O man sovietiniais laikais kai kas buvo geriau. Nezinau, gal man - tai esminiai dalykai. Niekada nenorejau daug, o dabar tai nemadinga.
Tam tikra prasme atsirado daugiau laisves vartoti, bet sielos laisves pastebiu sioje santvarkoje vis maziau.
Sovietineje santvarkoje nebuvo tvoru. Dabar visi saugo savo individualuma. Kiekvienas statosi tvora. Tai mane dusina.
Isvaziavus i gamta, apsistojus prie ezerelio nuolat kirba klausimas - ar neatvaziuos savininkas ir nesugadins nuotaikos (geriausiu atveju, blogiausiu - ar neisvarys). Visos graziausios vietos ispraduotos. Niekad nepretendavau i daug. Nemanau, kad kada nors pirksiu/ipirksiu ir paskritai nezinau, ar noresiu nusipirkti trobele prie ezero. Bet ta nesveika itampa vargina. Teigciau, siuo taveju mano viesasis ineteresas, kuri turetu valstybe ginti, smarkiai nukencia. Santvarka ir valstybe imi tapatinti ir nekesti. Is tiesu tai smerkiu sudaiktejima. Dar rezisierius A. Tarkovskis yra pasakes: "Nuodeme tai - be ko tu gali gyventi".
Nemanau, kad sovietu buvo ideali santvarka, bet kadangi dar ja prisimenu, bet del amziaus man negalima priksiti tendencingumo (nebent del misrios tautybes), jauciuosi turinti argumentu tokiai nuomonei apginti (bent jau pati sau).
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2008 09 26, 12:28)
Iš kiekvienos tautos perimama tai, kas joje stipriausiai išvystyta
Papildyta:
Matai, brangioji, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, aš jau buvau pilnametė.
Todėl puikiai atsimenu ir galiu palyginti sovietinę Lietuvą su dabartine. Dabartinėje Lietuvoje man yra gyventi kur kas geriau nei sovietinėje. Savo gyvenimo sąlygomis aš nesiskundžiu, atvirkščiai, aš esu jomis patenkinta. Todėl ir ginu. Kodėl smerkiu Rusiją ? Todėl, kad jos politika ir ideologija man niekada nebuvo priimtina. Aš esu už laisvą žmogų, laisvą jo pasirinkimą ir laisvą valstybę.
Papildyta:
Ir kas čia keisto, kad ginu ? Čia - Lietuva. Mano tėvynė. Čia ilsisi mano protėvių kaulai, čia išgyventa mano giminės istorija, čia gimė mano vaikai, čia kalbama mano gimtąja kalba ir dainuojamos mano gimtinės dainos. Čia iki manęs daug garbingų vyrų ir moterų kūrė mano šalies istoriją ir dėl jos aukojosi...Kad ir kokia ji būtų, kad ir kokie pusgalviai ją vienu ar kitu istoriniu momentu valdytų, tai yra
mano šalis. Mano tautos vieninteliai ir tikrieji namai, čia, tame lopinėlyje prie Baltijos.
Bet žmonėms, kurie vadinami "perekati pole" tokie dalykai paprastai nėra reikšmingi. Todėl neverta net aiškinti - visvien nesupras.
Papildyta:
Rusų rašytojus skaito visas pasaulis. Tai pasaulio klasika. Kazi, ar kas be lietuvių dar zino Zemaite. Atsargiau su tokiais teiginiais. Nepainiokime tautos paveldo ir pavieniu asmenu kulturos. Negalima nusileisti iki ju lygio, pasiduoti provokacijai.
[quote=Peliauckų Jadzė,2008 09 26, 12:28]
Iš kiekvienos tautos perimama tai, kas joje stipriausiai išvystyta