Vaikų baimės: bijo svetimų

o aš turiu bėda mano sūnelis 7 mėn nebūna pas senelius išviso. Su vyru baigiam nusišauti, jei norime kur nors dviese išvažiuoti negalime sūnis verkia, kaip pasiutęs. kaip manote ar praeis jam ta baimė.

mano spinduliukas jau pradėjo bijot žmonių, kai tik kas užeina į svečius tai iškart pamatęs pradeda klykt

o musu maze skiria kieno bijot, ka prisileist, pas senelius, aciu dievui, buna

maniske irgi siurblio bijo uztenka tik apie ji prabilt tai is karto verkia ir lenda ant ranku nezinau ka daryt

Tema tinkanti ir mums...
*Siurblio ir mes kažkada bijojom, bet palaipsniui pradėjo patikti... Tik kai pasakau, kad mama siurbs kambariuką, ji užsilipa ant lovos ir sėdi ten kol išsiurbiu.
*Bijojo labai medinio arkliuko, siaubas buvo kažkoks. iš tolo pamačius isteriškai verkt pradėjo, bet palaipsniui rodėm, kad galima suptis, lėlytes supom, po to ji užlipo ir dabar pats geriausias žaislas...
*Bijom senelio (vyro tėvo), nes jis su barzda ir labai storu balsu šneka. Kai ateina į svečius tai vaikas atbėga pas mane, apapa... bet po geros valandos jau ir senelis tampa draugas. Bet kaskart išvydus jį verkia ir šaukia ne ne ne...
*Bijojom sniego... Jokiu būdu ant jo neidavo niekaip nepavyko įkalbint - ačiū dievui žiema baigės
*Bijo lapų, kuriuos vėjas pučia... Anksčiau labai nepatiko ant žolės vaikščiot, bet dabra jau drąsiai žygiuoja, nes kažkada vaikas žaidė ant žolės, tai jai jau buvo dzin, kad žolė, svarbiau buvo pas vaiką nulėkt...

Na o dėl daktarų baimės tai čia labai dažnai vaikiukams taip būna. Mano nuomone, kad daktarai dirbantys su vaikais turėtų truputį kitokie būt, na ta prasme žaismingi, šypsotis, žaislų kabinetuose turėtų būt. Kai mes nueinam pas savo daktarytę, tai aš Gustės iš kabineto neištempiu, žaidžia su žaislais, pati ant svarstyklių lipa, visada gydytoja išeinant ką nors duoda - ar lipduką, tai saldainį... Na vaikui liks prisiminimas geras, kad ne skaudėjo, o kad kažką davė.

Kuo mano vaikas buvo mažesnis, tuo daugiau visko bijojom, na o dabar jau smalsumas nugali, bet išlenda viena ar kita baimė... Na mano mergelė nedrąsi būna svetimoj aplinkoj, o namuose tai susitvarkyti su ja nespėju. Tai visi sako : koks ramus vaikas... Jooooo... svečiuose ji auksinė mergaitė

mes siurblio bijome paniskai bet kai ijungiu ir mato kad nera kur dingti nurimsta bet dabar labai bijo drugeliu ir visu skraidanciu padareliu nes vienas drugelis uzskrido ir atsitupe ant jos tai toks klikimas buvo kad net nakti blogai miega nezinau nei ka daryt kaip ja itikint kad nieko cia baisaus

Mano vaikis irgi visko kartais pradeda bijoti. Bet aš visad bandau tai ko jis bijo padaryt kaip žaidimą, iš to ko jis bijo visada stengiuos juoktis. Ir visada padejo. Žinoma tik neverst vaiko daryt to ko jis bijo. Jei bijo žmonių ir neverskit bendraut, patys su žmonėm bendraukit, kartu su tais žmonėm juokites - vaikas pamatys kad bendravimas yra geras dalykas ir pats užsimanys. Bet kaip sakot vest pas kitus vaikus specialiai ir primygtinai vers bendraut, tai man rodos nelabai...
Mano vaikis mažas bijojo maisto smulkintuvo garso, tai visad maistą trindavau kai jo nebūdavo šalia ir turbūt tik po pusės metų jis jo nebebijojo.
Būdavo kad net kai aš nusičiaudydavau jis išsigąsdavo, tai aš iškart pradėdavau juoktis ir vėliau jam kiekvienas nusičiaudėjimas juokingas būdavo.
Kai išsigando siurblio, neįjungus jo (kad garso neišsigastu) rodžiau kaip galima linksmai su juo žaist, linksmai imitavau jo garsą, tai dabar ir jis vaidina kad siurbliuoja.
Dabar virš antram aukšte tetis daro remonta ir garsiai trankos net vaikas išsigąsta. Aš mažiui sakau - čia tetis triukšmauja, niu niu niu jam - ir pan. Tai ir jis pradejo sakyt "TETISSS" kai subilda koks darbininkas viršuj, net jeigu tetis šalia.

Maniškis tai labiausiai bijo svetimų žmonių ypač kai šnekina koks nepažįstamas ,tada Viliukas jiems atia rodo (tipo "dink")arba rėkti pradeda.Bet ne visų bijo kitiems atvirksčiai nusišypso,net nžn nuo ko čia priklauso,

Taip pat bijom daktares,kai ji paklauso savo aparateliu bet užtat skiepytis nebijo

Mano vaikas bijo masinu, arkliuku, kur imeti lita ir supasi, bet siaip atsargiai juos glosto, kai nejuda. I judanti ziuri tik is toli, isignybes i mama
Visai nebijo tamsos, pats uzmiega tamsoje, nes taip priprates, o jei mato sviesa, tai reiskia reikia dar eiti zaisti ir t.t...

Nu zinote paskaitinejau jusu mamytes parasytas zinutes ir galiu tik prie jusu prisijungti mano sunui yra 1.6m ir bijo labai bijo svetimu zmoniu,ypac suaugusiu nes su vaikais zaidzia,pas gydytoja niekaip negalim nuvaziuoti nes gydytojas net paklausyti negaliu jo sirdies ritmo,pasverti neimanoma,net nezinau labai sunerimavau o jei tos baimes vaikas neisaugs,ar jusu vaikuciams ta baime praejo kai paaugo?

o mes kolkas nieko nebijom,net tamsos

o mano mazius nuo metuku pradejo bijoti svetimu liftu , savas viskas gerai, bet jei kur kyli su svetimu, tai asaros rieda kaip pupos
o seip daugiau lyg nieko nebijo, zmoniu nebijo, tamsos lyg ir ne, bet vat svetimu liftu tai bijo, net nezinau kodel, ar kazkada issigando ar dar kas