko stebėjimui lankytis mūsų poliklinikose ir iš manęs tik pasijuokdavo, kai pasakydavau, jog nevalgant mėsos mane migrena užklumpa vis rečiau, o ir bėrimai mažėjo na, bet kaip sakoma, pati ant savo kailio išbandžiau ir galiu patvirtinti.
Žinau, kad žinant priežastį geriausiai galima rasti ir gydymo būdą, tačiau migrenos priežasčių dar nežinoma, o aš galvoju, kad mano priepuolių priežastis nuovargis ir įtampa. Tačiau mano gyvenimo tempas toks, kad sumažinti jo negaliu, vienintelis kelias- valdyti save viduje, nes išorinių priežasčių negaliu pašalinti........
Ačiū už patarimą, bandysiu gal dienelę kokią ,,ant sulčių ar arbatų pagyvent" ir kaip suvokiu savo galvoje, tačiau vis dar priešinasi kažkas viduje- reikia baigti valgyt mėsą tik tai ne taip lengva bet tikriausiai reikia apsispręsti ir pirmyn...nes kad nebūtų per vėlu

p.s dėl klizmų, ar tikrai taip dažnai galima? (1 kartą per dieną visas 3 savaites) aš pakolkas praktikuoju kartą per savaitę- žymiai pagerėja

Jei mėsos nevalgymas padeda, nebūtina mėsos visiškai atsisakyti. Tiesiog valgyti reikia rečiau - kas antrą ar trečią dieną.

3 savaitės kasdien - nėra per daug. Tai normalu. Juk tikslas nors kiek padėti organizmui. O nuo storosios žarnos dažnai prasideda daugelis bėdų, todėl norint išvalyti ir reikalingas maždaug toks laikotarpis.

Man atrodo Malachovo knygoj yra receptas kaip valytis žarnyną, ten, berods, pradedama klizmas statyti nuo savaitės kasdien, po to antrą savaitę kas antrą dieną, trečią, kas trečią ir taip užbaigti kartu per savaitę. Po to galima valytis kepenis ar inkstus, bet žarnynas yra tas organas, nuo kurio viskas ir prasideda, taigi aplenkt šito etapo nevalia, pasak Malachovo

Sveiki Noreciau pasiteiraut ar galima badaujant sumazint ar panaikint stubure ataugas?Esu skaicius POlio Brego knyga jau seniai tad pamirsau kas kaip ten tiksliai.Kad pratimai buvo tai tikrai...Man gydytoja sake kad ataugu stubure niekas nepanaikina...Net neoperuoja...Nuliudau

Reguliariai daroma joga stipriai palengvins gyvenimą (tik pasitarkit su nusimanančiu).

Pratimu mankstos turiu visa kompleksa,bet as ju nedarau Negaliu prisiverst...Badaut daug labiau prisiversciau del to kad esu meginus pasninkus 36 val ne kart...Bet jeigu pratimai efektyviau teks susimastyt

Mes visi norim paprastos tabletės nuo visų bėdų - deja tai neegzistuoja. Ataugos (kaip ir visos ligos) neatsiranda dėl to, kad mes viską darom teisingai, arba daug kas galvoja, kad liga vos ne atsitiktinis reiškinys. Liga nėra kažkokia netikėta nesėkmė ar nelaimė - tai dėsningas reiškinys, kurį sukurėme mes patys. Tai gali būti dėl neteisingos mitybos, dėl stresų, dėl nervų, dėl nepakankamo judėjimo, dėl daugelio daugelio išorinių veiksnių... o taip pat ir dėl neteisingos pasaulėžiūros. Kai ligos paprastesnės - paprastesnės ir priežastys. Tačiau kai ligos sudėtingesnės - dažniausiai tai susiję su pasaulėžiūra ar dar gilesniais reiškiniais. Ir tikrai neegzistuoja tabletė, kuri gali išspręsti visas problemas. Šiuolaikinė medicina visada gydo pasekmes, bet dažniausiai net nenutuokia kur priežastis. Ir net jei supranti kame priežastis - ją reikia gydyti protingai, išmintingai ir esant didesnei problemai nei paprastas peršalimas ar gripas - reikia dėti ir daugiau pastangų. Jei visą gyvenimą buvo nepakankamas judėjimas, sėdimas darbas, stresai, netinkama mityba, netikusi pasaulėžiūra (ko pasekoje atsiranda pyktis, nepasitenkinimas supančiu pasauliu, aplinka, žmonėmis, galų gale ir savimi, savo ar kitų poelgiais ir t.t. ir t.t.) - kaip tokiu atveju gali kilti bent kokia mintis, kad gyvensi ilgai ir laimingai??? Tai praktiškai neįmanoma. Įmanoma tik tokiu atveju jei žmogaus energetika tikrai labai labai stipri. Deja labai retas gali tuo pasigirti. Visiems kitiems - ligos neišvengiamas dalykas. Todėl norint būti sveiku - reikia išlaikyti sveikatą darant dalykus kurie gal ir nėra visi labai jau malonūs, bet būtini norint sveikai gyventi. Pirmiausia tai mityba, pakankamas slysčių vartojimas, vaistažolių, daržovių, vaisių pastovus naudojimas. Antra tai judėjimas, kurio turi būti tikrai ne taip jau mažai. Trečia (ir svarbiausia) - darbas su savo pasaulėžiūra. Tai yra tai kuo mes laikome save (kitaip tariant mūsų kūnas ir jame esančios energijos (t.y. emocijos, protas, ego ir pan.)) santykiauja su tuo kas yra aplink tave. Ir deja dažniausiai mes esame pastoviame konflikte su aplinka. Normaliai to neturi būti. Deja šiais laikais tai kas nenormalu ne tik, kad tapo normalu, bet dar ir normaliais tapo būdai, kuriais ne pašaliname konfliktą, o nauju konfliktu bandome panaikinti senąjį. Tad nieko nuostabaus, kad vis mažėja žmonių matančių koks nuostabus tiek šis pasaulis, tiek šio pasaulio kūriniai - t.y. mes patys.
Bet tiek to ta pasaulėžiūra, tai sudėtingas ir gan ilgas darbas su savimi. Grįžkim prie ataugų. Jei vis tik atsirado tos ataugos - visiškai normalu jei jos atsirado dėl judėjimo trūkumo. Ir dabar norint, kad jos netrukdytų gyventi - neužteks suvalgyti septynis obuolius, aštuonis kartus pabadauti ir devynis kart nusišypsoti kaimynui. Tai pasekmė, atsiradusi dėl to, kad kažkas buvo neteisingai daroma ir tikrai netrumpą laiką. Todėl norint tai pakeisti - reikia irgi kažko ilgalaikio. Jei nejudėjot - reiškia ATĖJO LAIKAS prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir jei yra noras gyventi sveikai - SUKURKITE SAVO SVEIKĄ KŪNĄ IŠ NAUJO. Nėra čia ką galvoti. Joga - vienas geriausių būdų jūsų atveju. Arba darot ją reguliariai, sąmoningai suvokdama, kad tai ne tabletė, o KOVA už savo sveikatą. Arba eikite pas gydytojus ir elkitės kaip visi tipiniai žmonės. T.y. tikėkite, kad kas nors jums suteiks tą sveikatą. O jei darysite reguliariai jogą, pakoreguosite savo mitybą, galbūt net pradėsite sportuoti - po mėnesio, metų ar kelių, pajusite realius pokyčius tiek kūne, tiek savo sąmonėje ir tada nebereikės tiek pastangų, nes tai taps MALONU. O jei norėsite nueisite dar toliau... Bet niekas kitas už jus to nepadarys. Nes niekam kitam neįdomi jūsų sveikata ir tarkim jei aš papildomai kas savaitę už jus pabėgiosiu - esu 100% garantuotas, kad jūs to nepajusit.
Imkitės darbo ir kuo greičiau tai padarysite, tuo didesnė tikimybė išlaikyti sveikatą savo rankose ir nesusigadinti likusios gyvenimo dalies. Sėkmės. Tik nieko nedarykite nesupratusi kaip kas veikia - pasitarkite su nusimanančiais, su dirbančiais toje srityje ir panašiai. Ir kai surinksite pakankamai informacijos - priimkit sprendimą ir veikite. Tada jausitės pakankamai stiprūs ir jei tai nebus kvailas sprendimas - jokios ligos nebaisios

Sveiki,

Seku šitą temą nuolatos, nes man ji svarbi. Esu badavus prieš metus, norėjau numest svorio, jis nukrito, paskui palaipsniui vėl sugrįžo. Dabar vėl jau keletas mėnesių, kai vis noriu pradėt badauti, bet man nesiseka Kaip užburta, na niekaip neišeina, nebeturiu nei valios, nei ryžto. Nors būtent pasiryžtu labai lengvai, kad va, nuo rytdienos jau badausiu, bet aš esu baisiai impulsyvus žmogus, nueinu į darbą, ir kažkaip nebepavyksta laikytis. ir būtent ant pusryčių suklumpu. O iš patirties žinau, kad jei atsilaikyčiau pusryčius, po to būtų tik lengviau.
Tai va, įlindau į temą pasiklaust, gal kas turit kokių patarimų, kaip būtų galima pradėt badauti, kaip susimotyvuoti, kaip sustiprint valią?

O badaut šį kartą noriu ne tik dėl svorio. Man pernai kai badavau, labai labai LABAI apsivalė protas ir siela. Buvo labai gera, išnyko daug negatyvių blogų šlykščių jausmelių, tarsi uždanga nuo galvos nukrito, pradėjau jaust harmoniją, priėmiau keletą labai protingų sprendimų.

Dabar jaučiu, kad esu baisingai užteršus protą Visa pikta, suirzus, pilna negatyvo, smulkmeniškumo

Tikiu, kad badavimas ir vėl man padės apsivalyti ir pasiekt tą ramybę.


Kokie teisingi Jūsų žodžiai! Kaip pirštu į akį pataikėt, tarsi būtūmėt apie mane rašęs! Manyje tiek daug konfliktiškumo (tiek su kitais žmonėm, visa aplinka, bet ypač su savim pačia), kad jau net bloga! Šiandien pusę dienos praverkiau, nes jaučiu, kad nebesusitvarkau su savim.

Gal galit patart tokiam visam užsiteršusiam pasimetusiam nervingam nevalingam žmogui, nuo ko pradėt šį darbą ir kaip mėgint gelbėtis???

Įdomiai skamba? - kaip mėginti gelbėtis... nuo savęs . Kad ir kaip keistai tai skambėtų, bet mes patys sau didžiausi priešai, patys sau atimame laisvę ir džiaugsmą BŪTI. Nėra būdo kaip išsigelbėti jei mes patys save klampiname. Galutinis išsigelbėjimas ateina su Žinojimu, deja dažniausiai Žinojimą pasiekia tik vienetai. Tada belieka tikėjimas. Bet ir vėl - o kuo tikėti? Na vieniems padeda viena religija, kitiems kita. Ir nors nei viena religija nenuveda į Žinojimą, Gamta kartais pasigaili vieno ar kito individo ir padeda jam pabusti. Tačiau tai neatsitinka tik todėl, kad Gamtai pasidaro gaila. Tai atsitinka tik su tais, kurie sugeba nuraminti tiek savo protą, tiek jausmus ir prieina tam tikra prasme ribą, už kurios... Žinojimas. Protui tai nepasiekiama ir neįmanoma, bet mes ir nesame mūsų protas, todėl mums tai įmanoma. Ir jei Gamta pasako taip - tai įvyksta.
O kaip pradėti? Gal pradėti nuo suvokimo kas yra pasaulėžiūra. O pasaulėžiūra yra paprasta informacija apie save ir mus supantį pasaulį. Jei matai nors ką nors šiame pasaulyje priešiško sau - vienaip ar kitaip konfliktas neišvengiamas. Jei matai pas save kokias ydas - konfliktas neišvengiamas. Jei matai kitame ydas - konfliktas neišvengiamas. Tada belieka viena - keisti turimą informaciją į kitokią. Į tokią kuri nekeltų konfliktų nei su savimi, nei su supančiu pasauliu. O kad taip atsitiktų, pradžioje reikalingas tikėjimas. Tikėjimas informacija, kuri gali leisti į viską žvelgti ramiai, pakančiai, su pagarba. Pradžioje tai yra tikėjimas, jei ilgą laiką ties tuo koncentruojiesi, atsiranda suvokimas, jei nesustoji - vienaip ar kitaip mumyse esantis Žinojimas per intuiciją sugeba "išlysti" ir surinkti teisingą informaciją, galų gale pati Gamta kartais padeda... ir jei tikrai to trokšta širdis - galų gale žmogus, Gamtos padedamas prabunda ir tampa savimi. Tada jis Žino kas Jis toks, ir kas yra Gamta. Tada konfliktas išspręstas, nes žmogus aiškiai MATO, kad didesnio absurdo nei konfliktuoti su pačiu savimi nėra. Aiškiai mato, kad jis ir šalia esantis - yra viena, kad jis ir aplinka - yra viena, kad visa kas yra - yra viena. O iki tol lieka tikėjimas. Ir svarbiausia noras, troškimas augti, rasti savyje tai kas nuo pat pradžios yra tobula, tikra ir nuostabu. Gamtai visiškai nereikia, kad mes ištobulintume savo ego ar protą, nes mūsų ego - tai neįmanoma, o proto - kita paskirtis. Protas atėjus laikui pasikeis. Todėl tik nereikia daryti tos naivios klaidos - siekti tobulumo. Mumyse ir taip yra paslėpta tai kas tobula - belieka surasti. Tik tai tikrai yra labai labai labai nepaprasta užduotis. Bet įmanoma.

Taip, kad grįžtant prie užterštumo... Jei kūnas užterštas - jį reikia pravalyti. Jei protas užterštas - reikia keisti pasaulėžiūrą ir per laiką jis išsivalys. O siela pas mus ir taip tobula.
Pas katalikus yra gražus įsakymas: "mylėk savo artimą kaip save patį". Juo labai daug pasakoma. 1. Kad reikia save mylėti. 2. Kad tavo artimas esi tu pats. Akivaizdu, kad tikrai mylint - kenkti nelabai įmanoma. Tik mylėti negalima išmokti - meilė nevaldoma ir absoliučiai laisva. Bet gerbti vienas kitą tikrai įmanoma, ypač jei dedi pastangas? Tai gerbiant tiek save, tiek savo artimą, atleidžiant vienas kito keistumus, netobulumus, kurių visi esame pilni, atleidžiant klaidas ir emocinius nesusivaldymus - taip galima šoktelti į visai kitokį egzistavimą.
Dar gerai yra daryti gyvenime tai kas tikrai patinka ir matai tame prasmę - tai gali gerokai palengvinti gyvenimą.
Dažniau pabūti gamtoje, vienam, tyloje, stebint ir tylint. Tai tikrai labai labai gerai subalansuoja mūsų vidų.
Nežinau ar tai kuo nors padės, bet tai kas tikra paprastai pasiekia mus kur kas giliau net mums to nežinant

Didelis Jums ačiū. Mintys, vertos dėmesio, nors dar ne viską suprantu. Išsisaugojau.


O šiandien pabuvau viena gamtoj, prasiėjau bjauroku oru. Tikrai palengvėjo...

Galiu parašyti kas man padėjo . Visų pirma reikia sutvarkyti mityba, nebutinai badauti, o pvz valgyti 3 k. per dieną be jokių užkandžių. Labai stiprėja valia .
Perskaitytos vieno tibetiečių vienuolio knygos. Va kokios ten išsakytos mintys užstrigo ilgam ir pakeitė požiūrį į daugelį dalykų:
1. Visi daiktai, reiškiniai neutralūs. Mūsų patirtis, mintys padaro juos blogais arba gerais. Pvz dantų skausmas mums yra labai blogai, bet pvz dantisto šeima iš to pragyvena. Mus nervinantis bendradarbis galbūt yra labai geras vyras ar tevas. Jei žmogus, reiškinys pats iš savęs būtų blogas ar geras, jis būtų toks pats visiems, bet taip nėra... Paprasčiausias mus nervinantis lietus yra labai naudingas .
2. Viską mes darome palieka gylius randus mumyse. Nei vienas blogas ar geras poelgis neliks be atsako. Apšauki, ką nors, žiūrėk po kiek laiko pats būsi apšauktas. Darai gerus darbus, pamatysi kaip keičiasi aplink žmonės. Kai tai suvoki, tai pradedi stebėti gyvenimą, suvokti dėsnius.
3. Kiekvienas sutiktas žmogus yra tavo mokytojas, iš kurio tu turi kažko išmokti. Va pvz viena citata: iš Mantrų knygos: Kartą paklausiau senelės, kodėl žmonės mane smerkia ir puola, o ji atsakė: „O kaip kitaip tu išmoksi kantrybės?"

Taip pat labai geras dalykas yra mantros, tai padeda nesikoncentruoti į ką nors, o išlaikyti demesį į dabartį.
Be abejo Joga.
Gal primityviai ir padrikai surašiau, bet gal ką nors pritaikysi ir savo gyvenime

Gal kas galit duoti patarimų kaip grūdintis Kai tik pradedu, tai jaučiu gerklę. Ir ar iš vis žmogui turinčiam daug vėjo įmanoma užsigrūdinti Atsibodo visur ir visada šalti