Galiu pacituoti iš
Nikolajus I. Kurdiumovas Konstantinas G. Malyševskis
PROTINGAS ŠILTNAMIS
apie juos,bet čia "teoriškai",gal kas pakomentuos,kas augina
"Paėmęs keliasdešimt kalifornietiškųjų sliekų, aš suleidau juos į dėžes su įvairiomis atliekomis,
po ko jie sėkmingai išdvėsė. Pasirodė: nežiūrint sugebėjimo ėsti įvairią organiką, sliekai visgi turi tam
tikrų reikalavimų gyvenimo sąlygoms. Pirmiausia, substratas neturi susidaryti tiktai iš maisto! Nedaug
pagalvojęs, pabendravęs su internetu ir moksline literatūra, perskaitęs daugybę įvairių rekomendacijų
ir metodikų, aš supratau savo klaidas, o sliekai ėmė augti ir daugintis.
Ir štai aš pamačiau, kokie tai stebuklingi padarai! Kai tik surinkau saują jų produkcijosbiohumuso ir paėmiau jį į rankas, aš pajutau, kad dalyvauju nuostabiame įvykyje-dirvožemio gimime.
Bet kuris žmogus, nors kiek suprantantis sodininkystėje, paėmęs į rankas šviežią biohumusą, pajunta
susižavėjimą-tokia tai puiki, lengva, puri žemė. O kai aš pabandžiau auginti joje daržoves-paprikas,
pomidorus, agurkus-mano nuostaba padvigubėjo. Tokių vaisių anksčiau aš niekada neužaugindavau.
Ir visa tai be mineralinių trąšų. Kambariniai augalai taip pat puikiai vertina biohumusą-citrinos ant
mano palangės užauga po 800 gramų kiekviena!
Dar didysis gamtininkas Čarlzas Darvinas įvertino didžiulį sliekų vaidmenį planetos mastu: jei
jų nebūtų, visa mūsų žemė būtų padengta daugelio metrų storio negyvų augalų dalių-lapų, šakų,
žievės sluoksniu.
Jeigu įsigilintume, tai naminių gyvulių mėšlas, kuriuo mes tręšiame lysves, kad padidintume
derlingumą-tai tik natūralių, agronomiškai sveikų ekskrementų-dirvos gyventojų mėšlo pakaitalas,
surogatas. Ir pakaitalas daug prastesnis! Galima daug kalbėti apie mėšlo trūkumus. Tai milijonai
piktžolių sėklų, milijardai helmintų kiaušinėlių ir ligas sukeliančių mikrobų; tai ir visiškai nebūdinga
dirvai mikroflora, ir amoniako garavimas; galų gale beprotiškas darbas: atvežk, įterpk į dirvą-o po to
kovok su piktžolėmis, beveik metus lauk efekto... Aš prakeikčiau mėšlą, bet jis-yra, o geresnio
pakaitalo kol kas nėra! -sako N.A.Kulinskis, nusipelnęs Rusijos agronomas, pasaulinio lygio
autoritetas organinių sėjomainų praktikoje.
Sliekų mėšlas ne tik neturi visų šių trūkumų. Jis daugelį kartų naudingesnis šaknims-juk tai
jų gimtoji aplinka. Ir pagaminama jo pakankamai. Dirvoje gyvenantys sliekai palankiomis sąlygomis
per parą išskiria tiek koprolitų, kiek patys sveria. Tai yra, jeigu 1m2 dirvos gyvena 100g sliekų, jie kas
mėnesį palieka apie 3kg mėšlo, ir paties geriausio-natūralaus! Kiekvienam arui-300kg! O lysvėse,
papildytose organika, gali gyventi iki kilogramo sliekų viename kvadratiniame metre, ir jie pagamins
per vasarą daugiau kaip tris tonas mėšlo vienam arui! Be to, slieko žarnynas-tai gamtinis inkubatorius,
kuriame nuolat dauginasi naudingi dirvos mikroorganizmai. Tokiu būdu, sliekai nuolat praturtina
dirvą dirvos mikroorganizmais, didinančiais augalų imunitetą ir derlingumą. Ir jei dirvoje daug sliekų,
nėra jokio reikalo naudoti dirbtinius bakterinius preparatus. Nors mūsų sklypuose tokios dirvos būna,
deja, labai retai...
Gaila, bet dar gyva nuomonė, jog dirvoje gyvenantys sliekai gali pažeisti augalų šaknis. Šis
klaidingas tvirtinimas, matyt, atsirado todėl, kad nedėmesingi daržininkai painioja sliekus su kai kurių
vabzdžių lervomis, kurios, turėdamos tvirtus žandus, iš tikrųjų gali graužti šaknis. Sliekai gi neturi
žandų, tik lūpas, ir maitinasi daugiausia dirvos grybeliais ir bakterijomis, gyvenančiomis ant organinių
atliekų, nulaižydami juos nuo paviršiaus. Jie taip pat gali praryti smulkias organines daleles, kurias
suvirškina jų žarnyne gyvenančios bakterijos.
Sliekų nauda didelė ir įvairiapusė. Jie netgi gali sustabdyti šaknų puvinio vystymąsi, išėsdami
pūvančias suminkštėjusias svogūnų ir šakniagumbių dalis, tuo metu neliesdami gyvų, sveikų audinių.
Urveliais, išraustais sliekų, lengviau skverbiasi gilyn jaunos augalų šaknys. Aš ne kartą pastebėjau, kad
greičiau ir geriau vystosi tie kambariniai augalai, į kurių vazonus atsitiktinai pateko keletas sliekų, ir
dabar visada persodindamas įleidžiu jų pats.
Namuose sliekus galima maitinti bet kokiomis augalinės kilmės atliekomis: bananų, citrusinių
vaisių žievėmis, obuolių graužtukais, arbatos ar kavos tirščiais, supelijusia duona. Tinka košių likučiai,
senos duonos gabaliukai, supuvę vaisiai ir daržovės, ir panašiai. Galima maitinti sliekus žole ir
nukritusiais lapais. Mėsos atliekomis maitinti nerekomenduojama dėl nemalonaus kvapo, lydinčio
gyvulinių baltymų irimą. Gyvas atliekas(pavyzdžiui, bulvių lupenas) geriau prieš tai užšaldyti,
pastačius balkone ar šaldiklyje-kaip mes jau kalbėjome, gyvų augalų dalių sliekai neliečia.
Maitinkite po nedaug, 0,5-1cm sluoksniu, įsitikinę, kad prieš tai duota porcija sunaudota. Bet
nepamirškit, kad ilgo badavimo sliekai taip pat nepakelia, todėl pridėti maisto jiems reikia ne rečiau
kaip du kartus per mėnesį. Nedėkit per daug maisto, nes gali atsirasti nemalonus kvapas ir prisiveisti
vabzdžių. Nors sliekams tai nekenkia, bet namuose netinka. Jeigu visgi atsirado muselių, kad jos ne
skraidytų po namus, galima užmauti ant dėžės maišą nuo cukraus ir sandariai užrišti, prieš tai patepus
kraštus insekticidais nuo tarakonų. Muselės žus, o sliekų insekticidai neveikia.
Kartą, eksperimentuodamas su įvairiomis buitinėmis atliekomis, aš pabandžiau maitinti sliekus
apelsinų žievelėmis. Sliekai jas noriai ėdė-po truputį apgrauždavo, ir greitai žievelės dingdavo be
pėdsako. Koks buvo mano nustebimas, kai po kiek laiko, prisiruošęs pasiimti truputį humuso daigams,
aš pajutau, kad žemė stipriai kvepia apelsinais!
Sliekus visiškai įmanoma laikyti ir veisti bute, bet dauginasi jie ne taip greitai, kaip norėtųsi, ir,
kad gautume didelį jų kiekį, reikia sudaryti jiems palankias sąlygas, tiekti tinkamą maistą ir,
svarbiausia, apsišarvuoti kantrybe.
Jeigu įsigysit 20-30 sliekų, kiekvieną mėnesį jie padės apie 200 kiaušinėlių. Po dviejų mėnesių
pas jus jau bus apie 400 jauniklių. Dar po dviejų mėnesių jie pradės daugintis, ir prieaugis didės
geometrine progresija. Taigi po 4-5 mėnesių jų bus jau keletas tūkstančių. Tai yra, kad gegužei-birželiui
turėtume darbinę bandą, reikia pradėti veisti sliekus gruodį-sausį.
Juos apgyvendinti galima bet kokioje medinėje ar plastmasinėje dėžėje, netgi kartoninėje, iš
vidaus išklotoje polietilenu, sename stikliniame akvariume, dėžėje nuo šaldytuvo ar kibire. Patogu
sliekų laikymui žiemą naudoti daigų dėžes. Ant dugno pripilkite 5cm dirvožemio sluoksnį, padėkit
vienoje vietoje truputį maisto atliekų 1-2cm sluoksniu, vėl 5cm dirvožemio. Žemės sluoksnis talpoje
gali būti ir didesnis, bet ne daugiau 30-40cm. Žemė turi būti drėgna, bet
neleiskit dugne susikaupti vandeniui-ten paprastai būna jaunikliai, kurie gali uždusti ir žūti. Labai gerai ant talpos dugno kaip
drenažą pakloti stambiai supjaustytų šiaudų sluoksnį-jie sukurs būtiną purumą, sliekai noriai juose
apsigyvens ir po truputį suės. Uždenkit žemės paviršių, kad sumažėtų džiuvimas, keliais sluoksniais
senų laikraščių(sliekai juos taip pat po truputį suės).
DESANTAS Į LYSVES
Prieš daigų sėjimą reikia atskirti substratą nuo sliekų. Galima išpilti visą sliekyno turinį į
krūvą ant plėvelės ir atskirti žemę, atgrėbiant nuo šios krūvos nedidelėmis porcijomis. Sliekai tuo metu
šliauš link krūvos ir likusioje dalyje susikoncentruos pagrindinė jų masė. Galima atskirti biohumusą,
palaipsniui nuimant viršutinį sluoksnį-sliekai taip darant lenda gilyn. Bet galima padaryti dar
paprasčiau: savaitę sliekų nešerti, o po to viename dėžės krašte padėti ką nors skanaus-salstelėjusios
košės, pasaldintų virtų daržovių atliekų ar panašiai. Po 1-2 dienų visi sliekai bus čia.
Šią kompaniją perkelkite į kitą talpą su substratu-tolesniam komposto krūvų
apgyvendinimui. Substrate liks tik jaunikliai ir kiaušinėliai. Juos galima palikti daigų dėžėse-dirvoje
gyvenantys sliekai sumažina grybinių ligų pavojų(pavyzdžiui, juodosios kojelės) ir pagerina daigų
augimą. Persodindami daigus į lysvę, jūs tuo pat metu apgyvendinate joje jaunus sliekus, kurių
pavasarį natūraliomis sąlygomis neužtenka, todėl, kad didelė jų dalis žūva žiemojimo metu(juos gaudo
paukščiai, kurmiai, kirstukai ir kiti plėšrūnai). Prisiminkit, kad augalų šaknims sliekai ne kenkia, o
padeda!
Labai gerai gyvu biohumusu tręšti kambarines gėles.
Gegužę sliekus galima perkelti į sodą, į komposto krūvą iš sodo-daržo šiukšlių, sumaišytų su
šiaudais, piktžolėmis, virtuvės atliekomis, pernykščiais lapais. Kompostą iš šviežių piktžolių, o ypač
mėšlą, reikėtų palaikyti bent 2-3 savaites, kad jis perdegtų ir atvėstų:
amoniakas sliekams-mirtinas nuodas. Fermentacijos pagreitinimui galima palaistyti kompostą biohumuso arba EM(efektyvių
mikroorganizmų) preparatų antpilu ir dažniau vartyti.
Į seną komposto krūvą sliekus galima leisti iš karto, kai tik ji atitirps. Padarykite krūvos krašte,
ten, kur drėgniau(jei krūva aptverta-geriau prie šiaurinės sienelės), duobutę ir perpilkit į ją sliekus
kartu su substratu. Palaipsniui jie pripras ir persikels į naują jiems aplinką. Pildykite krūvą nuolat visą
vasarą. Kompostą laistykite, kaip įprasta, atsižvelgdami į orą, 2-3 kartus per savaitę. Kuo daugiau
sliekų įleisit, tuo greičiau jie perdirbs kompostą; vidutinio dydžio krūvoje gali gyventi dešimtys
tūkstančių sliekų. Po 1-2 mėnesių gauname šviežią savos gamybos biohumusą, o sliekus suleidžiam į
naują krūvą.
Sliekai gerai jaučiasi ir inspektuose, lysvėse, bet kokioj trąšioje žemėje. Tik neužmirškite, kad
laisvėje jiems taip pat reikia maisto humusui gaminti. Tiesiog kraukite ant lysvių tarp augalų bet kokią
organiką-nupjautą žolę, piktžoles, lapus, pjuvenas, perpuvusį mėšlą, puvenas, maisto atliekas, šiaudus
ir panašiai. Tai kartu ir mulčias, neleidžiantis augti piktžolėms ir saugantis drėgmę, ir maistas sliekams,
ir dirvos derlingumo šaltinis.
Būkite atsargūs dėdami ant lysvių šviežią ar iki galo nesukompostuotą organiką-pageidautina,
kad ji
nesiliestų prie augalų stiebų. Tai tinka ir šviežiam biohumusui, kuriame gali būti mažų
augalinių dalelių, kuriose gyvena grybeliai. Esant palankioms sąlygoms grybai gali patekti į augalų
žaizdas ar įtrūkimus ir sukelti puvinį, ypač tai taikytina moliūginiams-agurkams, aguročiams, o taip
pat iš dalies ir paprikoms, pomidorams bei baklažanams. Kartą aš tokiu būdu su gerais ketinimais vos
nepražudžiau pusės daigų.
Labai gera profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo įvairių puvinių yra paprasti medžio pelenai,
su kuriais aš ir išgelbėjau augalus po nesėkmingų bandymų su fundazolu. Esmė tame, kad pelenai
šarmina dirvą, stabdydami grybų augimą(grybeliai nemėgsta šarminės terpės!), ir kartu yra gera
natūrali trąša. Todėl, dėdami ant lysvės šviežią kompostą, būtinai negailėdami užberkit ant viršaus
pelenų, neaplenkdami ir augalų stiebų. Taip jūs ir augalus apsaugosit, ir sliekams nepakenksit-jie taip
pat nemėgsta per daug rūgščios dirvos.
"