Sveikutės,
Po truputį grįštam ir mes į eterį. Kol kas labai trumpam, nes mažoji Kamilė labai nerami, pilvuko skausmai kankina, dieną pučia pilvuką, o vakarais tarp 20-22 val. užeina baisus rėkimas ir žviegimo, niekas nepadeda, nei nešiojimas, nei supimas, nei maitinimas. Jei duodu tai truputį pavalgo ir vėl žviegia, o paskui vėl pavalgo ir vėl žviegia, o tada prisirijus pienuko su oru viską žiauriai atpila

Žodžiu, sunkoka pradžioje, bandom visokius variantus, kaip palengvinti mažiukei jos skausmelius, bet vis dar neranda gero būdo. Tik pastebėjau, kad geriau tuo metu kai labai verkia iš vis papo nesiūlyti.
Paskaičiau Lauroslin postą, tai supratau, kad jos mažiukui panašiai buvo. O kai davė čiulptuką, viskas pasitvarkė. Aš dar bijau duoti čiulptuką, nes ji per savo vargelius ir piktumėlius dažnai nelabai gerai spenelį apžioja, tai kol neišmoksim teks pasikankinti.
Tokios mūsų pirmosios savaitės. Nors ir tikrai nelengva, aš ir tėvelis labai laimingi sūpuodami savo mažytę princesę. Kartais kai ji miega ir šypsosi angelišku veideliu, tai žiūriu ir bliaunu
Pats gimdymas praėjo sklandžiai, gavom kalną skatinamųjų, nes kaklelis kietai laikėsi, jau į patį galą neatlaikiau ir paprašiau epidūro (nors jei būčiau žinojus, kad liko tik 2 val. tai tikrai būčiau pakentėjus, bet pagal tai kaip atsidarinėjo prognozavo, kad teks dar kokias 6 kankintis). Epidūras normaliai nepavyko, nes vis į kraujagyslę pataikydavo ir kraujas bėgo. Trečią kartą kai įdūrė, tai nestatė lašelinės, tik suleido ten vaistų ir paliko, nes irgi nelabai pavyko dūris. Žodžiu, nugara subadyta, o naudos nedaug. Praeina pusvalandis ir vėl visus sąrėmius normaliai jaučiu. Gerai, kad kaklelis paskui pasidavė, o išstūmiau savo mažiukę, per 24 min.

Šiaip po gimdymo emocijos liko teigiamos, nebuvo taip baisu, kaip įsivaizdavau ir buvau prisigalvojusi. Visai nebuvo baisu, na skaumelį reikėjo pakentėti, bet tikrai galima iškęsti. Jei atsukčiau laiką atgal, tai turbūt kęsčiau iki galo be nuskausminimo

. Labai dėkinga gydytojui ir akušerei, kurie buvo superiniai

Ir dar be galo dėkinga MB, kad buvo visą laiką kartu, be jo tikrai būčiau neištvėrus ir emociškai būtų žymiai žymiai sunkiau. O dabar tos 8 valandos pralėkė labai greitai (bent jau man, MB turbūt jos atrodė kaip savaitės).
Surašiau viską padrikai, bet labai skubu, kol mažė nepabudo.
Sveikatytės visoms