Vaikų baimės: bijo svetimų

#85
Sveikos mamos, 4u.gif

Kiek ieškojau, tai panašios temos neradau.
noriu jusu paklausti, ar jusu vaikuciai ko nors bijo ir kaip iveikete ta baime.

Maniske dabar pradejo bijoti zmoniu (tai atsitiko po apsilankymo pas gydytoja, kuri eme krauja). Bijo visu kuriu nepazysta, net vaiku. I vienus reaguoja net verkdama. Ir apskritai, po kraujo emimo, ji pasidare tokia bailiuke. Nebezinau ka ir bedaryti doh.gif
o gydytoju is vis neprisileidzia. tik pamacius verkt pradeda, nesvarbu kad ir nieko jai nedaro, o tik kalbina. verysad.gif

dar labiau bijo naujoviu, todel nebezinau kaip i darzeli reaguos. Pries tai viskas buvo gerai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Natyte: 09 vasario 2007 - 10:40
#86
Na ir mes vienos nepaliekam 4u.gif
Kai ją prižiūrėjo draugė, taip problemų nebuvo, bet palikti ją kokiam žaidimų kambary tai nei nesvajoju schmoll.gif Turbūt pradėtų isteriškai spiegti... Nes kai tik per žingsnį atsitraukiu, tai iškarto ieško kur aš.
Na aš labai tikiuosi, kad įsidrąsins kai pradės lankyti darželį.

O dėl to kad vienur vaikas jaučiasi gerai, kitur blogai, tai manau nuo daug ko priklauso. Mūsiškė nemėgsta būti tokiuose namuose, kur daug baldų ir nėra erdvės. O pas draugus, kur yra didelis kambarys, vos viena sofa ir staliukas, tai ten patinka. Būna kad balsas nepatinka tongue.gif Dar vieną kartą išsigando vyriškio, kuris buvo su juoda barzda ir akiniais biggrin.gif
Tų baimių pas vaiką daug blush2.gif bet mano nuomone palaipsniui supranta, kad nėra ko bijoti.

Beja labai gražios nuotraukytės thumbup.gif
Atsakyti
#87
Aciukas uz nuotrauku pagyras 4u.gif
As tai net negalvoju apie palikima kokiam zaidimu kambary,bet va,pvz.mano tevai nesupranta kodel mes negalim jiems anuko palikt kokiai savaitelei doh.gif Noreciau paziuret ka jie darytu po valandos su klykianciu vaiku doh.gif

Niu,zodziu,man tai netrukdo,kad musu padauza toks mamyciukas,nes manau,kad ateis laikas ir viskas stos i savo vezes,bet aplinkiniu nuomone kitokia ir jau pradedu galvot gal as neteisi g.gif
Atsakyti
#88
mano sunus pradejo bijot raudonu svieseliu kur ant raktu pakabuko yra viena diena nesupratau pradejo klikt virtuvei nueinu ziuriu kad kaip ir nieko nei nukryto nei ka kitas, paskui ziuriu is priesingo namo vaikas su ta sviesele i musu langus svecia o maniskis klikti doh.gif ir miegot blogai pradejo doh.gif
tai nuejau ir pasakiau to vaiko tevam
man tai negaila kad jis zaidzia su ta sviesa nu bet i kitu langus svest schmoll.gif

Natyte siaip tai turetu praeiti, jai gal baime yra kad tie zmones jai skaudziai padarys , gal demesi reikia nukreipt i kita daikta g.gif
Atsakyti
#89
QUOTE(Natyte @ 2007 02 09, 11:39)
Sveikos mamos, 4u.gif

Kiek ieškojau, tai panašios temos neradau.
noriu jusu paklausti, ar jusu vaikuciai ko nors bijo ir kaip iveikete ta baime.

Maniske dabar pradejo bijoti zmoniu (tai atsitiko po apsilankymo pas gydytoja, kuri eme krauja). Bijo visu kuriu nepazysta, net vaiku. I vienus reaguoja net verkdama. Ir apskritai, po kraujo emimo, ji pasidare tokia bailiuke. Nebezinau ka ir bedaryti  doh.gif
o gydytoju is vis neprisileidzia. tik pamacius verkt pradeda, nesvarbu kad ir nieko jai nedaro, o tik kalbina.  verysad.gif

dar labiau bijo naujoviu, todel nebezinau kaip i darzeli reaguos. Pries tai viskas buvo gerai.


Papildyta:
Mano maze mes kuri laika net vadinom bailiuke.Baimes atsiradokiek pamenam po masazu Vos iejus i poliklinika veido mimika pasikeicia. Kabinete apsipila asaromis ir net paklausyti gydytoja negali, nes niekaip neatplesiame man nuo kaklo. Akiu dugno iki dabar negalime pasitikrinti. Sakytum mediku baime. Ne tik: gatveje bet kas uzkalbina mane, tai mazoji iskarto ant ranku ir jau tik ziurek, kad nepratruktu raudoti. Kiek del to prisinervuota, neurolgai ir lasiuku isrsasinejo, bet is ju jokios naudos. Dabar po truputi drasejam, jau kartais prie kitu vaiku ir ant ranku nesiprasom. Manau tik laikas tokias problemas gydo.
Atsakyti
#90
QUOTE(Natyte @ 2007 02 09, 12:39)
Sveikos mamos, 4u.gif

Kiek ieškojau, tai panašios temos neradau.
noriu jusu paklausti, ar jusu vaikuciai ko nors bijo ir kaip iveikete ta baime.

Maniske dabar pradejo bijoti zmoniu (tai atsitiko po apsilankymo pas gydytoja, kuri eme krauja). Bijo visu kuriu nepazysta, net vaiku. I vienus reaguoja net verkdama. Ir apskritai, po kraujo emimo, ji pasidare tokia bailiuke. Nebezinau ka ir bedaryti  doh.gif
o gydytoju is vis neprisileidzia. tik pamacius verkt pradeda, nesvarbu kad ir nieko jai nedaro, o tik kalbina.  verysad.gif

dar labiau bijo naujoviu, todel nebezinau kaip i darzeli reaguos. Pries tai viskas buvo gerai.



Oi pažįstama situacija ir jausmas... Mano mažoji irgi visko pradėjo bijoti nuo metukų, o palaipsniui baimės tik didėjo ir didėjo, galiausiai po ligoninės paniškai bijojome maudytis. Kadangi maniškė anksti pradėjo kalbėti, tai pagrindinis žodis buvo BIJAU. Nebežinojau, ką daryti...Kreipiausi pas vaikų psichologę. Tuo pačiu ir parengiau straipsnį (ateinanciame Sveikas zmogus bus). Buvau labai nuraminta ir gavau tikrai daug įdomios informacijos apie vaikų baimes. Kai vaikas per daug visko bijo nėra gerai, ir kai vaikas visai nieko nebijo nėra gerai.

Baimė - normalus, adaptacinis jausmas, kuris neišvengiamas vaikui augant. Vieni bijo tam tikrų garsų, kiti - maudytis, treti dar kažko. O svetimų žmonių baimė yra normali...nes vaikas bijo ne tiek to žmogaus, kiek galimybės, kad žmogus jį atskirs nuo mamos.
Gydytojų baimė (mums irgi tas pats buvo po ligoninės), dažnai atsiranda po skausmingų procedūrų. Juk reikia suprasti vaikutį, jis bijo gydytojo, nes galvoja, kad jam vėl durs ir skaudės.

Aš irgi labai pergyvenau dėl mažosios baimių, galvojau nenormalu, kažkas baisaus...Dabar nusiraminau...Pradedu įsijausti į vaiką ir jį suprasti...
Atsakyti
#91
QUOTE(ingere @ 2007 02 10, 01:16)
Oi pažįstama situacija ir jausmas... Mano mažoji irgi visko pradėjo bijoti nuo metukų, o palaipsniui baimės tik didėjo ir didėjo, galiausiai po ligoninės paniškai bijojome maudytis. Kadangi maniškė anksti pradėjo kalbėti, tai pagrindinis žodis buvo BIJAU. Nebežinojau, ką daryti...Kreipiausi pas vaikų psichologę. Tuo pačiu ir parengiau straipsnį (ateinanciame Sveikas zmogus bus). Buvau labai nuraminta ir gavau tikrai daug įdomios informacijos apie vaikų baimes. Kai vaikas per daug visko bijo nėra gerai, ir kai vaikas visai nieko nebijo nėra gerai.

Baimė - normalus, adaptacinis jausmas, kuris neišvengiamas vaikui augant. Vieni bijo tam tikrų garsų, kiti - maudytis, treti dar kažko. O svetimų žmonių baimė yra normali...nes vaikas bijo ne tiek to žmogaus, kiek galimybės, kad žmogus jį atskirs nuo mamos.
Gydytojų baimė (mums irgi tas pats buvo po ligoninės), dažnai atsiranda po skausmingų procedūrų. Juk reikia suprasti vaikutį, jis bijo gydytojo, nes galvoja, kad jam vėl durs ir skaudės.

Aš irgi labai pergyvenau dėl mažosios baimių, galvojau nenormalu, kažkas baisaus...Dabar nusiraminau...Pradedu įsijausti į vaiką ir jį suprasti...

bet ar tai tikrai normalu? ji net bijo su kitu vaiku pazaisti, o seniau lekdavo net nepagausi.
ar tikrai tik laukti ir viskas? as taip nenoriu kad ji verktu ir sau nervus gadintu del tu baimiu verysad.gif noriu jas kazkaip susvelninti. galvoju gal i kokia mokyklele uzsirasyti kur mamos su vaikuciais eina. gal tuomet bus drasesne. ka manot?

aciu visoms, issakiusioms savo nuomone aciuks.gif
Atsakyti
#92
QUOTE
noriu jas kazkaip susvelninti. galvoju gal i kokia mokyklele uzsirasyti kur mamos su vaikuciais eina

Gal ir nebloga idėja. Susipažintų su vaikais, kitom mamom, jaustusi saugiai, nes visada gali sugrįžti prie mamos, pabūti ant rankų ir stebėti aplinką ax.gif
Atsakyti
#93
Aišku nebloga idėja užrašyti į kokią mokyklėlę, tačiau mums ji visai netiko... Aš bandžiau vedžiotis pas kitas mamas, pas vaikus...Pas mus ateidavo į svečius mamos su vaikučiais. Situacija būdavo nepavydėtina. Irgi nežinojau, ką daryti. Tačiau dar prisideda toks dalykas- kaip mamos nervavimasis ir nerimas dėl vaiko baimės, o vaikas tai labai jaučia. Kažkaip pati nusiraminau ir vaiko baimė sumažėjo. Nesakau, kad buvo lengva. kantrybės reikėjo be galo daug ir dar jos reikia, nes baimių dukrytė dar turi, tik jos tikrai švelnesnės ir mažesnės.
Atsakyti
#94
O maniske nieko nebijo, tik siurblio issigasta... biggrin.gif Tai po truputi bandau ja pratinti, kaip prie gyvunelio, sakau nebijok, jis geras, tai kai isidrasina, prieina, paglosto, bet jei ijungiu, tai vel i kamputi pasislepia... g.gif
Atsakyti
#95
QUOTE(migluzele @ 2007 02 15, 00:36)
O maniske nieko nebijo, tik siurblio issigasta... biggrin.gif Tai po truputi bandau ja pratinti, kaip prie gyvunelio, sakau nebijok, jis geras, tai kai isidrasina, prieina, paglosto, bet jei ijungiu, tai vel i kamputi pasislepia... g.gif



as irgi siandien net isigandau pradejau siurbliot o vaikas pradejo isteriskai verkt doh.gif
Atsakyti
#96
Mes tai labai tamsos pradėjom bijoti g.gif atrodo , kad ir nebuvo niekad išsigandęs , bet va prašo vakare visuose namuose šviesas sujungti g.gif bandau išmokinti patį įsijungti kai reikia ir išjungti , kad žaisliukai miegoti galėtų, sunkiai sugalvoju , kaip čia elgtis unsure.gif
Atsakyti