Pradinukams nerašomi pažymiai

Man atrodo, kad pažymių nerašymas tikra nesąmonė. O vaikui paskui pradėjus rašyti pažymius nebus streso? Ir iš viso tas NP ( nedaro pažangos) man asocijuojasi- nepakanka proto

Na pritarčiau. Tikrai vertinimas visokiais ženkliukais kažkaip ... Mano dukros 5-okės matematika labai suprastėjo, o lietuvių kalba už kurią gavo kelis raštus ... Mokytoja jauna, nepatyrusi. Dukros sąsiuvinyje parašė:
Puiku 9.
O jos rašinėlis buvo nuostabus, o kiek aš girdėjau puiku-10. dabar ta mokytoja išvažiavo į paskaitas. Vaikai be pavaduojančių mokytojų...

man visi tie debeseliai ir saulutes juoka kelia. pamenu mano klasej nuo pirmos klases buvo vertinama pazymiais, tiesa iki antros klases penkiabalej sistemoj, o sese metais jaunesne gaudavo piesinuku, tai ji man pavydedavo, o as ja lazdavodavau. tie paveiksliukai gal dar puse velnio darzelinukams, bet mokykloj manau pazymiai geriau

Nors ir nerašomi pažymiai, vis tiek vertinimai yra ir juos tėvai gali lengvai pasiversti į balus. Pvz. pas mus po kiekvienu darbu mokytoja rašo "puikiai", "l. gerai", "gerai"...+dar papildomi komentarai ir visa tai juk yra užmaskuoti tie patys 10, 9, 8...
Čia jau gaunasi "kaip pavadinsi, taip nepagadinsi" Išeina taip, kad oficialiai pažymių nėra, bet realiai mes juos žinom - žaidimas ir tiek, prasmės nėra Aš būčiau už pažymius kaip ir visom vyresnėm klasėm.

O aš visu 100 % už vertinimą be pažymių. Jei domiesi savo vaiko mokslais ,tikrai suvoki ir žinai, kaip jis mokosi, labai gerai, ar gerai, ar prastai, ir nebūtina matyti skaičių 6 ar 10, kad tai suvoktum. Man nepriimtinas vertinimas pagal skalę ir gyvenime, debesėliai ir gėlytės leidžia matyti padėtį, bet be rėmų, ir netikiu, kad vaikas, kuris rašo diktantus be klaidų ar su viena, dviem klaidom ir įvertintas tarkim žiogeliu staiga pradės blogai mokytis mokyklos penktoj klasėj (mokslui gali turėti įtakos aplinkos pasikeitimas, mokytoja, amžius, šeimyninės problemos ir n kitų priežasčių, debesėliai n-tojoj vietoj (bet juos juk taip gera "apkaltinti"...)). Kai anglų mokytoja mano dukrą įvertino pažymiu, man net galvoj taukštelėjo, prisiminiau savo mokyklą, savęs vertinimą, savo jau net pasąmoninį blogumo jausmą dėl septyneto, tikrai liūdnesnis veidelis mane liūdina mažiau negu skaičius 7, o svarbiausia mano dukrą (stereotipas: 7 - nesėkmė, tikrai debesėlis neiššaukia tokios pasekmės - nesėkmės jausmo), . Ji puikiai supranta, kad ši kartą nelabai gerai pavyko, bet ji gavo paveikslėlį, mokytoja pakomentavo problemas, ji nebuvo tiesiog padėta į lentyną...
Papildyta:

Įsiskaitykit, tai jūsų asociacija, pagalvokit, kodėl jums taip atrodo. (atrodo, beje, galbūt tik jums )
Papildyta:

Jūs klausėt savo vaiko, ar jis tikrai nežino, ko iš jo norima? Jūs norit pasakyti, kad jūsų vaikas atėjęs į penktą klasę nežino, kad iš jo norima, jog jis mokytųsi ?...
Papildyta:

Va, jus puikiai pasakėt, "mes juos realiai žinom", nes daug kas sako, kad neįsivaizduoja, kaip mokosi jų vaikai (nu negi tik pamačius skaičių tai galima sužinoti?...tai gal verta tuomet pasidomėti savo vaiku, pakalbėti pavyzdžiui tiesiog daugiau).
O kad tai beprasmiška vertinčiau ne pagal tai, kokį man tai daro poveikį, kaip tai atrodo man, o pagal vaiką, vaikų psichologo komentarus.
Papildyta:

Aš jums pasiūlysiu perskaityti dar kartą savo postą: "Maniškis jau ketvirtoj klasėj su kažkokiu siaubu laukė tokių įvertinimų pažymiais", tai jūs siūlot pradėti tą siaubą kuo anksčiau, tegu jau kankinasi nuo pirmos klasės, mažiau kankinsis 5, , juk ir tėvams bus aiškiau, kaip mokosi vaikas ...
Papildyta:

Aš su jumis nesutikčiau, jei vaikas stengiasi tik dėl skaičiaus 10....(mokytojos pagyrimas, žodis "puiku", dvi didelės šypsenos, tolesnis tėvų pagyrimas tai irgi yra paskata , tik mums, skaičiuojantiems pinigus litais ir šiaip daug ką tik skaičiais labai sunku suvokti, kad skatinti gali ir geras žodis, šypsena, prisilietimas...Manau reikia vaiką skatinti mokytis ne dėl padėties lentynoj, reikia stengtis ugdyti norą pažinti, išmokti, nugalėti save, savo tingėjimą (net jei už tai ir niekas neduos 10) Meilė ir dėmesys ne visada išreiškiami skaičiais...
Papildyta:

Taip liūdna, kad žmonėms visada reikia atlyginimo. Kai jūs iškepat pyragą savo šeimai irgi norit atlygimo? Mokosi vaikai ne dėl atlyginimo, o sau, skamba banaliai, bet ko norėti, jei ir tėvams mokslai patys atrodo beprasmiai, jei niekas nemoka atlyginimo. Žinot, poatikėkit, kartais galima atlyginti nebūtinai skaičiais....
Su vaikais nedaromi eksperimentai, jiems bandoma sukurti saugesnes, draugiškesnes sąlygas, kol tai dar įmanoma, kol jie neatėjo į pasaulį, kur viskas skaičiuojama skaičiais, matuojama, perkama ir parduodama... (o tėvai to nenori...)
Papildyta:

Aš kaip mokytoja, esu už pažymius. Pirmiausia užstoju savo kolegas, kuriems tų debesėlių, saulių, zuikių piešimas, klijavimas atima žiauriai daug laiko ( jau geriau jį sirtų pamokos pasiregimui, metodinę knygą perskaitytų ar su silpnesniu mokinuku daugiau padirbėtų ). Visų antra - ne visi tėvai supranta tą neformalų vertinimą, ne visi iki galo perskaito tos vargšės mokytojos sąžiningai kelias valandas ( iš savo patirties sakau) rašytas litanijas apie pp (padarytą pažangą). Trečia - didžioji dalis (90 proc. (atlikome tyrimą) ) vaikų nori, kad rašytų pažymius. Ir ketvirta - ministerijai pateikta pageidavimai dėl vertinimo. Pakeitimai nusimato, tik nežinia kaip greitai.

Aš irgi manau, kad pažymiai vaikams yra būtini. Žaidžia mokytojos su tais lipdukais, spalvomis, rašo įvairius komentarus, kurie užima begales laiko, o finale - ne visi tėvai ir vaikai suvokia realią padėtį.
Maniškė pradėjo eiti į penktą klasę ir kaip džiaugiasi gautais dešimtukais. Įvertinimas (suprantamas įvertinimas) vaikui labai svarbu.

Aš irgi už pažymių rašymą. Toks vertinimas, manau, yra aiškesnis. Mano vaikas irgi už pažymių rašymą. Jis manęs dažnai klausia, kodėl jiems nerašomi pažymiai, o aš neturiu, ką tokio protingo atsakyti. Pasakyti, jog tam, kad jam nesukeltų streso? Nesupranta, ką tas stresas daro... Jis pats ateina ir sako, kad labai norėtų gauti dešimtukus ir aštuntukus, o mokykloj mokytoja sako, kad jis gavo didelį dvejetą... Tai nelabai suprantu tos saulyčių ir lipukų esmės, jei mokytoja vaikams vis tiek sako, kokį pažymį gavo, nors ir nerašo....

Pati save atsimenu. Nuo pirmos klasės rašydavo pažymius (dar penkiabalėj sistemoj). Jei viskas gerai, tai 5, jei yra klaidų - 4, jei labai daug klaidų - 3. Dvejetus rašydavo išimtiniais atvejai, jei jau esi "visiškas abloūchas". Niekas antidepresantų dėl to negėrė.

taip, nes pas sunu sypsenele reiskia saunuolis, tam tikra pagyrima. Bet jinai lygiai taip pat sekmingai rasoma ir kai vaikas viska iskart gerai padaro ir jeigu vaikas, kuriam kazkas nesiseka padare pazanga. Taigi realiai tai gali buti 10 vienu atveju ir 7 kitu ( jeigu pries tai buvo keli 5).
O kas savaite neisi gi ir neklausinesi mokytojos asmeniskai apie savo vaika. Turi jinai irgi savo gyvenima.

Siaip neseniai buvo susirinkimas ir mokytoja rode vaiku diktanta. Sypsenele buvo ivertinti ir tie, kurie nepadare klaidu, ir tie kurie padare 2-3 klaidas.
Ir tik veliau mokytoja komentavo kiekvieno darba asmeniskai, kam kas kliuna. Bet kiekvieno diktanto jinai taip nekomtuos gi

Mūsų mokykloje vertinimas yra nuo pirmos klasės, tik norint formaliai išvengti tokio įvardijimo, kaip vertinimas pažymiais, rašomos klaidos nuo 0 iki 10. , t. y. jei parašytas 0, reiškia 10, jei parašyta 1, reiškia 9... Labai jau primityviai bandoma apeiti aiškius dalykus.
Kadangi objektyvumo vis tiek nėra (per kalbos diktantą vertinamas ir "dailusis rašymas", per matematikos kontrolinį - ne tik, ar teisingai išsprendei uždavinį, bet ir ar nuo krašto palikai vieną eilutę ar dvi ir ar skaičiai "gražūs", už atmintinai pasakytą eilėraštį rašomi tik 10 ar 9 nepriklausomai nuo intonacijos ar suklydimų skaičiaus), tie pažymiai nieko nereiškia ir neduoda jokios informacijos, tik mokytojos yra naudojami kaip paskatinimo ar nubaudimo priemonė.

Manau, kad pirmoje klasėje tikrai per anksti taip detaliai diferencijuoti, tuo labiau kai pažymiai pagarsinami visai klasei (su asmens duomenų apsaugos reikalavimais mūsų mokykloje labai ir labai prastai)

Kitas dalykas, kad realiai saulutės ar debesėliai lygiai taip pat yra yra vertinimas, tik siauresnėje (5-balėje ar 4-balėje) vertinimo sistemoje. Aš manau, kad gaunantiems saulutes, gėlytes ar spinduliukus ir vis dar nesusivokiantiems sistemoje tėveliams reikia daugiau laiko skirti bendravimui su mokytoja. Ir tikrai nereikia dėl to jaudintis, kad "vagiate jos asmeninį laiką" (nebent tai darote savaitgaliais ar kiekvieną dieną po 19 val.), nes toks mokytojų darbas, kurį aš labai gerbiu ir vertinu - ir visiškai sutinku, kad dėl tokios darbo specifikos jiems reikalingos ilgesnės atostogos.
Bet pirmokams dar nereikia nei dešimtukų nei penketukų, tikrai ne formalus vertinimas turėtų būti pagrindinis variklis mokytis.

Žinot aš irgi už tai kad rašytų pažymius, nes tie visokie piešinėliai, debesėliai ir raidelės nieko doro neduoda, niekas nesako, kad pradinėse klasėse vestų tuos trimestrus ar ką nors panašaus, susitaupytų ir mokytojų laikas ir tėvams būtų aiškiau. Todėl aš visu 100 procentų už pažymius.

Aš už saulutes, bebesėlius ir kitokius lipdukus, kurie pralinksmina mažėlius.Tik svarbu, kad būtų aiškiai parasyta - puiku, labai gerai, gerai ir t.t, iš ko galėčiau suprasti ar reikia vaikui pagalbos mokantis.
Man nepatinka pradinukų taip vadinamos pasiekimų knygelės, kuriose vertinamas mokymasis už mėnesį, ir tai dedami tik pliusiukai. geriau būtū vertinami kiekviena dieną, už eilėraštį, piešinį ir t.t., tuomet būtų viskas aiškiau.
Be to, man nepatinka, kad kartais mokytojai vertina ne mokinio žinias, o pagal savo nuotaiką.Jei "nekritai į akį",tai mokykis, stenkis kiek nori, vistiek gero įvertinimo negausi.Pati tai patyriau ir į mokyklos pusę net pažiūrėti nenoriu.