QUOTE(tuktuk @ 2008 07 20, 19:12)
O aš noriu paklausti vairuotojų, kurie pirmą kartą gyvenime sėdo už automobilio vairo (kuriem neteko vairuot nei vaikystėj, nei paauglystėj, nei šiaip miško keliukais) būtent su instruktorium. Ar neapėmė beviltiškumo jausmas? 
Ar liepė iškart į miestą važiuot? Ir per kiek laiko išmokote draugaut su pavarom, sankaba, posūkių signalais ir veidrodėliais?žodžiu, kada nebereikėdavo galvoti kokį bėgį kada jungti, o tik sekti kelio ženklus? 
Ar liepė iškart į miestą važiuot? Ir per kiek laiko išmokote draugaut su pavarom, sankaba, posūkių signalais ir veidrodėliais?žodžiu, kada nebereikėdavo galvoti kokį bėgį kada jungti, o tik sekti kelio ženklus? Taip,liepe vaziuoti iskart mieste,nors nei apie pedalus ir ka jie daro nei apie ka kita supratimo jokio neturejau...taigi tiek ir tos naudos tebuvo,o ir baisu buvo nerealiai
...Aplamai po 10 vaziavimu susiradau kita instruktoriu ir paaiskejo kad nieko nemoku,taigi mokiausi labai daug,ir labai sunkiai man sekesi,bet vazineti patiko labai,tiesiog reikejo daugiau pamoku ir uzsispyrimo.Islaikiau is trecio karto ir po to mokslus dar gana intensyviai tesiau,nes labai dar truko,na,ir prasilauziau palaipsniui,susidraugavau su masina.Dabar akys-kojos-rankos viska padaro pacios,is anksto galvoti nereikia,viskas savaime gaunasi
