mes esam pozityvistės :)))

Takeli, Vyšnia - negaliu žodžiais apsakyt, kiek naudos man davė jūsų auksiniai postai. Ačiū. Labai ačiū. Mėginu žvelgti į viską kitaip.

manau,kad pavyko ar prisimeni kaip aš kokią savaitę dvi ateidavau čia ir skųsdavaus,nors prieš tai buvau lb patenkinta gyvenimu ir teigiau esanti laiminga?
taip ir tu,ateini,palepini mus pozityviom mintim,paguodi,patari o dabar tau šiek tiek liūdna..tu suabejojai savim,savo pasiekimais ir tiesiog liūdi,bijai kažko.Bet tai labai žmogiška iš dalies,kad ir kaip labai mes stengiamės būti laimingi,džiugūs,aplinka kartais trugdo,juk negalim suvaldyt kitų žmonių,ir viskas susikaupia ir tada mes trumpam,tik trumpam palūžtam.O kai išgyvenam blogus jausmus nutariam gyventi toliau dar laimingiau,sėkmingiau,džiugiau


mes tave palaikom ir žinom,kad tuoj vėl šviesi kaip saulutė

turbūt iš dalies taip...

Winona, aš be žodžių
Aukselis tu.. Tavo žodžiai tokie tikslūs, būtent dabar man reikalingi.. Ačiū tau. Tu visad man širdį paglostai savo postais Ačiū už palaikymą.


O aš dar nepamiršau, kad tu mėgsti balionus

Aš Kaune

Man ir neseniai buvo labai panaši situacija. Tik ne anyta prieglobsčio buvo pasiprašus, MB giminaitė, kuri man ir anksčiau ir dabar nepatinka. Jau vien žinia apie jos laikiną apsistojimą man nuskambėjo kaip katastrofa, tas laikinumas truko 3 mėn. MB su ja gerai sutarė, tad visada ją užstodavo, kai bandydavau bent žodį blogą ištart. O man namai buvo virtę pragaru, nesinorėjo grįžti, jaučiausi dusinama, be vietos, be savo kampo, nes vos ji įžengdavo - rodos pasiglemždavo visą mano erdvę.
Tuomet kaip sykis skaičiau vieną knygą, kurioje perskaičiau, kad viską kas įvyksta mūsų gyvenime mes pritraukiam patys. Ir jei koks žmogus nepatinka - reiškia ir mes turim tokių savybių ar panašių įsitikinimų. Ir kad patiems pasikeitus keičiasi ir situacijos, mes jas pritraukiam arba išstumiam.
Niekaip nesugalvojau kuo ją pritraukiau, o apie mūsų panašumą net galvot nenorėjau. Tad gulėdavau vakarais smiegame užsidarius (prisidengdama nėštumu) ir bandžiau svajot kaip gera vėl gyvent vieniems, nors nerealu atrodė. Man net persileidimas grėsė ir teko kelias dienas ligoninėj praleist. Ten labai dvasiškai atsigavau, pailsėjau nuo namų aplinkos, vis skaičiau savo knygą, ir supratau, kad pati pritraukiau tą negalavimą, nes būtinai reikėjo ištrūkt iš tų namų. Tariau sau, kad vaikelio sveikata už vis brangesnė, ir kad ne man reikia bėgi iš tų namų. Dar apmąsčius atradau, kad turiu trupinėlį ir jos bruožų
Po to įvykio viskas tarsi įgavo pagreitį. MB pasidarė man atidesnis ir švelnesnis. Aš ėmiau kovot už savo erdvę, tad jai grižus neužsidarydavau miegamajame, net ėmiau švelniau su ja elgtis, nes jos situacija buvo gan sunki, tik seniau priešinausi, nes aiškiai mačiau, kad ji pati kalta. Ir ką, iš pradžių ji vis rečiau ėmė sėdėt vakarais namie, tai su draugėm kur išlėkdavo ar pan. O dar po poros savaičių pasikeitė ir jos situacija ir ji išsikraustė. Kokia laiminga buvau tą dieną. Ir dabar tą visą periodą prisimenu kaip pragarą.

Nežinau ar paguos ar suteiks vilčių tau mano istorija. Bet noriu pasakyt, kad geriau nesipriešink situacijai, o pabandyk ją priimti. Jei TB savo mamą gina ir užstoja, tai nustok ją kritikuot (tai tik taktinis sprendimas). Gal jai patinka jaust, kad jos sūnus jos klauso ir ją palaiko, be to taip ji dar reikalingesnė jaučiasi Tavo namai - šeimininkauk juose, tapk savo TB geriausia ir meiliausia, ieškokit pramogų ne namie. Jei dažnai kartu būsit ir būsit laimingi, anyta pasijaus nereikalinga, gal įsižeis, kad nebedaro sūnui poveikio, ir pati dings. Viskas įmanoma. Paanalizuok situaciją, gal kokią pamoką turi išmokt, gal įsitikinimą pakeist ar kokią savo savybę. Iš filmo "The secret" - kuo daugiau galvojam, kaip dabar blogai, tuo daugiau to kuriam ateičiai. Tad nesureikšmink visko, bet svajok, kaip gera būtų vėl vieniems, įsijausk į tai, mėgaukis.

Man tuo metu mano situacijos pasikeitimas toks nerealus atrodė, kad realiau atrodė nuosavo būsto įsigijimas. Bet reikalai pajudėjo, vos tik nustojau draugėms skųstis ir tyliai kampe kentėti, bet pradėjau gyventi savo gyvenimą, kuris man ir priklauso.
Sėkmės ir stiprybės tau

aciu labai

aaa,balionai

keletas minteliu:
„Pamėgink, kaip tau seksis gyventi gyvenimą gero žmogaus, t. y. tokio, kuris patenkintas tuo, kas jam skirta visumos, ir tuo, kad elgiasi teisingai ir yra palankiai nusiteikęs kitų atžvilgiu.“

„... bendravimas su nepanašiais sumaišo darną, atnaujina aistras, ir sieloje vėl supūlioja ne visiškai išgydytos silpnybės. Tačiau vienatvę ir bendravimą reikia kaitalioti ir mainyti: vienumoje ilgėsimės žmonių, draugijoje - savęs pačių. Priešybės gydis viena kitą. Vienatvė gelbsti nuo minios neapykantos, minia – nuo bodėjimosi vienatve.“

I Kauna be problemu nusiusiu, ten turim darbo filiala, kiekviena savaite ka nors siunciam, tai idesiu i siuntini, o tau beliks pasiskambint zmogui, kurio tel duosiu ir is jo atsiimt. Tinka?
Papildyta:
Rasykit man i az i kokias vietoves reikia filmo, kazka sugalvosim

Oi labai tinka, labai gerai Nežinau kaip atsidėkavot reikės

Tai tada kita savaite, nes rytoj jau penktadienis, kazin ar bus siuntiniu Atsidekavot nereikes, nebent oro bucinuka man atsiusi, cia forume

Labas rytelis

šia savaite turiu šiek tiek laisvo laiko, tai va darausi power pointu teiginių sąrašiuką. Ir aptikau vieną teiginį, kurį vertėtų kartoti norint nugalėti nerimą. Kažkuri (berods Kaktusė), minėjo kad kankina ši problema aš irgi bandau išgyvendinti iš savo gyvenimo šį jausmą... tai va, įrašau L.Hay teiginį, skirtą nugalėti nerimui

"Myliu ir palaikau save, pasitikiu gyvenimo vyksmu. aš esu saugi".

manau verta į galvą įsikalti sau šį teiginį, ir vos tik pajutus nerimo simtomus, jį kartoti mintyse

Geros dienelės visoms

Ačiū, Takeli
Į dešimtuką.
Kaktuse , šaunuole tu mūsų... Tu pasieksi viską, ko sieki. Nes sieki. Kaip mes sužinotume, kad esam laimingi, jei niekada nesijaustume varganai? Kaip žinotume, kad mums linksma, jei niekada nebrauktume ašarų? Viskas, ką patiriam, ką jaučiam, ir yra mūsų gyvenimas. Nejau norėtum, kad jis būtų vien žydras ar rožinis?.. Tikriausiai ne Būkim dėkingi už viską, ką patiriam - tai tik į naudą.
Ir po nakties juk visada išaušta rytas. Visada