Aš esu iš tų, kurios "turėjo laimę" gimdyti prieš penkiolika metų. Manau, kad dauguma čia lankosi jaunesnių, "kitos kartos" mamyčių, kurios tikisi maximum visa ko sėkmingiausio. Žinau, pasirodysiu kaip bobutė iš serijos "o mūsų laikais...", bet iš tikrųjų, kai palygini koks nejautrumas, abejingumas ir konvejeris buvo anksčiau, tai dabar mane tenkina viskas (po to, ką teko patirti prieš penkioliką metų). Aš matau akivaizdžius skirtumus, pasikeitimus į gerąją pusę. Įdomumo dėkei nupiešiu savo gimdymo vaizdelį:
Priešgimdyvinė palata, kurioje
raitomės dviese.Čia pat kokios trys
studenčiokės varto "Sandra" žurnalus ir aptarinėja megztinių raštus.Aš neprieštarauju, svarbu, kad tik manęs nejudintų, nes...
...nes akušerė grubiu balsu liepia vaikščioti(o dieve, kaip skauda), o kai pakylu iš lovos, ji
su akivaizdžiu pasibjaurėjimu sako : "pažiūrėk kaip tu atrodai, plaukus susirišk, jau tos pedagogės (studentė dar buvau) tokios lepios..."
Kita šalia esanti patalpa be durų-kažkoks pereinamas koridorius, kuriame sanitarės barškina tas metalines dėžes, tačiau dar
girdžiu serialo "Ir turtuoliai verkia " balsus bei kitus balsus, aptarinėjančius įvykius...
Trečia patalpa už jos (irgi be durų) -
gimdymo, iš ten kažkas šaukia
Įsivaizduojat? -
viskas vienu metu. Patikėkit, va tokio jovalo, tai niekad nepamiršiu

.
O kai gimė pamėlęs vaikiukas, tai supakavo, paguldė kaži kur per penkis metrus nuo manęs (apie jokius dėjimus ant krūtinės tada dar nebuvo kalbos) ir visi dingo.Paskui užsuko pažįstama (ji kaip studentė užsuko), pamatė mane , tai aš dar jos paklausiau kaip tas mano vaikeliukas atrodo. Ir tris dienas man to vaiko niekas nedavė (neaiškino kodėl, nepakvietė aplankyti, net nepasakė kur tie leliukai guli), o aš po tokio košmaro neišdrįsau paklausti kodėl, kol vėl nesutikau tos studentės, su ja ir nuėjau pas savo vaikiuką.Viskas ten buvo normaliai, tiesiog nevežė man , nes stebėjo. O po trijų dienų aš jį gavau kaip niekur nieko į rankas ir nežinojau ką daryt- kaip maitint , kuo maitint...
Todėl dabar esu rami , laukiu lapkričio ir tikiu, kad viskas bus gerai

, nes jau gimdydama antrą patyriau, kad viskas kitaip-geriau. O gimdysiu pas gydytoją , kuri čia buvo ne kaip paminėta, tačiau aš turiu savo nuomonę ir vardan šventos ramybės neminėsiu pavardės.