Na manau viskas priklausys nuo jūsų santykių, jūsų ryšio ir t.t. Tikrai patikrinsite vienas kitą ir nuspresite ar jus turite likti kartu.
Tarkim aš su MB pradraugavau beveik 5 metus per atstumą. Aš gyvenau Klaipėdoje su tėvais, jis gyveno Jonavoje, aš studijavau Šiauliuose. Taip ir susitikinėdavome kas antrą savaitgalį, per pertraukas tarp egzamenų, per atostogas. Kadangi buvau gera tėvų mergytę turėjau dažnokai ir namo grįžinėti.
Nežinau kaip MB, bet aš turėjau kiekvienais mokslo metais po gerbėja
Sunkiausiai buvo atsispirti pirmam kurse, kai su saviškiu buvom tik kokius 4 mėnesius kartu, o čia toks gerbėjas pasimaišė ir dar man patinkantis ir su tokiu pat vardu. Bet meilė nugalėjo. Atsispiriau visoms pagundoms, tiesiog esu toks žmogu, jeigu įsimylėjau visi kiti man gali būti tik draugais. Besibaigiant 4 kursui MB dar ir į Iraką išvažiavo 6 mėnesiams.
Rezultatas visko prieš 3 metus atšokom vestuves, prieš 2 metus susilaukėm nuostabaus sūnelio.
Linkiu, kad ir tavo istorija būtų su laiminga pabaiga
Tiesiog noriu Jūsų nuomonės būtent kalbant apie mano situaciją 
Tai va, prieš keletą savaičių sužinojau, jog įstojau mokytis i miestą esanti už 300 km nuo mano gimtojo 
pora metų svajojau apie tą universitetą ir man pavyko 
bet atsitiko taip, kad supratau kad čia, mano mieste visada buvo mano zmogus, kuris mokosi čia. (Ta prasme kalba eina apie mano vaikiną) 
Kaip manot ar imanoma išsaugoti draugystę ir be proto šiltus santykius esant toli vienas nuo kito? Labai del to stresuoju ir pergyvenu 
Nenoriu jo prarasti, žinau, ir jis pats sake jog lauks manęs (tas išsiskyrimas truks apie metus), bet turiu labai nemažai pvz, kai poros praėjus vis porai menesių pasuka skristingais keliais 
