Įkraunama...
Įkraunama...

mes esam pozityvistės :)))

QUOTE(Kita Mergaitė @ 2008 09 17, 19:57)
pas mane tai ne itin pozityvus gripas smile.gif nu tikiuosi iki pirmadienio pasveikti. tik kad rytoj butinai turiu nueit i darba, nes bendradarbiai sake per telefona, kad stalo per popierius nebesimato biggrin.gif

Liute, gyventi su anyta tai nekoks sprendimas biggrin.gif tau du keliai: arba skelt ultimatuma "as arba ji" arba apsisarvuot geleziniais nervais ilgam laikui biggrin.gif o kodel ji nori gyvent su jumis? kazkas neturi kur gyventi?


turi kur gyventi, bet zmogus nenori gyventi be musu, nenori dirbti, o tik aiskinti(kaip gimines jai pasake tiesiai sviesiai ji pavydi man savo sunaus) bet nezinau blogiausia ir del ko krito mano optimizmas, mano mylimas vyras nuo jos pamokytu (kaip mazas vaikas) keiciasi, ir patikekit ne i gera puse, net niekada nemaniau kad gali taip pasikeisti (sako, kad mamos gadina kai gyvena su sunumis). taip buvo gera kai pasitinka brangusis, skubi namo, ten gera ramu , jauku, o dabar...tik girdziu kokia ji puiki (pati save giria), o vat as taip nedarau, ir taip per valanda suranda palyginimu ne viena...pagal ja kaip ji kala as turiu buti kaip lele kuri tupineja aplink juos, tik sypsosi, begioja, viska daro, o vyras jokiu budu neturi padeti, juk jis vyras...ir blogiausia, kad as namo tai veliau griztu, o jis vietoj to kad kaip anksciau ramiai sutikti, piktas kaip laukinis zveris...NORIU SAU NUOTAIKA PASIKELTI, VISADA BUVAU OPTIMISTE, NA KAM NEBUNA LiUDNU DIENU. bet nezinau kazkaip kelias dienas visai negaliu, blogos mintis tik lenda i galva...
Gal nueisu per pietus i baznycia, ten gal nusiraminsiu.
verysad.gif
Atsakyti
man patiko straipsnio (kuri idejau) galas biggrin.gif :

"Nori atrodyti atvira ir nuoširdi? Kalbėdama demonstruok delnus — parodyk, kad nekeli jokios grėsmės.

Kalbėdama triukšmingoje aplinkoje šiek tiek palink į pašnekovą — tarsi norėdama jam pasakyti paslaptį. Taip sukursi intymumo jausmą.

Per pokalbį retkarčiais linksėk galva — taip reikši ir pritarimą, ir supratimą, ir smalsumą, o tai pakutens pašnekovui savimeilę. Tu tarsi jam sakysi: Tu teisus. Kalbėk toliau, man patinka tai, ką girdžiu. Ir dar — kalbėdama šiek tiek kopijuok pašnekovo gestus. Toks veidrodinis atspindys signalizuoja: Mudu esam lygūs. Žmogus nesąmoningai priims šią informaciją ir šalia tavęs jausis patogiai bei jaukiai. "
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Aristokratė: 18 rugsėjo 2008 - 11:26
Liuteliute, tavo situacija reikalauja rimto pokalbio su vyru. Aš su tuo tikrai nesitaikyčiau schmoll.gif
Atsakyti
QUOTE(Aristokratė @ 2008 09 18, 11:25)
Kalbėdama demonstruok delnus — parodyk, kad nekeli jokios grėsmės.

Skaitydama apie delnus aš irgi šypsojausi ir galvojau. Na taip, delnai į viršų - grėsmės nėr, štai jei kumščius suspausi, tai jau reiškia muštis tuoj pulsi? laugh.gif
Atsakyti
QUOTE(Kaira @ 2008 09 17, 20:37)
jei nerasit internete, tai turiu kompe, galesiu irasyti smile.gif

Rimtai lietuvišką turi? Aš internete tik anglišką buvau radus.
Jei lietuviškas, tai tikrai norėčiau, gal skype eitų atsiųst?
Atsakyti
mano gilūs apmąstymai..:

..Daiktai jau seniai man nebeteikia laimės. Tačiau pastebėjau tai tik dabar. Reiškia, kad laimė slypi kažkur kitur, kažkur viduj. Aš kasdien sakau sau, kad ši diena bus pozityvesnė. Tačiau atėjus vakarui keikiu save, kad to nebuvo. Ši diena - tokia pati kaip kitos. Pilna nerimo, baimės, liūdesio.
Suprantu, kad neturiu taip gyventi. Turiu tvarkyti savo gyvenimą, nes kitaip niekada nepatirsiu laimės ir dvasios ramybės. Kaip ją susikurti? Esu perskaičiusi daug knygų, tačiau jau viską pamiršau. Kai tik bandau kurti pozityvias mintis, čia tuojau atbėga Negatyvumas, ir viską sugadina. Nekenčiu jo, tikrai, nuoširdžiai sakau - nekenčiu. Tačiau nežinau, kaip jo atsikratyti. Jis yra mano (ir, ko gero, daugelio) palydovas.
Lenkiu galvą prieš tuos, kurie sugebėjo. Kurie dabar gyvena taip, kaip svajojo, kurie įkalbėjo savo pasąmonę, kurie išspyrė viską gadinantį Negatyvumą ir Abejones.
Aš negaliu. Po velnių, negaliu!! Ir nekenčiu šio žodžio, nes jis yra to paties Negatyvumo draugas!
Aš turiu pasikeisti, žinau. Bet jau negaliu suskaičiuoti, kiek laiko praėjo nuo tos minutės, kai perskaičiau pirmąją savo pozityvaus mąstymo knygą. Ir tada aš tvirtai pažadėjau sau keistis ir keisti gyvenimą.
Ar man pavyko?.. Ko gero, atsakymą jau nutuokiat...
Atsakyti
QUOTE(Izolda @ 2008 09 18, 12:35)
Rimtai lietuvišką turi? Aš internete tik anglišką buvau radus.
Jei lietuviškas, tai tikrai norėčiau, gal skype eitų atsiųst?



Taip, as turiu lietuviska smile.gif Skype bandziau siusti, nepavyko, vis gi per didelis. Kokiuose miestuose gyvenat? Juk nesunku irasyti smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Kaktusė @ 2008 09 18, 11:43)
mano gilūs apmąstymai..:

Kaktuse, wub.gif nutuokiu... mirksiukas.gif
Atsakyti
nors nesu didzioji krikscione kuri kieviena sekmadieni eina i baznycia, bet per pietus nuejau i baznycia , siuo metu jauciu ramybe viduje tongue.gif

Dziaugsmas slypi paprastume

Pažvelk į šį mažą ir gležną, ką tik nuskintos gėlytės žiedelį, kurį aš tau dovanoju. Kokios mintys Tau kyla? Galbūt jokių… “Tai paprastas žiedas, kaip ir tūkstančiai kitų”, - pagalvosi. Bet man jis nepakartojamas ir vienintelis toks.

Pabandyk ir tu išauginti tokią gėlytę. Iš pradžių pripildyk vazonėlį purios žemės, vėliau jose pasodink mažą sėkliukę (vėliau iš jos išaugs augalėlis). Kruopščiai prižiūrėk tą sėklą. Pastatyk vazonėlį tinkamoje vietoje, laistyk. Nejau nesidžiaugsi, kai išvysi mažą ir gležną daigelį? Ir ar nesidžiaugsi matydamas, kaip šis vis auga ir stiprėja, kasdien tampa vis tvirtesniu ir gražesniu? Nejaugi nesidžiaugsi, kai tavasis, buvęs mažas daigelis vieną dieną išskleis lapelius ir užmegs pumpurą, o vieną rytą atsikėlęs išvysi vietoj jo mažą žiedelį? Tokį, kokį dabar aš rodau Tau. Džiaugsiesi ir būsi laimingas. Nes būtent Tu padėjai tai mažai sėklytei virsti gražuole gėle. Kasdien ja rūpinaisi ir mylėjai. Ir štai matai šio darbelio atpildą – nuostabų žiedelį. Tada Tu suprasi, kad nesvarbu, kiek įvairiausių gėlių esi matęs, pati gražiausia yra ta, kuri išvydo pasaulį Tavo padedama. Ir galbūt kitas žmogus prieis prie Tavęs ir pasakys tą patį, ką tu sakei man (kad tokių gėlių daug yra, visos jos vienodos). Tačiau nuo šiol žinosi, kad jos skirtingos.

Eidamas pajūriu, nepraeik pro jį staiga ir nesigrožėk vien jūra. Visi žinome, kad ji nuostabi. Tačiau aplink ją yra ir daugiau nuostabių dalykų, tereikia mokėti juos pastebėti. Basomis kojomis vaikštai minkštu pajūrio smėliu ir niekad nepažvelgi žemyn. Tad dabar sustok valandėlei ir pažvelk žemyn. Mažytės smėlio smiltelės. Gausybė jų. Atidžiai pažiūrėk į jas – visos jos skirtingos, nors ir labai mažytės. O taip smagu basam eiti pajūrio smėliu, taip smagu jausti byrantį smėlį tarp rankų. O ar matei, kokie meno kūriniai daromi iš jo?! Fantazijai ribų nėra. Kokie statiniai statomi iš smėlio! Beprotiškai gražu! O tas smėlis… Juk jis visas sudarytas iš tų mažyčių smiltelių. Paaukok trupinėlį laisvo laiko ir pastatyk bent mažytę smėlio pilį (nesvarbu, kad ją vėliau negailestingai sugriaus didingosios jūros banga). Prisimink, kaip ne kartą tai darei vaikystėje, ir pakartok tai dabar. Bus smagu.

Ar prisimeni Savo vaikystės dienas? Tada Tu buvai vaikas – naujokas šiame pasaulyje. Sakoma, kad maži vaikai labai smalsūs. Bet jie tik mokosi pažinti pasaulį, stengiasi jį suprasti, susidraugauti su juo. Kiekvienas vaiko atradimas kelia jam didelį džiaugsmą. Nesvarbu, kas tai: pirmąkart pamatytas mažas paukštelis, čiulbantis ant šakos, ar pirmąkart valgomi braškiniai ledai. Viskas vaikui nauja, todėl įdomu. Pažinimas jam kelią džiaugsmą. Pažiūrėk, kaip blizga mažylio akytės, kai jis stebi langu ropojančią musę. Suaugęs ją tiesiog užmuša… Ar matei, su kokiu susidomėjimu vaikas stebi boružę ar kitą vabalėlį, lipantį žaliu žolės stiebeliu? Ar matei, kaip jis vaikosi drugelį po didžiulę pievą ir tikisi jį pagauti? Žinoma, matei. Nes pats buvai vaikas ir tikrai tai patyrei. Tačiau dabar suaugai ir vengi, o gal tiesiog gėdijiesi nors retkarčiais pažvelgti į pasaulį vaiko akimis.

Paimk į delną gintaro gabalėlį, pažvelk į jį. Tai gamtos sukurtas meno kūrinys, Jis – unikalus. Daugiau niekada ir niekur nebepamatysi tokio paties. Nes antro tokio gintaro gabalėlio paprasčiausiai nėra. Tai, kas gražiausia ir geriausia, niekada nesikartoja. Turbūt nesikartoja… Paimk į delną akmenuką ar kriauklę, rastą pajūryje. Galų gale, laikyk delne pajūrio smėlio saujelę ar gimtosios žemės grumstelį. Pažiūrėk ir pagalvok.

Džiaugsmas slypi paprastume. Pinigai, brangūs papuošalai ar kiti materialūs daiktai niekada neatstos To džiaugsmo. Džiaugsmo, kai stebi tą pačią margą plaštakę, skraidančią virš žydinčios pievos vasarą, kai išvysti prasiskleidusį gėlės, kurią pats auginai, žiedelį, kai valgai duoną, kurios grūdai užaugo Tavo paties suartoje dirvoje… Nereikia laimės ar džiaugsmo ieškoti kažkur toli. Jie visai čia pat, tereikia mokėti ir norėti juos pamatyti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo liuteliute: 18 rugsėjo 2008 - 12:14
Sveikos 4u.gif

QUOTE(Izolda @ 2008 09 18, 12:35)
Rimtai lietuvišką turi? Aš internete tik anglišką buvau radus.
Jei lietuviškas, tai tikrai norėčiau, gal skype eitų atsiųst?


Aš ir laaabai norėčiau tik anglišką mačiau

QUOTE(Kaktusė @ 2008 09 18, 12:43)
mano gilūs apmąstymai..:

..Daiktai jau seniai man nebeteikia laimės. Tačiau pastebėjau tai tik dabar. Reiškia, kad laimė slypi kažkur kitur, kažkur viduj. Aš kasdien sakau sau, kad ši diena bus pozityvesnė. Tačiau atėjus vakarui keikiu save, kad to nebuvo. Ši diena - tokia pati kaip kitos. Pilna nerimo, baimės, liūdesio.
Suprantu, kad neturiu taip gyventi. Turiu tvarkyti savo gyvenimą, nes kitaip niekada nepatirsiu laimės ir dvasios ramybės. Kaip ją susikurti? Esu perskaičiusi daug knygų, tačiau jau viską pamiršau. Kai tik bandau kurti pozityvias mintis, čia tuojau atbėga Negatyvumas, ir viską sugadina. Nekenčiu jo, tikrai, nuoširdžiai sakau - nekenčiu. Tačiau nežinau, kaip jo atsikratyti. Jis yra mano (ir, ko gero, daugelio) palydovas.
Lenkiu galvą prieš tuos, kurie sugebėjo. Kurie dabar gyvena taip, kaip svajojo, kurie įkalbėjo savo pasąmonę, kurie išspyrė viską gadinantį Negatyvumą ir Abejones.
Aš negaliu. Po velnių, negaliu!! Ir nekenčiu šio žodžio, nes jis yra to paties Negatyvumo draugas!
Aš turiu pasikeisti, žinau. Bet jau negaliu suskaičiuoti, kiek laiko praėjo nuo tos minutės, kai perskaičiau pirmąją savo pozityvaus mąstymo knygą. Ir tada aš tvirtai pažadėjau sau keistis ir keisti gyvenimą.
Ar man pavyko?.. Ko gero, atsakymą jau nutuokiat...



Ir kas gi čia dabar brangioji tu mūsų, niu nepatikėsiu niekaip kad tu nei truputį nepasikeitei, ar gi ne tu čia pastoviai pozityvias mintis skleidi, o tai kas pas tave dedasi galvelėje šiandien įtariu tai tik senų negatyvių minčių pasėkmės, gi nepasikeičiam mes taip greitai ir labai stipriai viskas vyksta po truputį mažais žingsneliais, o pas tave pažanga yra ir tikrai didelė, tik manau dar tiksliai nežinai ko nori iš gyvenimo ir nerandi sau vietos. o tie paryškinti žodžiai tai net nežinau ar ne per daug reikalauji iš savęs, tas knygų skaitymas ir pozityvus mąstymas turi teikt malonumą kaip ir viskas ką mes darome, o gal tu žymiai geriau jauties tiesiog būdama tokia kokia esi ir visiškai nieko nereikia keist. na sunku ką nors čia pasakyt, bet žiūrėk tu man mirksiukas.gif nenuvertink savęs ir mesk iš žodyno žodžius "Aš negaliu" kai tik norėsi tai sakyt greit pakeisk į žodžius "aš galiu" ir nesvarbu kad pradžioj dar ne labai tuo tikėsi su laiku tas tikėjimas ateis. LAIKYKIS mirksiukas.gif
O laimė ji susideda iš mažų dalykų ir tu ją tikrai patiri, man pavyzdžiui didžiulė laimė yra tai, kad aplink ropoja mano mažas angeliukas, kad turiu jaukius namus, kad mano vaikiukai auga sveiki, kad turiu nuostabų vyrą, kad turiu gerų draugų, beprotiškai fantastišką mamą ir brolį, kad turiu du šuniukus, kad baigsiu studijas, kad turiu šaunų darbą nu galėčiau vardint ir vardint ir tai man yra laimė.
Jei verksi dėl to, kad nėra saulės tai per ašaras gali nepamatyti žvaigždžių.
Atsakyti
QUOTE(Kaktusė @ 2008 09 18, 13:43)
mano gilūs apmąstymai..:

..Daiktai jau seniai man nebeteikia laimės. Tačiau pastebėjau tai tik dabar. Reiškia, kad laimė slypi kažkur kitur, kažkur viduj. Aš kasdien sakau sau, kad ši diena bus pozityvesnė. Tačiau atėjus vakarui keikiu save, kad to nebuvo. Ši diena - tokia pati kaip kitos. Pilna nerimo, baimės, liūdesio.
Suprantu, kad neturiu taip gyventi. Turiu tvarkyti savo gyvenimą, nes kitaip niekada nepatirsiu laimės ir dvasios ramybės. Kaip ją susikurti? Esu perskaičiusi daug knygų, tačiau jau viską pamiršau. Kai tik bandau kurti pozityvias mintis, čia tuojau atbėga Negatyvumas, ir viską sugadina. Nekenčiu jo, tikrai, nuoširdžiai sakau - nekenčiu. Tačiau nežinau, kaip jo atsikratyti. Jis yra mano (ir, ko gero, daugelio) palydovas.
Lenkiu galvą prieš tuos, kurie sugebėjo. Kurie dabar gyvena taip, kaip svajojo, kurie įkalbėjo savo pasąmonę, kurie išspyrė viską gadinantį Negatyvumą ir Abejones.
Aš negaliu. Po velnių, negaliu!! Ir nekenčiu šio žodžio, nes jis yra to paties Negatyvumo draugas!
Aš turiu pasikeisti, žinau. Bet jau negaliu suskaičiuoti, kiek laiko praėjo nuo tos minutės, kai perskaičiau pirmąją savo pozityvaus mąstymo knygą. Ir tada aš tvirtai pažadėjau sau keistis ir keisti gyvenimą.
Ar man pavyko?.. Ko gero, atsakymą jau nutuokiat...


...Tu supratai, kad laimė slypi kažkur kitur. Ir visai nesvarbu kur. Tiesiog vieną dieną nuspręsk būti laiminga. Paprasčiausiai. Nuspręsk : esu laiminga. Neimk gilintis ir ieškoti priežasties tai laimei, nes laimė - tai būsena, kurią gali turėti vien nusprendus būti tokioje būsenoje. Tas tavo nuosprendis būti laimingai turi būti tvirtas, be abejonių, tada tavo aplinkoje ims formuotis su tuo nuosprendžiu rezonuojantys įvykiai - vis labiau ir labiau jausi, kaip laisvai ir džiugiai tavyje apsigyvena laimė.
Frazė, kurią parašei (ne vieną kartą schmoll.gif ) nuspalvina tavo požiūrį negatyviai, tu ją užtikrintai kartoji ir kartoji... unsure.gif . Mesk ją. Tegul daugiau tavo žodyne jos nebūna. TU GALI. TU VISKĄ GALI. Netiki? Pažiūrėk, ką padarė tavo negatyvi frazė doh.gif ... Kartok sau kaip mantrą, kasdien, burbenk, mintyse kartok, dainuok...kaip tik nori. Bet skiepyk ją sau. Dėl vienos paprastos priežasties : tu gali.
Nieko sau nežadėk. Nebarstyk galvos pelenais tongue.gif . Tiesiog tu gali būti laiminga ir būk tokia. Ne rytoj, ne tada, kai jau bus tas, anas, ar trečias...Dabar. Nuspręsk būti laiminga dabar.
"Jei tavo gyvenime yra kažkas, ką norėtum patirti, ne norėk to, bet išsirink tai "
"Laimė, tai nutarimas, o ne jausmas"
4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Kaira @ 2008 09 17, 20:37)
jei nerasit internete, tai turiu kompe, galesiu irasyti smile.gif

as irgi noreciau sio filmo, bet gaila, kad ne vilniuje gyvenu, seniai ieskojau lietuvisko, gal kaip nors butu galima?
Atsakyti