Įkraunama...
Įkraunama...

Po Europą - automobiliu

QUOTE(ziulyte @ 2010 03 22, 22:04)
Lenkijos keliai per paskutinis 2-3 metus taip pagerejo, kad jau sunku juos karatis lygint net su Cekijos keliais... Tikrai PL nera tokia baisi, kokia ji buvo prie 15, 10 ar net prie 5 metus...


drinks_cheers.gif paskutiniais metais situacija labai pagerejo.
nezivadovaukite stereotipais mirksiukas.gif lyginant pvz. su Slovakijos siaure, i kuria nuklydome is Zakopanes, PL keliai daug geresni ir netgi drisciau pasakyti erezija - geresni uz taip isgirtus LT kelius.

QUOTE(sena pažįstama @ 2010 03 23, 08:13)
O siaip teko Varsuva pervaziuoti ir eiline savaites diena bei per pietus, nera ten baisu, panasiai kaip Vilniaus kamsciais piko metu-nuobodu, ikyru, bet nemirtina drinks_cheers.gif Vietoj pusvalandzio pravaziavom per valanda ir dar su priekaba. drinks_cheers.gif

drinks_cheers.gif butent. nera cia isvis baisu, nei vienas kamstis cia nestovi, vid. greitis mieste 60-80km, niekas nesliauzia (na isskyrus babytes, isvaziuojancias sekmadieni i baznycia biggrin.gif ), prie sviesoforu nestabdo staigiai ir nelandzioja tarp eiliu... valandos sociai drinks_cheers.gif

QUOTE(ziulyte @ 2010 03 23, 11:41)
Taip darbo diena Varsuvai reik skirt valanda, jei tik kazkur nenuklysi. Tiesa, dabar ten dar remontukas vyksta Torunskoj regis gatvej. Kamstukai biski jauciu didesni, nes pakilimas ant viaduko vyksta 2 susiaurintom eilem. Bet nu tada 1,5 val manau sociai sociai  drinks_cheers.gif

remontuojamas 8 kelias - tiltas per gelezinkeli pries Vysla etc. bet per ji nebutina vaziuoti norint parlekti Varsuva.

as turiu klausima ne i tema - ar visi taip scyrai planuojate keliones? paskaicius keliones planus pasijauciau visai neatsakinga plevesa lotuliukas.gif nes nenoriu planuoti labai nieko. na zemelapyje pasiziuresime per kur geriausia vaziuoti, bet planuojam viska daryti spontaniskai.t.y. kur saus i galva nakvoti, ten ir sustosim. smile.gif gal cia man tiek drasos atsirado, kai suzinojau, kad kempingu daug RF ir IT yra biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bulkute: 23 kovo 2010 - 11:35
QUOTE(bulkute @ 2010 03 23, 12:31)
:as turiu klausima ne i tema - ar visi taip scyrai planuojate keliones? paskaicius keliones planus pasijauciau visai neatsakinga plevesa lotuliukas.gif  nes nenoriu planuoti labai nieko. na zemelapyje pasiziuresime per kur geriausia vaziuoti, bet planuojam viska daryti spontaniskai.t.y. kur saus i galva nakvoti, ten ir sustosim. smile.gif gal cia man tiek drasos atsirado, kai suzinojau, kad kempingu daug RF ir IT yra  biggrin.gif

As planavau kelione i Italija metus laiko lotuliukas.gif Viska susizinojau, susiskaiciavau, susiradau n+k kempingu, susirasiau marsrutus, prisiskolinau GPS ir atlasus, o kai reikejo-ne puses neaplankem, ka susiplanave buvom, arba nepakeliui ziauriai buvo, arba tiesiog stojom neplanuotai ir apziurinejom vietoves. biggrin.gif Tai simet, kai jau viskas zinoma, planuosim tik i Gardalenda Italijoj nuvaziuoti, o visa kita spontaniskai vietoj bekeliaudami sumastysim drinks_cheers.gif
Atsakyti
QUOTE(bulkute @ 2010 03 23, 11:31)
as turiu klausima ne i tema - ar visi taip scyrai planuojate keliones? paskaicius keliones planus pasijauciau visai neatsakinga plevesa lotuliukas.gif  nes nenoriu planuoti labai nieko. na zemelapyje pasiziuresime per kur geriausia vaziuoti, bet planuojam viska daryti spontaniskai.t.y. kur saus i galva nakvoti, ten ir sustosim. smile.gif gal cia man tiek drasos atsirado, kai suzinojau, kad kempingu daug RF ir IT yra  biggrin.gif

Sitas klausimas sakyciau kaip tik i tema lotuliukas.gif Kiek galima kalbet apie Lenkijos kelius doh.gif Vaziuoji ir pravaziuoji ta Lenkija mirksiukas.gif Ryte, vakare, nakti ar per pietus - kakoj skirtum...

Tikrai ne visi scyrai planuoja... Musu planavimas susideda is keliu etapu - numatom galini tiksla. Tada pasiziurim kokius objektus galetume apziureti pakeliui. Tada jau susideliojam mintyse (ne jokiuose GPS, Viamichelinuose ir pan.) galima marsruta. Tada as keliauju i savo zurnalu archyva ir issitraukiu visus zurnalus su dominanciom salim. Juos susidedam i masina ir vaziuojam. Jei ka pakeliui perskaitom verta demesio - nusukam ir apziurim. Jokiu nakvyniu rezervaciju nedarom - tik i silidinejimo keliones darom, nes gi 7 dienas gyveni 1 vietoj, o pazintines keliones is vis stengiames su kemperiais vaziuot, kad parintis nereiktu...

Balandzio 19 startuojam Kroatijos link. Ka turim suplanave siai dienai g.gif Uzsake laiva 7 dienom Splite. Viskas lotuliukas.gif Galvojam nakvot ant Katowicu trasos degalinej tarp furu, aplankyt pakeliui Slovakijos Roju, zinom 1 Vengrijos miestuka su grazia pilim pakeliui ir 4 kart pamatyt Plitvicas (vien del vyresnelio ten varysim - man jau bloga nuo tu Plitvicu, kiek galima ziuret i tuos pacius krioklius, eisiu tuoj gidu ten dirbt doh.gif ). Vsio... O pakeliui bus matyt. Turim tik gaires. Vaziuojam 2 kemperiais ir 1 lengva masina. Lengvuskej vaziuoja vyro tevai. Prisijungs prie musu nuo Plocko, nes ten zada nakvot pas draugus anksciau isvaziave... Be to vezames 3 vaikus. 6,5 2 ir 1 metu. Jie gali ka pakoreguot... Neuzsakinesim net kempingo prie Splito - isimesim tik keliu koordinates... Mat kemperyje savaite vyro tevai gyvens. Taigi, tikrai ne prudai to planavimo... Po kokios savaites ar dvieju dar visi susitikinesim del maisto atsargu pirkimo...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ziulyte: 23 kovo 2010 - 12:01
Ziulyte, cia radau ir apie Splita 4u.gif
QUOTE(beka @ 2010 02 01, 18:02)
SLOVAKIJA

ČERVENY KLAŠTOR‘AS
Vykstate į Červeny Klaštoro miestelį, iš kur mediniais plaustais (250skk-27lt) plaukiate Dunajeco upe gėrėdamiesi Pieninsky nacionalinio parko vaizdais. Neketinantiems plaukti galima pasivaikščioti paupiu.

ŽEMIEJI TATRAI (NAPANT)
Išvyka į Žemuosius Tatrus. Vykstate į Demanovo slėnį Žemuosiuose Tatruose. Lankomi vieni įspūdingiausių *Demanovo (Demanova dolina) stalaktitų - stalagmitų urvai. (150skk-16,05lt) Jie vieni gražiausių Europoje. Čia išvysite įvairių spalvų ir formų stalagmitus, stalaktitus ir stalagnatus bei požeminius ežerus. Trasos ilgis - 1 km, temperatūra urvuose - apie +7°C. 180sk. 9-10-11-12-13-14-15-16val.
Kėlimasis keltuvu (250skk-27lt) (1600 m) ir kopimas į Chopoko (Chopok) viršukalnę (2024 m). Akmeninėje trobelėje ragaujame žolelių arbatos. Iš pradžių keltuvais pakilsite į 1600 m aukštį, o likusį atstumą (424 m) nueisite pėsčiomis.

LIPTOVSKY MIKULAŠ
Maudynės "Tatralandijos" vandens atrakcionų parke. Thermal Vital kompleksas. Pirmad.-sekmad. 9-21val. 350sk
Vakarop jėgas atgauname Bešeniovo (Bešenova) terminiuose baseinuose*, kurių karštoji versmė (+70ºC) trykšta iš 1987 metrų gylio. (300sk-32,10lt – 3val.; 390sk – visa diena. Pirmad.-sekm. – 9-21val.)

SLOVAKŲ ROJUS (Slovensky raj)
Išvyka į Slovakų Rojaus nacionalinį parką. (ekologinis mokestis-60skk; keltuvas-100skk) 3val. žygis Gornado upės kanjonu, einant per uolas ir daubas, kalnų takeliais, šalia skardžiais nusileidžiančių tarpeklių, čiurlenančių upelių. Kopiame kopėčiomis į krioklius, vietomis einame laikydamiesi už grandinių ir mediniais lieptais.
Aplankote garsiuosius *Dobšinskos ledo urvus (180skk) (Dobšinska ladova jaskyna) su nuostabiais ledo upeliais, ledo skulptūromis. Nulinė temperatūra (-2C) čia laikosi net ir karščiausią vasaros dieną. Pietūs kavinėje šalia istorinio Kamaldulių vienuolyno griuvėsių. Grįšite arba pėsčiomis, arba keltuvu.

POPRAD‘AS
Maudynės vandens pramogų parke "Aquacity". (350skk)

LEVOČA‘S
Viduramžiais miestas buvo svarbus prekybinis centras, iki šių dienų išsaugojo senąją miesto dalį su Šv.Jokūbo bažnyčia. (70skk) Apsilankę bažnyčioje, pasigrožėsite pačiu didžiausiu altoriumi Europoje, pagamintu iš liepos medžio.
Apžiūrėsite didžiausio Vidurio Europos pilių ansamblio – Spiš pilies (Spišsky Hrad) griuvėsius. (120skk) Spiš pilyje kartą metuose rengiami pompastiški riterių turnyrai. Trimituoja heroldai, kaunasi plieno šarvais apsiginklavę raiteliai, apmiršta damų širdys...

Aukštieji tatrai (TANAP).ŠTRBSKE PLESOIšvyka į aukščiausiai įsikūrusį kalnų kurortą Štrebske Pleso (1350 m). Žygis kalnų takeliais į vieną iš aukščiausių ir vaizdingiausių perėjų Bistre Sedlo (2314 m). 25 m aukščio Skok krioklys, nuostabūs Mlynicka ir Furkotska slėnių ežerai.
Pasikeliate keltuvu (190skk-20,33lt) iš Štrebske Pleso iki kalnų namelio Pod Soliskom (1840 m). Pageidaujantys gali užlipti į Predne Solisko viršukalnę (2117 m) ir gėrėdamiesi nepakartojamais vaizdais įspūdingu kalno šlaitu nusileisti žemyn. Iš Pod Soliskom *keltuvu nusileidžiate į Štrebske Pleso. Norintys lengvesnio žygio, gali *keltuvu pasikelti ir įkopti į Predne Solisko viršūnę (2093 m) arba ilsėtis prie Štrebske ežero. *Traukinuku vykstate į viešbutį.

ORAVA (Oravsky Hrad)
Aplankote terasomis išsidėsčiusią įspūdingą *Oravos pilį, (100skk-10,7lt) pastatytą ant aukštos uolos. 1267 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta pilis, praėjus šimtmečiui, tapo viso Oravos regiono centru. Įkopę į kalną, gėrėsitės apylinkių panorama. Pilyje eksponuojamos etnografinio meno, ginklų kolekcijos, įdomūs salių interjerai.
1,5val.

TATRANSKA LOMNICA
Keltuvais (240skk) keliamės į Skalnate Pleso (ežeras) (1751 m.). Pageidaujantys gali pasikelti į Lomnicky Štit viršukalnę* (2634 m.) (aplankome observatoriją) arba Lomnicky Sedlo (keltuvas-150skk) (2190m.) ir pasigrožėti nuostabia Aukštųjų Tatrų bei apylinkių panorama.
Nuo Skalnate Pleso (5-6val.) žygis pėsčiomis per kalnus iki Hrebienok (Stary Smokoviec mieste) funikulieriaus (pro Bylikovo kalnų namelį). Pakeliui grožėsim ne tik nuostabia kalnų panorama, bet ir pietausime Zamenkovo chatoje, gėrėsimės Studenos upės Šaltosios Tėkmės kriokliais. Iš Hrebienok funikulieriumi* arba pėsčiomis nusileidžiame į Stary Smokovec kurortinį miestelį.
Nac. Parko muziejus. Botanikos sodai. Evangelikų Bažn. Tudor Szecheny vasarnamis.
Iš Stary Smokovec traukinuku į Tatranska Lomnica (automobilis).
KEŽMAROK‘AS
Atvykę aplankote *Kežmaroko pilį, (70skk) kuri pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta 1463 m. Apžiūrite amatų, miesto istorijos, ginklų, vaistinės įrangos ekspozicijas. Apžiūrite vieną įdomiausių statinių – medinę bažnyčią, (50skk) kurią savo lėšomis pastatė parapijiečiai, panaudodami medieną bei medines vinis.

BRATISLAVA
Šv.Martyno katedra, kurioje vienu metu buvo karūnuojami Vengrijos karaliai, Bratislavos pilis, Senamiesčio aikštė Riterio Rolando skulptūra.
Karpatų kalnai.

TATRANSKA KOLINA
Ekskursija po vienus gražiausių Slovakijoje Belianskos stalaktitų – stalagmitų urvus*.

TRENČIN
XIa. Trenčino pilis. „Meilės šulinys“

Papildyta:
KROATIJA

01.BUJE
Prie Slovėnijos sienos. Alyvuogės ir vynuogės

02.UMAG
Istrijos pus. Šv.Roko bažnyčia

03.POREČ
Baltu kalkakmeniu gristos gatveles. Šv. Eufrazijaus  bazilika su bizantinėmis mozaikomis ir skulptūromis VIa.. Lagūnos. Šv. Nikolo salelė. Mauro oratoriumas. Mirna upė ir Lim kanalas

04.ROVINJ
Mažas žvejų miestelis. Šv. Eufemijos bažnyčia ant kalvos 57m. – sarkofagas su šventosios palaikais. Plaukiojimas laivu. 3 vartai – Ribarska vrata. Šv. Jurgio katedra – barokinė. 13 salų. Carera gatvė. Akvariumas. Rivos aikštė su fontanu. Zavicajni muz. Šv. Tomo bažnyčia. vynuogynai. Paplūdimiai

05.BRIJUNI NATIONAL PARK
Veliki Brijun ir Mali Brijun salos – zoo, safari parkas. Gradina kalnas. Bazilika Šv. Marijos

06.PULA
Pakeliui – Limos kanalas, vadinamas Norvegijos fiordu“.
Amfiteatras (Arena) – 6 pagal dydį pasaulyje. 3EUR
Cezario Augusto šventykla (Augustov hram).
Dijanin hram – Diana šventyklos griuvėsiai.
„Auksiniai vartai“.
Herkulova vrata-vartai.
Imperatoriaus Oktaviano sventykla. Sv. Nikolo ir Sv.Francis bažn. Katedra. Kotli kriokliai

07.ŽMINJ
Tylus kaimelis 25km nuo Rovinj

08.PAZIN
Istrijos pusiasalyje Pazin slėnyje. Gynybinis fortas Kaštel. Crkva Sv.Nikole bažnyčia. Vienuolynas. Pazin pit – Pazinska Jama, kur Pazinčica upė įteka į žemę.

09.MOTOVUN
Miestas ant 277m aukščio kalno. Miesto vartai su bokštu. Šv.Stepono bažnyčia. Renesanso rūmai pagrindinėj miesto aikštėj, kur yra Kaštel viešbutis. Mirna upė su savo slėniais ir vynuogynai. Baltasisi Teran ir raudonasis Malvasia vynai

10.LOVRANAS
Daugiausia saulėtų dienų per metus – palmės, apelsinai, lauro medžiai. VODNJAN. Šv.Blažiejaus bažnyčia, rūsiuose saugoma 370 relikvijų.

11.OPATIJA
Vienas populiariausiu Adrijos juros kurortu. Parkai. Sodai. 12km pėsčiųjų alėja. Lovranas – vienas seniausių miestų Istrijos pus.

12.RIJEKA
Dideli tiltai per jura – KRK sala – BAŠKA „auksinis papludimys“. Didžiausias uostas. Trsat pilis-fortas – miesto ir Kvarner įlankos panorama. Šv.Mergelės Marijos bažn. Ir pranciškonų vienuolynas. Šv.Jurgio bažn.

13.RISNJAK
2 dideli kalnai – Snjeznik ir Risnjak (1528m). Olos, statūs skardžiai. Lankytis nuo gegužės iki liepos, kai viskas žydi.

14.KRK IR CRES SALOS
Krk - Didžiausia Adrijos jūros sala. Išvykimo taškas-Opatija. Su valtele į Kosljun kalną . Vrbnik – miestelis ant 50m uolos, kurią supa jūra ir vynuogynai. Vynas Vrbnicka Zlahtina. Punat – alyvuogių aliejaus miestas. Didžiausias jos miestas – Krk – senamiestis, katedra, miesto sienos griuvėsiai; judrus miestas. Pilis. Njivica – Krk miestelis kurortas. Malinska – žvejų miestelis, 13km nuo Krk; yra nardymo centras

15.ZADAR
Dalmatija.Zadaro pusiasalyje: pagrindinis Dalmatijos miestas.Kvadratinis gatvių išdėstymas. Priklausė Venecijai. Senojo romėnų forumo likučiai. Antikine kolona ir triumfo arkos fragmentai. Ant senojo forumo griuvėsių IXa. Pastatyta bizantinio stiliaus bažnyčia – Šv.Donatano. Zadaro kanalas. Žymus savo likeriais, gaminamais iš vyšnių – „Marskino“.
http://www.zadar.hr/...sh/Default.aspx

16.KRKA NAC. PARKAS
Įv. rūšių gyvūnai, kriokliai – 7. Skradinski turi 17 kaskadų iki 45,7m aukščio. Pasivaikščiojimas mediniais takeliais virš ežerų. Krk upė 72km teka 200m gylio kanjonais. parkas prasideda nuo Kninos iki Skradinos, nuo čia plaukia valtys iki krioklio Skradski Buk. upė įteka į ežerą, kuriame Pranciškonų vienuolynas
Krka kriokliai. Vienos dienos išvyka. Kaina ~40 EUR. Gido paslaugos ir bilietai į parką įskaičiuoti. Nacionaliniame Krka parke nuostabaus grožio skaidraus vandens kriokliai įveikia daugiau nei 17 natūraliai susiformavusių terasų. Turėsite pakankamai laiko grožėtis nepaliesta gamta, maudytis gaivinančiame upės vandenyje ir ilsėtis citrinmedžių pavėsyje. Grįžtame per Šbeniką – jaukų senovinį miestelį.
http://www.npkrka.hr..._en/uvod_en.htm

17.ŠIBENIK
Šv. James katedra  15 53 25’’E  43 44 10’’N. Senamiestis su gotikine katedra ir Mihovilo pilimi. Priklausė Venecijai. Labiausiai akmenuotas Kroatijos miestas. Šv. Jokūbo katedra: gotika ir renesanso elementai.

18.TROGIR
Išvykimas iš Šibenik. Trogiras ir Splitas apžiūrimi per 1 dieną. Senamiestis  16 15 6’’E  43 30 45’’N. Senas miestas ir uostas. Grįstos siauros gatves, aikštės. Miesto vartai. Šv.Laurynos katedra. Čipiko rūmai. Benediktinų vienuolynas. Miestas saloje, jungia tiltas. Rotušė. Kamevlengo tvirtove iš kurios matosi visas miestas. Rytinis turgus prie senojo kanalo. Vietinis gėrimas „Bimber“. Žemyno vartai.

19.SPLIT
Išvykimas iš Šibenik. Miestas pusiasalyje. Senamiestis  16 26 35’’E  43 30 33’’N. Didžiausias Dalmatijos uostas. Diokletiano rūmai – romėnų architektūros paminklas. Miesto katedra – buvęs imperatorių mauzoliejus. Jupiterio šventykla – dabartine baptisterija. Narodni aikštė su XVa. Rotuše. Miesto siena. 4 simetriškai išdėstyti miesto vatai – Aukso, Sidabro, Bronzos, Geležies. Sv. Dvasios katedros bokštas – įėjimą saugo 2 sfinksai. Kolonada. Išvykos laivais i gausybę Adrijoje išsibarsčiusių salų.
Saules palydėjimas Biokovo kalnuose. Vėlyvo vakaro iškyla. Kaina ~32 EUR. Vadovo paslaugos ir vakarienė įskaičiuoti. Pusvalandžio kopimas akmenų taku į įspūdingą Biokovo kalnų viršūnę. Abejojantiems savo fizinėmis galimybėmis ar sveikata, rekomenduojame į viršūnę nekopti ir palaukti grupės apačioje. Nusileidus nuo viršūnės -  apie valandą trunkantis pasivaikščiojimas vakarinės saulės nutviekstais kalnų takais. Jūsų laukia nepamirštama iškylos kulminacija – besikeičiančiomis spalvomis per kalnų viršūnes nuslystantis saulėlydis. Po to bus patiekta gardi naminė vakarienė: kumpis, sūris, naminė duona, arbata, vynuogių brendis.
P.s. nepamirškite apsiauti patogia avalyne neslystančiu padu  ir šiltai apsirengti – nusileidus saulei kalnuose vėsu (tiks sportiniai bateliai, storas megztinis ar šiltesnė striukė).
http://images.google...ttp...t=18&um=1
Juru muziejus. Archeologijos muziejus. Keltu i HVAR sala – Hvar ir Stary Grad miesteliai – naktinis gyvenimas.
Kruizas laivu į Brač ir Hvar salas. Vienos dienos išvyka. Kaina ~ 27 EUR. Pietūs ir vynas įskaičiuoti. Sustosite vienoje gražiausių pasaulio salų Hvar, garsėjančioje levandų ir rozmarino plantacijomis. Bračo saloje turėsite laiko pasivaikščiojimui ir maudynėms  nuostabiu pliažu garsėjančiame Auksiniame iškyšulyje, kurio kryptis keičiasi besikeičiant jūrų vėjui.

20.MAKARSKA
Plaukimas valtimis kalnu upėmis. Išvyka i DINARU kalnuose esantį BIOKOVO nacionalinį parką. Uosto promenada su vešlių palmių alėja. Kačičiaus aikštė. Šv. Morkaus bažnyčia. Turgus. Pranciškonų vienuolynas – kriauklių kolekcija. Vepric šventavietė – lankytis vakare. Keltu i BRAČ sala. BOL miestelio paplūdimys. Labai siauras ir labai vingiuotas kelias i MILNA miesteli. SUTIVAN miestelis

21.AUKSINIS RAGAS
paplūdimys ir iškišulys BOL vietovėje, sala Brac. Iškišulys į jūrą net 634m. Trikampio formos.

22.KORČULA PUSIASALIS
Išvykimas iš Makarskos. Vynuogynai. Alyvmedžiai. Įlankos. Paplūdimiai. Šv. Marko katedra – Tintoretto paveikslai. Vienuolyno rūmai. Gabrieliaus rūmai – miesto muziejus. Į šią sala galima patekti keltais iš Dubrovniko arba Splito
Korčula – Mljet. Vienos dienos išvyka laivu. Kaina ~65 EUR. Gido paslaugos ir įėjimo mokesčiai įskaičiuoti. Gėrėdamiesi nuostabiais Brač ir Hvar salų ir Pelječic iškyšulio vaizdais, nuplauksite iki Korčulos miesto, kurios grožį pirmieji išvydo Trojos didvyriai. Pasakojama, kad būtent čia gimė garsusis Marko Polo. Kelionę tęsiame iki Mljet salos – vienos žaliausių Adrijoje. Tai nacionalinis parkas, glaudžiantis du druskingus ežerus: Mažąjį ir Didįjį. Po ramaus pasivaikščiojimo kvepiančiame pušyne, maudynės vaizdingoje Pomenos įlankėlėje.

23.DUBROVNIK
Senamiestis  18 5 29’’E  42 39 2’’N. Iki 22m. Aukščio, 2km ilgio siena su 16 bokštų juosia senamiestį. Pranciškonų vienuolynas su XIVa. Vaistine. Pėsčiųjų gatvė. Rektorių rūmų muziejus. Pilos vartai – viršuje miesto globėjas Šv. Blažiejus. Placa – centrinė miesto gatvė – centrine aikštė – Rolando kolona. Šv. Blažiejaus bažnyčia. Divonos rūmai (Sponza). Kunigaikščio rūmai. Barokine Marijos Dangun ėmimo katedra. Liepos-rugpjūčio mėn. Vyksta vasaros festivalis. Šv. Nikolajaus bažnyčia. Varpinė. Rotušė. Tiltas. Onufrijaus didžiojo šaltinis. Buzos kavinuke. Stradun gatvelė. nuo gynybinės sienos aplink miestą panorama. Būtina persikelti i Lokrum sala – nacionalinis parkas, botanikos sodas, benediktinu vienuolynas, nudistu paplūdimys.
http://www.dubrovnik...slovnicaEng.php

24.PLITVICE NATIONAL PARK
15 36 51‘‘E  44 52 40‘‘N. Tarp 2 kalvu grandiniu. Gausybe vandens kriokliu, jungiančių ežerus. 16 dideliu ir mažu ežeru, kuriuose gyvena upėtakiai. SENJ miestelis – ramus poilsis. CIRKVENICA – 30km nuo Senj. Kateris su ekskursija i vyno rūsius, degustacija (4val. – 1žm. 50lt). VRATNIK kalnas (700m). 60-70lt žmogui

25.ZAGREB
Sostine - Kroatijos metropolis, padalintas i aukštutinį (Gornji) ir žemutinį (Donji grad). Šv.Stefano katedra. Centrine Jelacica aikštė – turgus. Šv. Mergelės Marijos paveikslas Akmens vartuose (Kamenita Vrata). Šv.Morkaus bažnyčia, aikštė. Senamiestį sudaro 2 dalys – Gradec ir Kaptol. Šv.Mergelės Marijos katedra. Parlamento rūmai. Prezidento rūmai. Miestas yra Medvednica kalno papėdėje, prie Savos upes. Į aukštutinį miestą – pėsčiomis arba funikulieriumi. Kruvinasis tiltas. Kultūros paviljonas. Teatras. Mimaro nacionalinis muziejus, skirtas archeologijai – Egipto mumijos. Mirogoj kapines – skulptūros. Lotrscak bokštas – apžvelgiamas miestas 360 kampu. Maksimir parke zoologijos sodas.

GROŽNJAN
Miestas ant 228m kalno. Džiazo miestas

KORNATI REGIONAS
140 salų. Galima išsinuomoti negyvenamą salą. Didžiausia sala – Kornati.
Kornati nac.parkas.
http://www.kornati.h...ntroduction.htm

VIS sala
paplūdimiai, laipiojimas uolomis, laukinė sala. Čia ramu. 17km ilgio ir 8km pločio.
Paklenica nac. parkas
http://www.paklenica...n/index_en.html

SLOVĖNIJA

LJUBLJANA
Rotušė.
Barokinė  Šv. Mikalojaus katedra.
Robba fontanas, simbolizuojantis 3 upes: Roba, Sava, Krka ir Liublianica.
Tiltai.
Liublianicos upė.
Miesto pilis.
Zoo.
TIC  - Krekov trg 10, Ljubljana
http://www.visitljubljana.si/

TRIGLAVO NAC. PARKAS
http://www.burger.si...NarodniPark.htm
Triglavo kalnas (2864m.) Keltuvas 7EUR
TIC – Uprava TNP, Kidričeva 2, Bled
Aljaž bokštas viršūnėje.
Alpine Triglav ir Kriška ežerai kalnuose
http://www.tnp.si/experience/C198 
Laivu laiku keltuvu į Vogel kalnų centrą (1535m.)
Pėsčiomis (apie 1val) nuo Bohinj  iki Savicos krioklio (78m.) vandenį galima gerti  2EUR. Viso trukmė 5-6val.
Bohinj ežeras  TIC – Ribčev Laz 48, SI-4265 Bohinjsko jezero
www.bohinj-info.com

BLED (Blejsko jezero)
Laiveliu į salelę ežere su valtimi, kuri vadinama „pletna“ (7-8EUR) – mažytė Šv.Marijos bažnyčia, norų varpas, švyturys.
Ežero temp. +24C
Darbo laikas: 8-20val.
Keltuvais į apžvalgos aikštelę prie ež.
GPS: 14 06 50.4’’  46 22 07.3’’
Bledo pilis  3-7EUR
TIC – Cesta svobode 11, Bled
http://www.bled.si/en/

SOČA UPĖ
Per kalnų kurortus Kranjska Gora, Bovecą iki Kobarido.
Bovec. Slovėnijos Alpių centras. Pasikėlimas lyno keliu į Kanin – kalnų kurortą, kur takai driekiasi 2km aukštyje. Nuo viršūnės galima įžiūrėti Triesto jūrų uostą.  TIC - Trg golobarskih žrtev 8, Bovec.
www.bovec.si
Kobaridas.Čia pasivaikščiojimas iki Kozjako krioklių (po uola).
GPS: N: 46°15'40" E:13°35'30" Eiti nuo Kobarid per Napoleono tiltą (Dreznica). Už 150m yra ženklas ir į kairę. Nuo Kobarido iki krioklio 60min.
Vaizdas nuo Napoleono tilto. TIC – Gregorčičeva 8, Kobarid
www.lto-sotocje.si
Raftingas

TOLMINO MIESTELIS
Tolminkos tarpeklis – Dantė čia sukūrė „Dieviškąją simfoniją“.
GPS: N:46°12'00" E:13°'44'49"
Čia susilieja Tolminkos ir Zadlaščicos upės.
Petra Skalarja 4, SI-5220 Tolmin
www.lto-sotocje.si
http://www.lto-sotoc...nska_korita.asp
http://www.lto-sotoc...p?ponudba=kampi

VINTGARO TARPEKLIS
Juo teka Radovnos upė
3,5km nuo Bledo.
1,6km kanjonas, 100m aukščio uolos.
Pėsčiomis iki Šumo krioklio (16m), kuriuo baigiasi tarpeklis.

PREDJAMOS PILIS
Pilis 123m. uoloje.    8EUR
GPS:  14 07 36‘‘  45 48 57.4‘‘
Darbo laikas-9-18val.
Uola prie pilies – Lokva.

PTUJ
Kurortas – seniausias miestas.
Terminiai baseinai.  8-12EUR
Vynai – vyno rūsio lankymas, vyno degustacija.  7-10EUR
Aikštė.
Rotušė.
Floriano kolona.
Ptujaus pilis.  3-6EUR
Netoli Ormož pilis ir egzotinių medžių parkas.
TIC - Ptuj, Slovenski trg 5
www.ptuj-tourism.si

PORTOROŽ
Kurortas prie jūros.
TIC – Obala 16, Portorož
Laiveliu į Piraną – iškyšulyje. TIC – Tartinijev trg 2, Piran
Piran, Izola, Koper miestai prie jūros
Strunjan cliff 18m
www.portoroz.si

MARIBOR
Antras pagal dydį miestas
TIC-Partizanska 6/a, Maribor
Adrenalin Park
www.maribor-pohorje.si

Atsakyti
QUOTE(bulkute @ 2010 03 23, 12:31)

as turiu klausima ne i tema - ar visi taip scyrai planuojate keliones? paskaicius keliones planus pasijauciau visai neatsakinga plevesa lotuliukas.gif  nes nenoriu planuoti labai nieko. na zemelapyje pasiziuresime per kur geriausia vaziuoti, bet planuojam viska daryti spontaniskai.t.y. kur saus i galva nakvoti, ten ir sustosim. smile.gif gal cia man tiek drasos atsirado, kai suzinojau, kad kempingu daug RF ir IT yra  biggrin.gif

Siais metais ir as mazai planuoju. Susirasiau tik ka aplankyti reiketu, atsispausdinsiu kempingus ir i kelione. Labai dideli planavimai dar niekad nepadejo.
Atsakyti
QUOTE(sena pažįstama @ 2010 03 23, 12:04)
Ziulyte, cia radau ir apie Splita 4u.gif

100 4u.gif tau. Sutaupei man daug laiko mirksiukas.gif Cia ir Slovakijos dar yra - mazu dar kazkas sudomins ir bus pakeliui. Mazius neduoda ilgai uzsisedet prie kompo, tai jau istisu temu skaityt ner laiko, o zinau, kad be manes daugiau niekas marsruto nedelios...
Atsakyti
Gal kam teko važiuoti iš Šveicarijos į Monaką ir šalia jo (Kanai ir t. t.)? Koks maršrutas jums pasirodė geresnis: per Italiją ar per Prancūziją? Italijoje keliai būtų l. brangūs, o Prancūzijoje ar mokami?
Atsakyti
QUOTE(AŠA @ 2010 03 23, 20:38)
Gal kam teko važiuoti iš Šveicarijos į Monaką ir šalia jo (Kanai ir t. t.)? Koks maršrutas jums pasirodė geresnis: per Italiją ar per Prancūziją? Italijoje keliai būtų l. brangūs, o Prancūzijoje ar mokami?

teko važiuoti į Monaką per Italiją, bet iš Austrijos.
Prancūzijoje automagistralės irgi mokamos, nepigios, gali paskaičiuot http://www.busikas.l...esciai-europoje
Atsakyti
QUOTE(AŠA @ 2010 03 23, 20:38)
Gal kam teko važiuoti iš Šveicarijos į Monaką ir šalia jo (Kanai ir t. t.)? Koks maršrutas jums pasirodė geresnis: per Italiją ar per Prancūziją? Italijoje keliai būtų l. brangūs, o Prancūzijoje ar mokami?

Vaziavom atvirksciai is Monako, per Nica i Sveicarija... Kalnu keliai su tuneliu. Bet sitie nemokami regis buvo g.gif Dar reiks vyro perklaust ar tikrai...

Po dideliu gincu priejom bendros nuomones... Vaziavom is Nicos per kalnus. Buvo tunelis bet nemokamas, paskui ivaziavom i Italija, paskui vel i Prancuzija. Vaziavom Eurotuneliu, kuris yra brangus... Apziurejom Chamonix miestuka... Vien zo vyras sako dalis keliu buvo mokama, dalis ne...
Geriau jauciu koki routplanneri isijungt arba Viamichelin...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ziulyte: 24 kovo 2010 - 17:48
QUOTE(ziulyte @ 2010 03 23, 21:56)
Balandzio 19 startuojam Kroatijos link. Ka turim suplanave siai dienai  g.gif Uzsake laiva 7 dienom Splite.


Kas per laivas? Net 7 dienoms g.gif mirksiukas.gif

Mes tai irgi skrupulingai neplanuojame, tik zinome tiksla, objektus kuriuos pamatyt norim, del nakvynes tai isvis galvos nesukam smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Amour @ 2010 03 24, 18:41)
Kas per laivas? Net 7 dienoms  g.gif  mirksiukas.gif


Kodel net hihihi.gif Maziau ten nieks nenuomoja. O laivas - 38 pedu katamaranas Laguna. Jame mes gyvensim ir plaukiosim visa savaite mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(niedulis @ 2010 03 23, 13:13)
Siais metais ir as mazai planuoju. Susirasiau tik ka aplankyti reiketu, atsispausdinsiu kempingus ir i kelione. Labai dideli planavimai dar niekad nepadejo.

Visada planuojam keliones ir paskui labai susitaupo laikas kelionės metu. Žinoma, būna ir pakoregavimų, kurie priklauso nuo oro, arba nuo vietovės grožio. Kadangi daug metų keliaujam, tai įsitikinau, kad planavimas ir išankstinis informacijos susirinkimas labai padeda kelionės metu. biggrin.gif Mėgstam, kai žinom ką matom, o ne, aha- gražu, bet kas tai yra- supratimo neturim. lotuliukas.gif Jeigu važiuojam tik šeima, tai dėl nakvynės galvos irgi nesukam, bet kai važiuojam 8 arba net 11 žmonių, tada nakvynes užsisakom
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Aruna: 25 kovo 2010 - 07:57